SOSTINĖS VICEMERO UŽDAVINIUS TAUTINIŲ MAŽUMŲ MOKYKLOMS VADINA NELOGIŠKAIS

Vilniaus miesto vicemero Arūno Šilerio uždavinius tautinių mažumų mokykloms didinti lietuvių kalbos mokymą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai vadina nelogiškais ir žada, kad bendruomenės jiems priešinsis.

„Suformuoti tikslai, užduotys visų mokyklų vadovams, nustatyti rodikliai kertasi su elementaria logika“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė LLRA-KŠS atstovė, Seimo narė Rita Tamašunienė.

„(...) tikrai bendruomenė su tuo nesitaikstys ir pasakys savo aiškų sprendimą kiekvieno reikalavimo atveju“, – tvirtino ji.

Sostinės ugdymo įstaigos yra gavusios vicemero raštą „Dėl bendrojo ugdymo įstaigų vadovų veiklos užduočių 2024 metais nustatymo“.

Jame, be kita ko, nurodoma pradinį ugdymą vykdančių įstaigų vadovams stiprinti moksleivių gebėjimą skaityti lietuvių kalba, tam skiriant ne mažiau kaip valandą per dieną, tautinių mažumų mokyklų vadovams keliama užduotis mažiausiai 10 proc. didinti mokinių, pasirinkusių laikyti lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą, dalį siekti, kad neišlaikiusiųjų šio egzamino skaičius mažėtų bent 5 procentais.

Be to, kaip pageidautinas siekis, tautinių mažumų mokyklų vadovams siūloma atidaryti klases, kuriose ugdymas vyktų lietuvių kalba. Anot vicemero, nuo rugsėjo 1-osios, tautinių mažumų mokyklose galėtų būti suformuota bent viena pirma tokia klasė.

„Pradinėse klasėse vaikai skaityti ir rašyti mokosi tik savo gimtąja kalba, todėl išskirti gebėjimą tik lietuvių kalba skaitymo stiprinimą yra nei logiška, nei protinga“, – antradienį sakė R. Tamašunienė.

Tikrai bendruomenė su tuo nesitaikstys ir pasakys savo aiškų sprendimą kiekvieno reikalavimo atveju.

Ji stebėjosi užduotimi didinti laikančiųjų lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą skaičių.

„Lenkų gimnazijose jau dabar šis rodiklis yra per 90 procentų. Tai kiek jie turi pasiekti – 106 ar 108 procentus?“ – klausė politikė.

Jos vertinimu, nelogiškas ir pageidavimas tautinių mažumų mokyklose steigti lietuviškas klases, nes Vilniuje lietuviškai mokytis galima lietuviškose mokyklose, kurių netrūksta.

„Šeima sąmoningai nusprendžia atiduoti vaiką ugdyti gimtąja kalba norėdama geriausios aplinkos ir geriausių pasiekimų“, – tvirtino R. Tamašunienė.

Jos teigimu, minėtas vicemero raštas neturi kokios nors didesnės teisinės galios.

„Vicemeras kažkodėl pasinaudojęs mero blanku ir įsivaizduoja, kad jo parašytas raštas turi didelę teisinę galią – noriu nuraminti mokyklų vadovus ir bendruomenes, kad tai yra vieno žmogaus parašytas raštas“, – sakė ji.

„Mokyklos negali tapti vicemero matymo įkaitais“, – pabrėžė parlamentarė ir ragino sostinės valdžios atstovus nekelti „nereikalingų įtampų, nerimo“.

LLRA-KŠS atstovai taip pat neigiamai įvertino švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto svarstymus dėl galimo rusiškų mokyklų atsisakymo.

„Esant tokiai sudėtingai geopolitinei situacijai, esant iššūkiams, su kuriais susiduria Europos valstybės, ypač Baltijos valstybės, mano manymu, nepelnytai, ne vietoje, ne laiku ir neleistinai keliamas klausimas tautinių mažumų mokyklų“, – teigė R. Tamašunienė.

„Pirmiausia priešinama visuomenė eilinį kartą, gąsdinami kitų tautybių žmonės eilinį kartą. Džiaugiuosi, kad kai kurie vadovai jau pasisakė partijų nuomonę šiuo klausimu“, – tvirtino ji.

Sausio pradžioje G. Jakštas paskelbė apie ketinimus Lietuvoje laipsniškai atsisakyti rusiškų mokyklų. Jis teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei, savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.