STT tyrimas: ligoninių rėmėjus lydi sėkmė viešuosiuose pirkimuose | KaunoDiena.lt

STT TYRIMAS: LIGONINIŲ RĖMĖJUS LYDI SĖKMĖ VIEŠUOSIUOSE PIRKIMUOSE

Ligoninių ar su jomis susijusių asociacijų rėmėjai laimi didelę dalį remiamų gydymo įstaigų viešųjų pirkimų.

Tai rodo trečiadienį žurnalistams pristatytas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnų atliktas tyrimas.

Tarnyba skelbia nustačiusi atvejų, kai ligoninių viešuosius pirkimus laimi įmonės, suteikusios paramą arba tiesiogiai perkančiajai organizacijai arba su ja susijusiems paramos gavėjams. Ištirti dešimties Lietuvos ligoninių duomenys.

Nustatyta, kad, pavyzdžiui, dalis paramos Santaros klinikoms arba su ja susijusioms asociacijoms buvo panaudota šių asociacijų atstovų komandiruotėms, maitinimui.

Dominuoja didžiosios ligoninės

Pasak STT direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, remiantis tyrimo duomenimis, schemose dominuoja Santaros klinikos, Kauno Klinikos, Respublikinės Šiaulių bei Panevėžio ligoninės.

„Pradėję ikiteisminį tyrimą dėl Santaros klinikų, norėjome įsitikinti, ar tai ir kitoms ligoninėms būdingas reiškinys“, – žurnalistams sakė vienas iš STT vadovų.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

2013–2016 metais Santaros klinikoms paramą skyrė 87 juridiniai asmenys, sudarę kiek daugiau nei penktadalį visų viešųjų pirkimų laimėtojų. Jiems pavyko laimėti konkursų už 130 mln. eurų, t.y. 72 proc. visų ligoninės viešųjų pirkimų vertės.

Neatsiliekama Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, kurioje 44 juridiniai asmenys, skyrę paramą ligoninei, sudarė ketvirtadalį visų viešųjų pirkimų laimėtojų, tačiau užsitikrino sutarčių už 120 mln. eurų – 66 proc. visų viešųjų pirkimų vertės.

52 paramą Kauno klinikoms skyrusios įmonės, t.y. apie dešimtadalis visų laimėtojų įstaigoje, užsitikrino 150 mln. eurų arba 56 proc. visų ligoninės viešųjų pirkimų vertės.

Šiauliuose situacija panaši kaip ir Kaune – miesto ligoninei paramą skyrę 40 juridinių asmenų laimėjo 33 mln. eurų arba 56 proc. visų viešųjų pirkimų vertės. Įmonės sudarė beveik penktadalį visų viešųjų pirkimų laimėtojų.

Didžiausios sumos – Santaros klinikose

Galimą kyšininkavimą Santaros klinikose tirianti STT atskirai analizavo ir 2015–2017 metais vykdytus viešuosius pirkimus, gautą paramą – duomenys apima laikotarpį, dėl kurio atliekamas tyrimas.

STT nustatė, kad minimu metu 319 juridinių asmenų laimėjo Santaros klinikų vykdytų viešųjų pirkimų už beveik 164 mln. eurų. Iš šių įmonių, 123 suteikė daugiau kaip 4 mln. eurų paramos Santaros klinikoms ir su jomis susijusiems paramos gavėjams. STT atkreipia dėmesį, kad šie rėmėjai laimėjo didžiąją dalį – 87 proc. (daugiau kaip 142 mln. eurų) Santaros klinikų viešųjų pirkimų vertės.

Iš viso paramą skyrė 216 verslo bendrovių – beveik 8 mln. eurų, t.y. apie pusė rėmėjų konkursų nelaimėjo.

Be to, STT pabrėžia, kad Santaros klinikų organizuotus viešuosius pirkimus laiminčios įmonės paramą pervedė ne tik į klinikų paramos sąskaitą, bet ir dar 28 paramos gavėjams, registruotiems Santaros klinikų adresu, taip pat dar 42 paramos gavėjams, kuriems vadovauja Santaros klinikų darbuotojai.

Pasak STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos Taktinės analizės skyriaus viršininko Raimondo Venciaus, beveik pusė Santaros klinikų darbuotojų vadovaujamų ir ligoninės adresu registruotų asociacijų pinigus išleido komandiruotėms, konferencijoms, renginių organizavimui ir maitinimui apmokėti, todėl tai kelia įtarimą.

„Išlaidos susijusios su konferencijomis, maitinimu, tai nėra blogai. Tačiau skaičiai rodo, kad galimai tai nėra visiškai skaidru, nes didžioji dalis skirta būtent konferencijų apgyvendinimui ir tai nėra skirta paslaugoms apmokėti Lietuvoje“, – žurnalistams sakė R. Vencius.

