Seniausiam Lietuvos universitetui – jau 440 metų | KaunoDiena.lt

SENIAUSIAM LIETUVOS UNIVERSITETUI – JAU 440 METŲ

Balandžio 1-ąją seniausia Lietuvos aukštoji mokykla Vilniaus universitetas pradėjo minėti 440 metų sukaktį.

Pasak dabartinio rektoriaus prof. habil. dr Artūro Žukausko, džiaugdamiesi tuo, privalome atminti ir tamsesnius mūsų istorijos tarpsnius bei pripažinti padarytas klaidas.

Įspūdingas kelias

Vilniaus universitetas – viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurta 1579 m., sklindant renesanso, reformacijos ir katalikiškosios reformos idėjoms. Už Vilniaus universitetą anksčiau Europoje įkurti tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budapešto, Bratislavos ir Karaliaučiaus universitetai.

1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu. Lyg ir nutolusiame nuo pagrindinių to meto Europos kultūros centrų Vilniaus universitete pakako peno subręsti pažangiausioms mokslo idėjoms.

Europoje greitai išgarsėjo Vilniaus akademijos auklėtinis ir profesorius poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, žymus oratorius, retorikos meistras Žygimantas Liauksminas, pirmosios Lietuvos istorijos autorius Albertas Vijūkas-Kojelavičius, lietuvių raštijos kūrėjas Konstantinas Sirvydas ir kiti. 1753 m. įkuriama Astronomijos observatorija – viena seniausių Europoje ir seniausia buvusioje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje.

1773 m., panaikinus jėzuitų ordiną, universitetas atiteko valstybinei švietimo ir kultūros institucijai – Edukacinei komisijai. Prijungus Lietuvą prie Rusijos, jis pavadinamas Vilniaus vyriausiąja mokykla, o 1803 m. jam suteikiamas "imperatoriškojo" titulas. Universitete profesoriavo ir mokėsi daug garsių asmenybių: medikai vokiečiai Johanas Frankas ir jo sūnus Jozefas Frankas, istorikas Joachimas Lelevelis, poetai Adomas Mickevičius ir Julius Slovackis, istorikas Simonas Daukantas, rašytojas, poetas ir literatūros mokslininkas Česlovas Milošas ir kiti.

Nekart uždarytas

Dėl profesorių ir studentų dalyvavimo 1831 m. sukilime caro Nikolajaus I įsakymu 1832 m. universitetas buvo uždarytas ir neveikė iki 1919 m. Lenkijai aneksavus Vilniaus kraštą, 1919– 1939 m. čia veikė lenkiškas Stepono Batoro universitetas, kuriame mokėsi ir būsimasis Nobelio premijos laureatas rašytojas Č.Milošas. 1939 m. Vilniaus universitetas atnaujino darbą, atkėlus iš Kauno Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetus, bet jau 1940 m. sovietų okupantai jį pertvarkė pagal tarybinių universitetų pavyzdį. 1943 m. okupantai vokiečiai uždarė universitetą ir jis vėl atvėrė duris 1944 m. rudenį. Nors ir varžomas tarybinės ideologijos, Vilniaus universitetas plėtėsi ir stiprėjo, čia subrendo daug iškilių asmenybių.

1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo patvirtintas Universiteto statutas, grąžinęs jam autonomiją.

Šiuo metu Vilniaus universitetas yra Europos universitetų Magna Charta signataras, Tarptautinės universitetų asociacijos, Europos universitetų asociacijos, Baltijos universitetų rektorių konferencijos, tarptautinių Utrechto, UNICA ir Baltijos jūros regiono universitetų tinklo narys. Nuo 2016 m. sausio 1 d. VU pakviestas į prestižinių universitetų tinklą – Koimbros grupę.

Pagal "QS World University Rankings" reitingą Vilniaus universitetas tarp geriausių pasaulio universitetų yra 401–410.

Universitetas – tai žmonės

2015 m. balandžio 1 d. dabartiniu Vilniaus universiteto rektoriumi inauguruotas prof. habil. dr. A.Žukauskas.

"Savo veiklą pradėjęs kaip švietimo žiburys visame Vidurio ir Rytų Europos regione, universitetas savo reikšmės ne tik neprarado, bet ir ją stiprina, – "Vilniaus dienai" teigė A.Žukauskas. – Apie ilgą ir permainingą mūsų istoriją galima pasiskaityti internete ar knygose, tačiau "nepačiupinėjus" universitetinio išsilavinimo, nesuprasime ir to, ką vadiname universitetine kultūra. Šiemet, minėdami šią sukaktį, norėjome atsakyti į klausimą, kaip tokia brandi institucija apskritai turėtų švęsti. Diskusijose su akademine bendruomene nutarėme, kad branda pasireiškia supratimu, jog mūsų misija ir pareiga Lietuvai yra ne imti, bet duoti. Tokia ir šių metų mūsų gimtadienio idėja – gausybė dovanų Lietuvai, kurios nėra materialios, bet intelektualinės, kultūrinės ir edukacinės.

