"Kraujo donorystės centro" vadovas Artūras Jonas Venslauskas įtariamas į sveikatos draudimo fondą negrąžinęs daugiau nei 700 tūkst. litų. Manoma, kad tokia žala buvo padaryta dėl parduotos, o ne perdirbtos kraujo plazmos. Centro vadovas kaltinimus vadina absurdiškais.

Kraujas keliavo į Austriją

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai bendrovės „Kraujo donorystės centras“ (KDC) vadovui A.J.Venslauskui pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir neteisėtu vertimusi ūkine komercine veikla.

Įtariama, kad, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką ir neturint reikiamų leidimų parduoti kraujo plazmą, 2007–2009 m. buvo organizuotas neteisėtas šviežiai šaldytos kraujo plazmos (surinktos iš donorų) išvežimas iš Lietuvos į Austriją.

Dokumentuose buvo nurodyta, kad kraujo plazma išvežama perdirbti, tačiau įtariama, kad ji buvo parduota ir taip padaryta didelė žala valstybei.

KDC į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą negrąžino daugiau kaip 700 tūkst. litų donorų kompensacijoms skirtų biudžeto lėšų.

Versdamasi šia veikla bendrovė „Kraujo donorystės centras“ gavo beveik 6 mln. litų pajamų.

Tikrino prieš porą metų

KDC vadovas A.J.Venslauskas jam mestus kaltinimus vadina absurdiškais. „49 proc. mūsų bendrovės akcijų valdo Sveikatos ministerija. Taip išeina, kad beveik 3 mln. iš neva mūsų gautos neteisėtos veiklos įplaukė į Valstybės biudžetą“, – atkirto A.J.Venslauskas.

Pasak KDC vadovo, prieš porą metų pareigūnai tikrino įmonę. Jiems buvo pateikti visi dokumentai, paaiškinta situacija ir atrodė, kad visiems viskas aišku. Paskutinį kartą A.J.Venslauskas su pareigūnais bendravo prieš metus.

„Seimas pajudino „Nacionalinio kraujo centro“ bylą, kuri, jau rodės, užmiršta prokuratūros stalčiuose, tai dėmesį nukreipė į mane“, – motyvą dėl po metų apklausos prisimintų įtarimų bandė nuspėti A.J.Venslauskas.

Kaltinimus vadina absurdu

KDC vadovas aiškino, kad daug metų Vilniuje veikė plazmos perdirbimo įmonė ir visa plazma, likusi nuo kraujo gamybos, buvo vežama į šią įmonę ir panaudojama gaminant vaistus. „Kai fabrikas buvo uždarytas, niekas nežinojo, ką daryti su plazma“, – dėstė A.J.Venslauskas.

Jis tikino, kad bendradarbiaudami su ministerija rado įmonę, kuri priėmė plazmą. Buvo sutarta, kad bus pagaminti vaistai ir parvežti į Lietuvą. Keitėsi tvarkos, biudžeto deficitas neleido išmokėti pinigų už išvežtą plazmą.

„Tik 2009 m. viduryje atsirado šiek tiek pinigų. Tada buvo pagaminti vaistai ir atvežti į Lietuvą. Tačiau jų buvo vos už kokius 100 tūkst. litų. Po to tvarka ir vėl keitėsi“, – permainų vėjus prisiminė KTC vadovas.

„Kaltinti, kad mes nepadarėme kažko, kam jie neturėjo pinigų, yra absurdas. „Nacionalinis kraujo centras“ darė lygiai tą patį, tik jiems valstybė sumokėjo“, – piktinosi A.J.Venslauskas.