Tariami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai savo sąskaitas pildo patiklių senolių santaupomis. Dažniausiai aferistai sukčiauja telefonu, tačiau kai kurie išdrįsta paskambinti ir į vienišo žmogaus duris.

77-erių kaunietė ne iš karto susiprato buvusi apmulkinta sukčiaus. Į jos buto duris pasibeldęs vyras prisistatė FNTT pareigūnu. Tariamai rūpestingas dorų piliečių sergėtojas pranešė moteriai nemalonią žinią. Esą turima duomenų, kad kažkas naudojasi jos sąskaita banke.

Pareigūnu prisistatęs sukčius paaiškino kaunietei, kad vienintelis būdas pričiupti nusikaltėlius – atiduoti jam mokėjimo kortelę, prisijungimo kodus – viską, kas padėtų tariamam tyrimui. Patikli moteris taip ir padarė.

Apie tai, kad jos sąskaita ištuštėjo 57 tūkst. litų, moteris suprato visai neseniai. O nusikaltėliai nemenkas santaupas iš sąskaitos šlavė jau nuo gegužės 9-osios. Darbavosi sukčiai iš peties. Kadangi daugelis bankų yra nustatę limitą, kokią sumą galima paimti kartą per dieną, tai jiems teko naudotis ne tik bankomatais, o ir elektronine bankininkyste.

Pareigūnai neslepia, kad tokių ir telefoninių sukčiavimo atvejų mastai auga. Pareigūnai negali atsistebėti žmonių patiklumu. Pasak Kauno vyriausiojo policijos komisariato atstovo spaudai Kęstučio Kasciukevičiaus, apie aferistus jie nuolat perspėja žmones oficialiame policijos tinklalapyje. Tačiau vargu ar minėta nukentėjusioji turi namuose internetą ir skaito paskutines policijos naujienas.

Prieš maždaug pusmetį Kauno policija su partneriais mieste paštu platino skrajutes, pamokančias kaip apsisaugoti nuo telefoninių sukčių. Deja, reklamos ar viešųjų ryšių specialistai vargu ar pripažintų tokią vienkartinę akciją veiksminga prevencine priemone.