Krepšinio žvaigždė Simas Jasaitis ir legenda Rimas Kurtinaitis trečiadienio vakarą susitiko su jaunąja krepšininkų karta – Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos auklėtiniais.

Rimtas pokalbis

Dvylikamečiai sportininkai jau skina pergales – pernai savo amžiaus grupėje jie tapo Lietuvos čempionais. Tačiau kaip tapti tokio kalibro žaidėju, kad kontrakto su tavimi geistų garsiausi Europos ar net pasaulio klubai? Ko reikia, kad tave kviestų į šalies rinktinę, Lietuvai atstovaujančią net olimpiadoje? Kaip ruošiamasi būsimoms kovoms Lenkijoje? Būtent tokius klausimus jauniesiems sportininkams magėjo pažerti Lietuvos krepšinio elitui. Tarp rimtų vyrų mezgėsi rimtas pokalbis.

Simas – blogas pavyzdys

"Sveiki, vyrai. Simas. Rimas", – spausdami Š.Marčiulionio akademijos auklėtiniams rankas draugiškai šypsojosi S.Jasaitis ir R.Kurtinaitis. "Nagi, kur šypsena?" – švelniai patempęs ausį vienam iš berniukų pasiteiravo Kurtis. Jis žino – prieš fotoobjektyvus reikia pasitempti.

Užteko menko pusvalandžio, kad kelią į tikrąjį krepšinį tik pradedantys vaikai pajustų R.Kurtinaičio charizmą. Lietuvos rinktinės trenerio asistento humoras pripildė visą "Čili kaimo" salę, kurioje vyko jaunosios ir vyresniosios krepšininkų kartų susitikimas – "Čili" tinklas remia ne tik 1997 m. gimusius Š.Marčiulionio akademijos auklėtinius, bet ir Europos čempionatui intensyviai besiruošiančią Lietuvos vyrų rinktinę.

Nors jaunieji krepšininkai į priešais juos stovintį S.Jasaitį žvelgė gerokai atkraginę galvas, jokios psichologinės įtampos, nepatogumo ar atskirties nebuvo justi. Simas – savas. Kažkada jis irgi mėtė kamuolį į Š.Marčiulionio akademijos salės krepšį.

"Įnirtingiausios kovos vykdavo tarp mūsų ir "saboniukų" – su jais dažniausiai susitikdavome finaluose. Tačiau mes juos nugalėdavome", – su berniukais prisiminimais dalijosi S.Jasaitis. Lengvasis krašto puolėjas prisipažino, kad jo paties kelias į krepšinį buvo vingiuotas.

"Žaidžiau ir tenisą, ir futbolą, o prie krepšinio lenkė tėtis. Aš dažniausiai norėdavau žaisti kieme. Džiaugiuosi, kad treneris sugrąžino mane į aikštelę", – pasakojo Simas.

"Tai blogas pavyzdys", – užakcentavo R.Kurtinaitis. Geras krepšininkas turi ne tinginiauti, o dirbti, liedamas prakaitą krepšinio treniruotėse.

Trenerio dalia sunkesnė

"Kur geriausia žaisti?" – S.Jasaičio klausė vaikai. "Geriausia būtų namie, Vilniuje, bet treneris neleidžia", – mestelėjęs akį į R.Kurtinaitį sakė Simas.

"Jei gerai žaisi, galbūt kitais metais pakviesime", – juokais atitarė R.Kurtinaitis.

"Kas lengviau – būti žaidėju ar treneriu", – berniukų žvilgsniai nukrypo į legendinį žalgirietį, dabar į pergales vedantį didžiausius Kauno komandos priešininkus – "Lietuvos ryto" krepšininkus.

"Treneriu būti sunkiau. Čia gali tik parodyti, kaip daryti, bet ne pats meti taškus. Štai, per kelis mėnesius pasiseka priversti Simą įmesti tuos tris taškus, – vėl lengvai pasišaipė iš šalia sėdinčio krepšininko. – Po kokių 30-ies metų man bus 50. Krepšininko karjerą baigiau 41-ų. Bet ne visi taip ilgai tempia, todėl žiūrėkite, kad man be traumų."

"Ir mokykitės", – pridūrė Simas. Jaunųjų krepšininkų paklaustas, kas laimės šių metų Europos krepšinio čempionatą, jis nesikuklino: "Manome, kad mes laimėsime."

"Atvažiuoja 12 komandų, o auksas tik vienas. Nesuprantu, ko kitiems ten važiuoti", – vėl humoro jausmą demonstravo R.Kurtinaitis.

O.Pikul vardo garsiai neminėjo

"Kaip ruošiatės mačui su ispanais?" – teiravosi vaikai. "Iš pradžių labiau ruošiamės žaisti ne su ispanais, o turkais", – surimtėjęs paaiškino vienas rinktinės strategų.

Susitikimo laikas išseko – 19.30 val. Simo laukė treniruotė. Jam išėjus jaunieji krepšininkai pakikeno taip ir nepaklausę, ar jis tikrai susidėjo su dainininke Oksana Pikul.

"Tai turbūt tik paparacų išsigalvojimas", – nerimtą šneką nukirto vienas jaunųjų krepšininkų komandos narių.