Klinikos: didžioji dalis paramos skiriama ne pinigais

Trečiadienį Santaros klinikos reaguodamos į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) paskelbtą informaciją dėl galimo kyšininkavimo teigia, kad didžioji dalis paramos skiriama ne pinigais, bet vaistais bei medicininėmis priemonėmis ir naudojama tik pacientų gydymui.

Santaros klinikos sako, kad ši įvairių farmacinių kompanijų parama yra gaunama vadovaujantis įstatymais bei deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Be to, Santaros klinikos atsiriboja ir nuo su jomis susijusių juridinių asmenų ir sako, kad jos nėra atskaitingos klinikoms, todėl ligoninė informacijos apie šių juridinių asmenų veiklą neturi.

„Tuo pačiu adresu kaip Santaros klinikos yra registruota įvairių profesinių gydytojų, slaugytojų asociacijų ir draugijų, kurios yra atskiri juridiniai asmenys, veikiantys pagal savo įstatus ir patys atsakantys už organizacinę juridinę veiklą bei savarankiškai deklaruojantys pajamas ir išlaidas", – rašoma Santaros klinikų išplatintame pranešime.

Ministerijos STT analizė neneustebino

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikta analizė dėl verslo paramos ligoninėms kelia nerimą, tačiau nestebina, teigia sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė–Šriubėnė.

Ministro Aurelijaus Verygos atstovė spaudai sako, kad ministras vertina pateiktus duomenis, iš kurių matyti, kad ligoninių viešuosius pirkimus laimi įmonės, suteikusios paramą perkančiajai organizacijai arba su ja susijusiems paramos gavėjams. Ministerija žada atsižvelgti į STT perspėjimus ir teikia ligoninėms rekomendacijas dėl paramos.

„Analizėje teikiami duomenys išties įspūdingi ir keliantys nerimą. (...) visgi šie faktai nenustebino, nes SAM vadovybės iniciatyva ministerijos korupcijos prevencijos specialistų surinkta informacija apie gydymo įstaigų gaunamą paramą iš verslo subjektų parodė labai panašią situaciją“, – sako L. Bušinskaitė-Šriubėnė.

Pasak jos, SAM korupcijos prevencijos specialistai parengė ir gydymo įstaigoms išsiuntė specialias rekomendacijas, kurių nurodė laikytis, siekiant užtikrinti maksimalų skaidrumą įstaigų veikloje. Ji žada, kad šią sritį ir toliau bus siekiama tobulinti bei skaidrinti.

„Išanalizavus naujausią STT informaciją ir teikiamus duomenis, bus sprendžiama, kokias dar papildomas priemones inicijuoti. O tai labai svarbu, nes, deja, sveikatos sektorius vis dar yra tarp lyderių pagal korupcijos apraiškas, lyginant su kitomis sritimis“, – sakė ji.

Įstaigoms SAM rekomenduoja įsiregistruoti paramos gavėjo statusą, viešinti įstaigos teisę gauti paramą vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymu, įstaigos svetainėje, skelbimų lentose, išdėstyti lankstinukus matomose vietose, vykdyti aiškinamąjį darbą jeigu lankytojai teiraujasi dėl paramos suteikimo.

Taip pat siūloma viešinti, kokiems tikslams įstaiga gali panaudoti gautą paramą, t.y. medikų kvalifikacijos kėlimui, gyventojų sveikatos stiprinimui, informavimui ir kitoms reikmėms.

„Pacientui siūlant pinigus, medicinos personalas turi išaiškinti asmens teisę remti įstaigą ir kokiu būdu tai daroma (įmokama į įstaigos kasą, mokėjimo pavedimu per banko įstaigą), siekiant išvengti konfliktinės situacijos ir policijos kvietimo galimo kyšio atveju“, – teigia SAM.

Gydymo įstaigoms taip pat rekomenduojama teikti viešas ataskaitas apie gautos paramos panaudojimą.

STT imsis veiksmų

STT pareigūnai nelinkę atskleisti minimų įmonių, tačiau teigia ketinantys kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) bei kitas institucijas.

J. Raškevičiaus teigimu, šios rizikos gali kilti ir dėl Viešųjų pirkimų įstatymo spragų, ir dėl kontrolės stokos.

„Mechanizmas maskuoti gautą paramą yra, o ar tai yra įstatymo netobulumas ar kontrolės stoka, tai, manau, kad ateity gausim atsakymus“, – žurnalistams sakė STT direktoriaus pavaduotojas J. Raškevičius.

STT šių metų vasarį paskelbė Santaros klinikose tirianti galimą kyšininkavimo mechanizmą, kai už laimėtus viešuosius pirkimus iš įmonių reikalauta neteisėto finansinio atlygio jį užmaskuojant kaip paramą.

