Naujoji Vilniaus šviesoforų sistema dar neveikia taip, kaip turėtų. Tai pripažįsta ją derinanti bendrovė "Siemens". Tačiau dalis kaltės esą tenka ir patiems vilniečiams, jaukiantiems sistemos darbą.
Vilnius pašiurpino vokiečius
Kaip žurnalistams sakė "Siemens" transporto ir pramonės sprendimų direktorius Kęstutis Čiplys, sistemą derinti padedantys specialistai iš Vokietijos pasibaisėjo lietuvių eismo kultūra. Esą būtent Kelių eismo taisyklių nesilaikantys vairuotojai ir pėstieji kiša pagalius į ratus sistemai, kuria paskui skundžiasi.
K.Čiplio žodžiais, vienas neatidus vairuotojas ar vienas ne laiku į kelią išėjęs pėsčiasis gali sujaukti transporto srautą ir išderinti sistemos darbą – dėl vieno žmogaus kaltės užtrukę vairuotojai nepataiko į vadinamąją žalią bangą, turi dažniau sustoti, ir atsiranda spūstis, tačiau jos buvo galima išvengti. Anot jo, eismo dalyvių kultūra (ar jos trūkumas) yra viena didžiausių problemų, susijusių su sostinės šviesoforų sistema.
Eismas gatvėse pagreitėjo?
Praėjusių metų pabaigoje automobilininkų atliktas tradicinis tyrimas parodė, kad pervažiuoti sostinę iš vieno galo į kitą dabar reikia beveik tiek pat laiko, kiek reikėjo prieš porą metų. Tačiau "Siemens" tikina, kad iš tikrųjų eismas vyksta gerokai greičiau.
"Automobilių Vilniaus mieste padaugėjo apie 15–20 proc., – pabrėžė bendrovės projektų vadovas Saulius Bartkevičius. – Be to, pirmas bandęs dalyvis atvažiavo apie 10 minučių anksčiau už paskutinį. O 2006 m. tas skirtumas siekė 40 ar 50 minučių."
"Siemens" pateiktais duomenimis, Vilniaus gatvių pralaidumas gerokai padidėjo. Skaičiuojama, kad jau dabar sistema leidžia miestui sutaupyti beveik 20 mln. litų per metus. K.Čiplio teigimu, baigus diegti sistemą ir nors kiek padidinus eismo dalyvių kultūrą, ši suma galėtų siekti ir 30 mln. litų.
Pabaigtuvės – vasarą
Daug vilniečių skundų sulaukusi nauja šviesoforų sistema nuolat tobulinama, pabrėžia "Siemens". Ji savą darbų dalį žada baigti jau šią vasarą.
Kol kas "Siemens" gali pasigirti pastebimai pagerėjusiu transporto judėjimu maršrutu tarp oro uosto ir Žaliojo tilto. Kaip rodo "Siemens" surinkti statistiniai duomenys, šiuo maršrutu automobiliai dabar juda kur kas greičiau nei prieš porą metų.
Ši Vilniaus transporto sistemos dalis yra pirma, kurioje "Siemens" jau atliko visus pagrindinius darbus ir įdiegė visus tris šviesoforų sistemos veikimo lygius. Dabar tarp oro uosto ir Žaliojo tilto stovintys šviesoforai veikia keturiais režimais (dieniniu, naktiniu ir rytinio bei vakarinio piko), atskirose sankryžose reaguojama į transporto srautus ir pagal šiuos duomenis padidinamas ar sumažinamas tam tikrų gatvių pralaidumas bei prisitaikoma prie eismo dinamikos, keičiant šviesoforų veikimo intervalus.
Kituose vadinamuosiuose eismo koridoriuose dar nepažengta taip toli. Visuose šešiuose veikia pirmasis lygis (t. y. keturi režimai). Dar trijuose eismo koridoriuose (Žaliasis tiltas–Kalvarijų g.–Kareivių g., Žaliasis tiltas–Arsenalo g.–Antakalnio g.–Nemenčinės pl. ir J.Basanavičiaus g.–Savanorių pr.) jau įdiegtas antrasis veikimo lygis, ir sankryžose įdiegta pati sistema gali "nuspręsti" ką daryti su šviesoforais.
"Mes jau esame įgyvendinę daugiau kaip 50 proc. to, ką norime pasiekti. O rezultatas, sakyčiau, jau pasiektas bent 80 proc.", – tikino "Siemens" transporto ir pramonės sprendimų direktorius.
Eismo įvykiai Antakalnio ir Kalvarijų gatvėse
2006 m. 1635
2007 m. 1659
2008 m. 805
SĮ "Vilniaus planas" duomenys
Naujausi komentarai