„Rugsėjo pradžioje numatytas mano ir vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vado Europoje susitikimas Vilniuje, kur aptarsime šito vertinimo rezultatus ir kokie galėtų būti papildomi pajėgumai panaudoti pas mus“, – ketvirtadienį Žinių radijui radijui sakė D. Šakalienė.

Kaip rašė BNS, rugpjūčio pradžioje ji pranešė su NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadu Alexusu Grynkewichiumi (Aleksu Grinkevičiumi) sutarusi, kad Aljansas įsitrauks saugant Lietuvos oro erdvę.

Tuomet D. Šakalienė skelbė, kad artimiausiomis savaitėmis į Lietuvą atvyks NATO ekspertų komanda, kuri įvertins šalies oro erdvės stebėsenos sistemą ir pateiks rekomendacijas dėl oro gynybos stiprinimo.

„Pirmas dalykas, dėl ko buvo sutarta, tai iš karto padidintas dalijimasis tam tikra žvalgybine informacija ir taip pat atvykimas į Lietuvą NATO kolegų, kurie vertina, kokia yra situacija pas mus su oro gynyba, taip pat gynyba nuo dronų, ką galima būtų papildomai padaryti“, – LRT radijui kalbėjo D. Šakalienė.

„Nes kitos NATO šalys, mūsų sąjungininkės, taip pat neturi kol kas tobulų sprendimų, tačiau bando tam tikrus variantus, eksperimentuoja su tam tikromis technologijomis, tam tikrais ginklais“, – pažymėjo krašto apsaugos ministrė.

Šių priemonių Lietuvos vadovai ėmėsi po dviejų incidentų, kai liepą į šalies oro erdvę iš Baltarusijos įskrido du dronai „Gerbera“, vienas jų nešė 2 kilogramus sprogmenų.

Kariuomenės atstovai laikosi versijos, kad abu orlaiviai pateko į Lietuvą, kai Rusijai siunčiant juos į Ukrainą, šios elektroninės kovos priemonėmis dronų skridimo trajektorija buvo nukreipta.

Po dronų incidentų Lietuvos krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai bendru laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Marką Rutte (Marką Riutę) ir paragino sąjungininkes dislokuoti šalyje antidroninės gynybos pajėgumus.

Savo ruožtu, Lietuva planuoja įsigyti papildomų oro gynybos stiprinimo priemonių už 500 mln. eurų.