Santaros klinikų buvusį vadovą Kęstutį Strupą teisėsauga įtaria per ligoninės Informatikos ir plėtros centro direktorių Romualdą Kizlaitį tarusis su įmonėmis, kad šios už laimėtus viešuosius pirkimus pervestų Santaros klinikoms galimai neteisėtą finansinį atlygį, užmaskuotą kaip paramą.

Tokiu būdu K. Strupas įtariamas taręsis mažiausiai penkis kartus, Santaros klinikose vykstant viešiesiems pirkimams informacinių technologijų srityje.

Teisėsauga pareiškė įtarimus ir R. Kizlaičiui bei keliems kitiems Santaros klinikų darbuotojams, privačių įmonių atstovams.

K. Strupas ir R. Kizlaitis teisėsaugos įtarimus neigė.

Šv. Roko ligoninė protegavo vieną įmonę

Vilniaus Šv. Roko ligoninė pastaruosius dvejus metus vykdytuose pirkimuose protegavo įmonę „Likvira“, nustatė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

Bendrovė taip pat įpareigota nutraukti automobilio pirkimo sutartį su „Fakto autocentras“, nes laimėtoja pateikė techninių reikalavimų neatitikusį pasiūlymą.

VPT dėmesio sulaukė keturi bendrovės „Likvira“ laimėti mažos vertės pirkimai, vykdyti nuo 2016-ųjų. Ligoninė įsigijo patalynės komplektų, patalpų valymo ir dezinfekavimo priemonių, tualetinių kėdžių. Bendra įsigytų prekių vertė – beveik 137 tūkst. eurų.

Tarnyba konstatavo, kad ligoninė, vykdydama pirkimus, kvietė teikti pasiūlymus trims skirtingoms įmonėms, tačiau dauguma jų, kaip skelbiama viešai, negamina arba neprekiauja tuo, ką ligoninė siekė įsigyti.

Anot VPT, „Likviros“ veiklos sritys yra geležinkelių transportas, mažmeninė prekyba, stiklas ir jo gaminiai, pati bendrovė dar nurodo prekiaujanti virtuvės indais.

„Nepaisant to, „Likvira“ buvo kviečiama pirkimuose teikti pasiūlymus tokių prekių, kuriomis oficialiai neprekiauja, ir buvo pripažinta pirkimų laimėtoja, kaip pasiūliusi mažiausią kainą. Palyginus prekių kainas rinkoje, akivaizdu, kad pirkdama iš „Likvira“ Šv. Roko ligoninė daugeliu atvejų permokėjo“, – teigia VPT.

„Tarnyba konstatuoja, kad perkančioji organizacija protegavo UAB „Likvira“, sudarė jai palankesnes sąlygas laimėti pirkimuose“, – rašoma tarnybos pranešime.

Pažymima, kad pirkimo sutartis ligoninė paskelbė pavėluotai, neviešino įkainių, laimėtojo teikto pasiūlymo.

VPT taip pat nustatė, kad Šv. Roko ligoninė pažeidė teisės aktus įsigydama automobilį. Pasak tarnybos, šią vasarą skelbto pirkimo reikalavimuose nustatyta, kad automobilio aukštis turi būti 170–186 centimetrai, ratlankių matmenys –  R14 arba R15. Bendrovė „Krasta Auto Vilnius“ pasiūlė automobilį „Fiat Doblo“, tačiau ligoninė  nusprendė įsigyti kitos konkurso dalyvės, „Fakto autocentras“ pasiūlytą „Citroen Berlingo“.

„Automobilio Citroen Berlingo aukštis tiekėjo pasiūlyme nurodytas 188 cm, tiekėjas taip pat pasiūlė R16 vasarinių ir žieminių ratų komplektus su plieniniais diskais ir diskų gaubtais. Perkančioji organizacija, pirkimo sąlygų neatitinkantį pasiūlymą pripažinusi tinkamu ir su tiekėju sudariusi pirkimo sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą ir neužtikrino racionalaus lėšų panaudojimo. Šią pirkimo sutartį Šv. Roko ligoninė turėtų nutraukti“, – skelbia VPT.

GALERIJA

  • STT tyrimas: ligoninių rėmėjus lydi sėkmė viešuosiuose pirkimuose
  • STT tyrimas: ligoninių rėmėjus lydi sėkmė viešuosiuose pirkimuose
  • Santaros klinikos
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Klaipėda

Tačiau atkreipti dėmesį į Klaipėdos Universitetinę ligoninę nesiteikė-ten surišti tokie mazgai,kad siekia net Vilnių..Nėra lygių..kas žino..

SUSIJUSIOS NAUJIENOS