„Visą laiką visos tarnybos su policijos, su gelbėtojų pagalba, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų pagalba gyvūną stebėjo, buvo reaguojama į visą pasirodžiusią informaciją ir turime žemėlapį apie tą gyvūno judėjimą“, – žurnalistams pirmadienį sakė aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.

„Situacija buvo žinoma, tačiau, ką galim pripažinti, tai trūko komunikacijos iš mūsų institucijų pusės. Šitą dalyką būtinai turėsim pasitaisyt, peržiūrėti“, – teigė jis.

Toliau ieško meškos

Anot viceministro, toliau tęsiama meškos paieška, tačiau tam kliudo oro sąlygos.

„Dronai su termovizoriais prie tokio karšto oro prarado savo gebėjimą pagelbėti ir teks laukti, matyt, vakaro. Vėlgi, atvyksta Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai iš kito miesto su savo dronu ir bandys ieškoti toliau“, – kalbėjo R. Krugelis.

„Norim paprašyti gyventojų, kad jeigu kur nors pastebėtumėt Vilniaus meškutę, tai praneškite. Nereikia gąsdinti, nereikia baidyti – tiesiog pranešti telefonu 112, kad specialistai galėtų gauti pačią naujausią informaciją apie jos buvimo vietą“, – pridūrė viceministras.

Pasak R. Krugelio neišvengiama ir „liūdnoji baigtis gyvūnui“.

„Reikia turėti omeny, kad gali baigtis visaip. (...) Kuo mažiau trikdysite, kuo jis bus ramesnis, tuo lengviau dirbti specialistams“, – teigė aplinkos viceministras.

Ramūnas Krugelis. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Imtasi invazinio plano

Pasak Laukinių gyvūnų globos centro vadovės Justinos Morkūnaitės, pirmųjų pranešimų apie pasirodžiusią mešką buvo sulaukta šeštadienį popiet, nuvykus į įvykio vietą, buvo pasitelkta policijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pagalba.

Įvykio vietoje neradus gyvūno bei nepavykus aptikti jo naujos lokacijos, nuspręsta, kad gyvūnas sėkmingai sugrįžo į gamtą.

„Deja, naktį pakartotinai gavome pranešimus, kad gyvūnas vėl pasirodė mieste. (...) Turėjome aiškią jo judėjimo kryptį ir matėme, kad juda taip pat link miškingos teritorijos. Leidome, suteikėme jam tą tokią kaip galimybę grįžti į miškingą teritoriją“, – sakė J. Morkūnaitė.

Justina Morkūnaitė. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Įvertinus, jog praėjus parai gyvūnui pačiam nepavyksta grįžti į gamtą, imtasi invazinio plano: laikinai užmigdyti gyvūną ir saugiai perkelti į mišką.

Anot J. Morkūnaitės, šiuo metu svarbiausia yra nustatyti gyvūno buvimo vietą. Šiuo metu laukiama gyventojų pranešimų apie pastebėtą mešką bei tinkamų sąlygų paieškai vėl pasitelkti dronus.

R. Krugelis pabrėžė, kad nuolatos yra vykdomas laukinių gyvūnų monitoringas, tačiau meška miesto centre – neeilinis atvejis.

„Laukinių gyvūnų monitoringas vyksta nuolat, bet jis truputį skiriasi. Ir, na, sutikit, tai situacija neeilinė ir galbūt reikės peržiūrėti kai kuriuos veiksmus, algoritmus ir imtis prevencijos priemonių ir galbūt ir su GPS žymekliais (...), kad užtikrintume gyventojų saugumą“, – teigė jis.

Savivaldybės pasigedo veiksmų plano

Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Andriaus Grigonio manymu, aplinkos apsaugos institucijos netinkamai sureagavo į problemą.

„Mes turime pavojingą gyvūną, kuris jau tris dienas blaškosi po tas vietas ir mes vis dar nežinome, kur jis yra. Tai iš tiesų rodo, kad aplinkos apsaugos institucijos ne visai sudirbo taip, kaip turėjo sudirbti. Ir buvo tam tikro nesusikalbėjimo tarp institucijų ir savivaldybių“, – sakė vicemras.

„Mes bandėme dar šeštadienį, gavę informaciją, visomis priemonėmis prisibelsti prie institucijų durų ir inicijuoti tam tikrus procesus. Kol galiausiai ėmėmės savo iniciatyvos“, – pridūrė jis.

Anot jo, sostinės iniciatyva buvo pakelti įmonės „Vilniaus vandenys“ ir kitų savivaldybės valdomų institucijų dronai, pasitelktas „Grindos“ personalas.

Mes turime pavojingą gyvūną, kuris jau tris dienas blaškosi po tas vietas ir mes vis dar nežinome, kur jis yra.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius pritarė, kad pasigedo algoritmo, kaip elgtis gyvenamojoje teritorijoje pasirodžius meškai.

„Ne veltui šiandien meras kreipėsi į atsakingas institucijas su prašymu, kad tie algoritmai savivaldybėms būtų pateikti, nes šitoje situacijoje kyla grėsmė mūsų gyventojams“, – sakė jis.

Pasak V. Vansavičiaus, sulaukusi gyventojų pranešimų apie gatvėmis klaidžiojančią mešką, rajono savivaldybė sustiprino viešosios tvarkos budėjimą, kad pastebėję laukinį gyvūną galėtų informuoti atsakingas institucijas.

„Mes labai tikimės, kad ateity tie algoritmai savivaldybėms bus pateikti ir, kad mes daugiau turėsim informacijos, ir kaip komunikuoti, ir kaip raminti gyventojus, ir galų gale – pateikti tuos veiksmus, ką turėtų gyventojai daryti“, – sakė jis.

Tokių atvejų ateityje daugės

Gamtos tyrimų centro laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Linas Balčiauskas taip pat tikino pastebėjęs, kad veiksmų plano nebuvo.

Anot jo, labai tikėtina, kad ateityje Lietuvoje tokių atvejų bus daugiau, nes meška yra nuolatinis svečias per pastarąjį dešimtmetį, tačiau dalis jų lieka nepastebėtos.

„Kadangi Latvijoje meškų padaugėjo, tai pas mus neišvengiama, tiesiog laiko klausimas, ar tai bus dveji metai, ar penki, bet meškų bus“, – pridūrė L. Balčiauskas.

Aplinkos viceministro teigimu, šiuo metu pagrindinė atsakomybė tokiose situacijose tenka Laukinių gyvūnų globos centrui, tačiau ateityje viską koordinuos Aplinkos apsaugos departamentas.

BNS rašė, kad savaitgalį Vilniaus gatvėmis klaidžiojo laukinė meška.

Po šio įvykio Vilniaus meras Valdas Benkunskas pranešė pavedęs savivaldybės įmonėms stiprinti laukinių gyvūnų stebėseną mieste.