– Ar galite pasakyti, kodėl tų pareigūnų trūksta?
– Ko gero, yra labai daug kompleksinių priežasčių. Darbo užmokestis tikrai nėra pagrindinė. Yra ne vienas tyrimas atliktas, kad jis motyvuoja darbuotoją du ar tris mėnesius. Natūralu, kad pagal dabartinę infliaciją turėtų policijos pareigūnams būti mokama tiek, kiek jie dirba, kiek jie atlieka funkcijų ir kokie jų funkcijoms atlikti yra keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Šiai dienai panašu, kad niekam tie policijos pareigūnai yra neįdomūs. Vien padaryti patrauklumą kažkokį tai, nemokamą transportą neužtenka. Policijos pareigūnams ir taip yra kompensuojamas atvykimas į tarnybą. Pati sistema turėtų būti pakankamai motyvuota, t. y. nebūti mobingo apraiškų, kas yra labai dažnas atvejis, turėtų būti normalizuoti darbo krūviai, reabilitacija ir dar daug dedamųjų, kad tikrai policininko profesija taptų patraukli.
– Ar tokios priemonės, pavyzdžiui, skatinimas įvairiais priedais, veikia kitose savivaldybėse?
– Čia, ko gero, yra labai trumpalaikės priemonės. Aš manau, reikėtų kalbėti apie pareigūnus, kurie dirba ilgiau, kurie yra savo srities profesionalai. Turi būti tas pats motyvuotas darbo užmokestis, reabilitacijos sistema, galiausiai, reikėtų paimti ir normalizuoti darbo krūvius toje pačioje sostinėje. 30 metų čia pareigūnai vargsta nuo nežmogiško darbo krūvio.
– Kas yra nežmoniški darbo krūviai? Pasakykite keletą pavyzdžių.
– Jeigu palygintume mažesnę, labiau nutolusią savivaldybę ir Vilniaus policijos pareigūnus, tyrėjus, tai darbo krūvis viršija 10–20 kartų ir daugiau.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– 10–20 kartų? Ką jis turi padaryti ir ko jis nepadaro?
– Jeigu kalbame apie nusikaltimų, teisės pažeidimų kiekius, pavyzdžiui, kokioje Birštono savivaldybėje jų yra vienetai. Policijos pareigūnai gali skirti laiko patruliavimui, prevencijai, darbui su visuomene laiko, t. y. kitom šiek tiek veiklom, kurios užkardytų nusikaltimus. Vilnius realiai kovoja su padariniais. Tai jeigu viename teritoriniame policijos komisariate pareigūnas turi maždaug iki dešimties ikiteisminio tyrimo bylų, tai Vilniuje turi po kelis šimtus. Žmonės tiesiog psichologiškai pervargsta. Psichologinė našta slegia, kai tau baigiasi terminai, tave kontroliuoja prokurorai, yra nurodymai, yra žmonės, kurie laukia sprendimų.
Man jau sunku yra pasakyti, ar tai visiška nekompetencija, ar visiška politinė impotencija.
– Tai tos problemos yra labai aiškios ir akivaizdžios. Ar jos spendžiamos?
– Man jau sunku yra pasakyti, ar tai visiška nekompetencija, ar visiška politinė impotencija. Profesinė sąjunga, darydama tą pačią reagavimo padalinių pertvarką prieš metus, labai aiškiai signalizavo tai, kad reikia normaliai paskaičiuoti, kiek yra reikalinga pareigūnų, čia reikia dėti akcentą ir pirmiausia pritraukti juos. Tada jau galbūt galima daryti kažkokius pokyčius, kurie leistų geriau ir efektyviau organizuoti darbą. Policija tikrai susiduria su problema, kad yra nesugebama iki galo padaryti pokyčio, nes nedirbama su žmonėmis, neamortizuojama psichologinė įtampa. Jeigu paklaustum policininko, ar nors viena pertvarka atnešė kažką gero, tai, ko gero, didžioji dauguma atsakytų, kad ne, tiktai įtampą. Tiesiog yra neišmokstama, su tais žmonėmis nedirbama. Prieš metus Vilniuje virš 100 pareigūnų, patruliavusių gatvėse, paliko tarnybą. Tai ką tai reiškia? Ką reškia parengti 100 policijos pareigūnų? Tai yra pakankamai didelis iššūkis sistemai.
– O ar išspręs Vilniaus saugumo klausimą tos kameros, apie kurias taip pat kalba ministerija? Galbūt tų pareigūnų tiek ir nereikia?
– Bet kokiu atveju technologijos šiek tiek atlaisvina žmones nuo kažkokio darbo. Tačiau tas kameras irgi reikia stebėti, vadinasi, vėl be žmonių neapsieisime. Aišku, galima pasveikinti naują Vilniaus savivaldą ir merą, kad pasikeitė šiek tiek požiūris į bendradarbiavimą su policija. Tačiau, kaip ir kalbėjau, tai yra tiktai laikinos priemonės. Vilniui reikia kur kas drastiškesnių priemonių. Nustokime daryti pertvarkas, kurios nei viešajam saugumui, nei policijos pareigūnams neatneša naudos.
– O jei pareigūnų alga būtų didesnė? Ar tai išspręstų problemas, ar tai būtų tiktai vienas iš sprendimų?
– Darbo užmokestis yra tik vienas iš kriterijų patraukliai motyvacinei sistemai. Taip, natūralu, kad pritrauktų į policiją konkurencingas darbo užmokestis, bet tai tik vienas iš dedamųjų.
Naujausi komentarai