Branda pasireiškia supratimu, jog mūsų misija ir pareiga Lietuvai yra ne imti, bet duoti.

Kviesime sostinės gyventojus ir jos svečius į nemokamas ekskursijas po žymiausias Vilniaus universiteto erdves, į atviras paskaitas, edukacinius užsiėmimus, pramogas moksleiviams, spektaklius jų tėvams bei senjorams. Bene pagrindine mūsų dovana tapo 100 įsteigtų gimtadienio stipendijų ir 200 tūkst. eurų siekiantis jų fondas. Šias stipendijas šiemet galės gauti stojantieji iš sunkiau besiverčiančių šeimų, taip pat tie, kurie pirmieji šeimoje siekia aukštojo išsilavinimo ar turi negalią. Labai tikimės, kad šios stipendijos padrąsins tuos, kuriems finansinės aplinkybės yra pagrindinė kliūtis siekti išsilavinimo geriausiame šalies universitete."

Pasak A.Žukausko, džiaugdamiesi tuo, ką turime geriausia, privalome atminti ir tamsesnius mūsų istorijos tarpsnius bei pripažinti padarytas klaidas. Būtent todėl Vilniaus universitetas jau ketverius metus vykdo projektą "Grįžtanti atmintis" ir įteikia simbolinius Atminties diplomus tiems bendruomenės nariams, kurie neteko galimybės baigti studijų ar darbo dėl permainingų totalitarinių režimų veiksmų. Šiemet bus pagerbta net apie 90 žmonių, kurie buvo pašalinti iš universiteto dėl savo kilmės, tautybės ar režimams nepalankios veiklos. Kartu tai simboliškas universiteto atsiprašymas, nes šie asmenys, nepaisant istorinių aplinkybių, visuomet buvo ir išliks akademinės bendruomenės nariais.

"Noriu padėkoti visiems vilniečiams, mūsų bendruomenei, alumnams. Universitetas, visų pirma, yra žmonės, o ne gražūs pastatai. Kasdien susiduriame su gausybe iššūkių: aukštojo mokslo vertės devalvacija, komercinių platformų konkurencija, netvarus valstybės finansavimas. Tačiau esame lyderiai šalyje tik motyvuotų, pažinimo ir investicijų į savo augimą bei tobulėjimą reikšmę suprantančių žmonių dėka. Labai tikiuosi ir linkiu, kad aukščiausios kokybės universitetinį išsilavinimą suprasime ne kaip duotybę, o kaip vertybę, kurią reikia saugoti ir puoselėti. Tuomet galėsime būti tikri, jog Vilniaus universitetas, atlaikęs įvairius istorijos išbandymus, galės sėkmingai kokybiškai augti ir dar 440 metų," – sakė prof. A.Žukauskas.

Išlaikys tradiciją

Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje balandžio 1 d. bus eksponuojama pirmoji spausdinta lietuviška knyga – Martyno Mažvydo "Katekizmas". Tradicija kasmet vieną dieną rodyti knygos originalą tampa puikia galimybe didelei visuomenės daliai iš arti susipažinti su svarbia mūsų kultūros paveldo dalimi.

M.Mažvydo "Katekizmas" (visas pavadinimas "Katekizmuso prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės, dėl krikščionybės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos") – tai 1547 m. Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, kurios atsiradimas pradėjo naują etapą lietuvių kalbos istorijoje – ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių literatūrinė kalba, reikšminga lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemonė.

Manoma, kad spausdintų knygų tiražas buvo iki 300 egzempliorių, tačiau pasaulyje yra žinomi tik du šios ypatingos mūsų raštijai knygos vienetai. Vienas jų saugomas Vilniaus, kitas – Torunės (Lenkija) universitetų bibliotekose. Vilniaus universiteto biblioteka egzempliorių įsigijo iš Odesos (Ukraina) Maksimo Gorkio mokslinės bibliotekos.

GALERIJA

  • Seniausiam Lietuvos universitetui – jau 440 metų
  • Seniausiam Lietuvos universitetui – jau 440 metų
Butauto Barausko nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS