Šie­met Kau­nas ne­ren­gė Jo­ni­nių šven­tės, kaip bu­vo įpras­ta, mies­to cent­re: mi­nia links­mi­no­si tie­siog dau­gia­bu­čių ap­sup­ty­je. Trokš­tan­tie­ji švęs­ti pa­gal se­ną­sias tra­di­ci­jas va­žia­vo į Ro­mai­nius.

Apa­ra­tū­ra su­li­jo

Pag­rin­di­nė Jo­ni­nių šven­tė šie­met su­reng­ta Če­čė­ni­jos aikš­tė­je, į ku­rią Kal­nie­čių bei Ei­gu­lių mik­ro­ra­jo­nų gy­ven­to­jai ga­lė­jo atei­ti pės­čio­mis. Šven­tės ve­dė­jas ir or­ga­ni­za­to­rius Vi­lius Ka­mins­kas pri­si­pa­ži­no, kad ne­daug trū­ko, jog kon­cer­to vi­sai ne­bū­tų. Mat li­kus va­lan­dai iki skelb­tos ren­gi­nio pra­džios, už­klu­po stai­gi liū­tis su le­dais, daug apa­ra­tū­ros su­li­jo.

„Tuo me­tu vis­kas bu­vo pa­reng­ta kon­cer­tui, su­sta­ty­ta tiek gar­so, tiek ap­švie­ti­mo įran­ga. Po liū­ties už tech­ni­ką at­sa­kin­gi žmo­nės man pa­skam­bi­no ir pa­sa­kė - kon­cer­to ne­bus", - pa­sa­ko­jo V.Ka­mins­kas.

Gel­bė­da­mas pa­dė­tį V.Ka­mins­kas at­si­ve­žė iš na­mų sa­vo as­me­ni­nę mu­zi­ki­nę įran­gą, ta­čiau jos be­veik ne­pri­rei­kė. Ren­gi­nys vie­na va­lan­da vė­la­vo, per tą lai­ką sau­lė iš­džio­vi­no su­li­ju­sią apa­ra­tū­rą ir ji vėl sėk­min­gai bu­vo įdar­bin­ta.

Virš sce­nos už­trauk­tą sto­gą te­ko pra­pjau­ti, kad nu­bėg­tų su­si­kau­pęs van­duo. Ta­čiau su­si­rin­ku­sie­ji į šven­tę ne­sklan­du­mų ne­pa­ju­to, aikš­tė­je kon­cer­tas vy­ko iki pat pu­siau­nak­čio.

Tarp svei­kin­to­jų ne­bu­vo mies­to va­do­vų, bet po­li­ti­kų ne­trū­ko: gė­les ir su­ve­ny­rus Ja­ni­noms bei Jo­nams da­li­jo Sei­mo na­rys Ari­man­tas Dum­čius, svei­ki­ni­mo žo­dį nuo sce­nos ta­rė ir kul­tū­ros mi­nist­ras Jo­nas Ju­čas.

Prieš pu­siau­nak­tį žmo­nės ap­spi­to Kal­nie­čių par­ke esan­tį tven­ki­nį. Tie­sa, į van­de­nį bu­vo pa­leis­ti vos ke­li tra­di­ci­niai pin­ti ža­li vai­ni­kai su žva­kė­mis. Kai kas pra­si­ma­nė šiuo­lai­ki­nių švie­čian­čių rank­dar­bių - pluk­dė ant ne­skęs­tan­čios plokš­tės de­gan­čių žva­kių „py­ra­gą".

Duok­lė se­niems pa­pro­čiams

Jo­ni­nės Če­čė­ni­jos aikš­tė­je pri­mi­nė tra­di­ci­nį ne­mo­ka­mą mies­to kon­cer­tą, trum­piau­sios me­tų nak­ties šven­tės at­ri­bu­tų - žo­lių ar ąžuo­lo vai­ni­kų - bu­vo ma­ty­ti vos vie­nas ki­tas.
Šie­met pir­mą kar­tą Jo­ni­nės vie­šai ne­švęs­tos Lie­tu­vos liau­dies bui­ties mu­zie­ju­je Rum­šiš­kė­sė, kur kau­nie­čiai ir iš ki­tur at­vy­kę sve­čiai ga­lė­da­vo su­si­pa­žin­ti su šios šven­tės tra­di­ci­jo­mis. Ta­čiau se­no­vės pa­pro­čių ger­bė­jus pa­ma­lo­ni­no pir­mą kar­tą Ro­mai­nių bend­ruo­me­nės su­reng­ta Jo­ni­nių šven­tė pu­šy­no aikš­te­lė­je.

Ro­mai­nių gy­ven­to­ja Ni­jo­lė Lu­ko­šie­nė ti­ki­no, kad ke­lis šim­tus kai­my­nų su­bū­ru­si Jo­ni­nių šven­tė pri­mi­nė so­viet­me­čiu čia reng­tas ge­gu­ži­nes.

Iš Rau­dond­va­rio at­vy­kęs et­nog­ra­fi­nis ko­lek­ty­vas „Pi­lia­ro­žė" mo­kė ne tik liau­dies šo­kių bei dai­nų, bet ir se­no­vės lie­tu­vių tra­di­ci­jų. Šven­tės da­ly­viai bu­vo ra­gi­na­mi praei­ti pro šven­tus var­tus ir nu­si­praus­ti, lau­žas bei ste­bu­lė už­deg­ti tik nu­si­lei­dus sau­lei. Mer­gi­nos ga­lė­jo su­ži­no­ti sa­vo su­tuok­tu­vių da­tą mė­ty­da­mos vai­ni­kus ant ku­po­lės, o tu­rė­ju­sie­ji slap­tų no­rų ga­lė­jo įmes­ti į au­ku­rą pa­ga­liu­ką.

„Pi­lia­ro­žės" va­do­vas, vie­nas šven­tės ve­dė­jų et­no­lo­gas Al­gir­das Svi­dins­kas pri­mi­nė, kad Ra­sos ir Jo­ni­nės - tai skir­tin­gos šven­tės. Ta­čiau da­bar daž­niau­siai šven­čia­mos tik Jo­ni­nės su Ra­sų šven­tės sim­bo­li­niais ele­men­tais.

Dvie­jų šven­čių mi­ši­nys

„Jo­ni­nės - tai var­da­die­nis. Anks­čiau jau­ni­mas pin­da­vo vai­ni­kus ir pa­slap­čia kal­da­vo prie du­rų Jo­nams. Ki­tą die­ną Jo­nas tu­rė­da­vo at­spė­ti, kas pri­ka­lė vai­ni­ką", - pa­sa­ko­jo A.Svi­dins­kas. Paš­ne­ko­vui svar­biau­sia, kad šven­tė tu­rė­tų sak­ra­li­nį, šven­tu­mo as­pek­tą.
Šven­tės or­ga­ni­za­ci­nės iš­lai­dos, kaip su­skai­čia­vo Ro­mai­nių bend­ruo­me­nės at­sto­vai, ne­sie­kė 5 tūkst. li­tų. Ren­gi­niui bu­vo pa­nau­do­ti bend­ruo­me­nės pi­ni­gai, ta­čiau juos ti­ki­ma­si su­si­grą­žin­ti iš mies­to sa­vi­val­dy­bės, ku­ri ža­dė­jo fi­nan­suo­ti Jo­ni­nių šven­tės pro­jek­tą.