Ateinantis rugsėjis Anastasijos dukrai bus pirmasis, tačiau vilnietė – nežinioje, mat vietos mokykloje nuo kovo iki šiol negavo.

„Reikia pasiruošti, pasižiūrėti, kur mokykla. Labai daug kelia nerimo bei streso man ir šeimai“, – pasakojo vilnietė Anastasija Aprub.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Panašioje situacijoje ir būsimas devintokas su šeima.

„Trečia diena galva ištinusi. Reikės nusiraminti ir priimti kažkokius sprendimus“, – atviravo vilnietė Zita Povilonytė.

Sulaukusi savivaldybės patarimo skambinti į mokyklas, taip ir padarė.

„Apskambinau ir niekas negalėjo padėti – niekur vietų nėra“, – tikino moteris.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Pilaitė jau pergrūsta, o devintokui Jonui vietoje vasaros atostogų – nerimas, ar nenuplauks medicinos ar biologijos studijos.

„Labai jaudinuosi ir norėčiau patekti į gimnaziją, įgyti aukštąjį išsilavinimą“, – siekiais dalijosi vaikinas.

„Neįsivaizduojate, kaip jaučiasi vaikai, kurie po dviejų etapų niekur nepateko. Jie jaučiasi antrarūšiais“, – pabrėžė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Kodėl išvis taip atsitiko? Ar savivaldybė stebi situaciją, ar planuoja?

„Vilniaus mieste priėmimas vyksta su daugeliu etapų ir dabar ne 3 tūkst., o 400 moksleivių, kurie nepriskirti mokykloms. Skaičius kiekvieną dieną mažėja“, – akcentavo Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Vytautas Mitalas / P. Peleckio / BNS nuotr.

Pirmokės mama sakė, jog pažįstamos vaikas vietos mokykloje negavo dėl lyties.  

„Fabijoniškėse. Sakė direktorius, jeigu būtų mergaitė, tai turbūt priimčiau“, – teigė A. Aprub.  

„Tai yra beveik katastrofinio masto problema“, – tikino švietimo ekspertas Arūnas Šileris.

Buvęs vicemeras sako, jog situacija buvo stebima, sprendimai buvo.  

„Vyko didelis išsiplėtimas atvykusių mokinių sąskaita: Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos. Vien pernai buvo 2 tūkst. Reikia suprasti, kad gimnazija yra 750 mokinių, tai mes netekome Vilniaus mieste 3–4 mokyklų, kurias užleidome atvykusiems iš kitų valstybių“, – aiškino A. Šileris.

Arūnas Šileris / L. Balandžio / BNS nuotr.

Anot dabartinės valdžios, Vilniuje per pastaruosius ketverius metus padaugėjo kone 15 tūkst. vaikų – atvyko šeimos ir iš kitų Lietuvos miestų, grįžo emigrantai.

„Šiemet su vaikais padėtis bus liūdna, mokyklos bus guminės, pučiamos – į klasės po 32 mokinius. Visa tai turėjo būti suplanuota kovą ar balandį, o ne dabar“, – piktinosi G. Sarafinas.

Švietimo ministerijos rankos surištos. Sako, jog priėmimas į ugdymo įstaigas yra savivaldybės atsakomybė.

„Manau, bus peržiūrėta ir perskirstyta. Kalbėjome su savivaldybe, tai jie dirba ties tuo klausimu. Tikiuosi, kad išsispręs“, – vylėsi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

„Kol nebus teisminių procesų, tol Lietuvoje nelabai kas keisis“, – šnekėjo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.

Anot V. Mitalo, lengviau išsispręstų, jeigu valstybė miestui padėtų statyti naujas mokyklas. Dabar miestas akmenį tempia pats. Naujų mokyklų Vilniuje bus bent kelios, bet ateinančiam rugsėjui mokyklos imsis šių priemonių.

Kol nebus teisminių procesų, tol Lietuvoje nelabai kas keisis.

„Jeigu yra fizinės vietos ir yra mokytojų, formuojame papildomas klases. Siūlome net ir pavežėjimą į kitą rajoną, organizuotai parveždami pradinukus po pamokų“, – pranešė Vilniaus vicemeras.

„Peržiūrėti viešuosius pirkimus, galbūt tartis su Vyriausybe ir ten, kur reikia mokyklas statyti, kuo mažiau konkursų ir biurokratijos. Tiesiog imti ir daryti“, – patarė švietimo ekspertas.

A. Šileris siūlo pirmokėlius mokyti menų mokyklų patalpose, kur užsiėmimai prasideda tik po pietų. O savivaldybė sako, vadovausis prioritetu, jog vilniečių vietų neužimtų Vilniaus rajono vaikai.