Su žemės ūkio ministru susitikę Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) vadovai būgštavo dėl ministerijos perkėlimo, bet teigė, kad procesui neprieštaraus.
Idėjai pritaria nenoromis
Penktadienis, truputį po 11 val. ryto. LŽŪU rektorius Romualdas Deltuvas žvelgė pro kabineto langą: ministras Kazimieras Starkevičius vėluoja 10 min., o jam prorektorius turi daug ką pasakyti. Nerimą kelia kasdienės akademinės problemos, nežinia, kaip pasisuks mokslo reforma. Tačiau svarbiausias – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo iš Vilniaus į Kauną klausimas.
"Kaunas – Lietuvos vidurys. Ministerijos perkėlimas čia – gera idėja, bet ji turi savo funkcijas, mes – savo. Tegul ji būna Kauno mieste arba rajone. Geriau būtų, jei čia liktų tik studentų miestelis", – vis žvelgdamas pro langą kalba profesorius.
Tiesa, akademinė universiteto bendruomenė nėra prieš ministerijos įsikūrimą pašonėje. Tačiau jai labai rūpi, kokią miestelio dalį pasiglemš iš Vilniaus persikėlę valdininkai, ar dėl to nekils transporto problemų, kurių ir taip apstu per parodas.
"Matau didelį ministerijos perkėlimo pliusą: mūsų absolventams sunku įsidarbinti ministerijos biurokratinėse struktūrose, nes reikia keltis į Vilnių. Todėl joje vis mažėja žemės ūkyje gerai nusimanančių specialistų. Jų padaugėjus, ministerija taptų su žemės ūkio kvapu", – kalbėjo universiteto studijų prorektorius Jonas Čaplikas.
K.Starkevičiui patikinus, kad ŽŪM aukštojo mokslo įstaigai nepakenks, jos vadovas patikino idėjai nesipriešinsiąs. "Pritariame. Kelkitės", – šyptelėjo R.Deltuvas.
Perkels apie 2 tūkst. valdininkų
Pirmieji kaimynai iš Vilniaus į Akademijos miestelį atsikraustys pavasarį. ŽŪM priklausančiame pastate įsikurs beveik 20 specialistų.
Ministerijos perkėlimo priemonių plane tikslinami terminai, kada į laikinąją sostinę bus perkelta ir daugiau valdininkų.
K.Starkevičius tikisi, kad pagrindiniai ministerijos padaliniai iš Vilniaus bus iškelti iki kitų metų pabaigos. Viliamasi, kad visas reorganizacijos procesas bus baigtas per šią Vyriausybės kadenciją.
Iš viso ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose bei įmonėse dirba 3766 žmonės. Artimiausiu metu tarnautojų ketinama sumažinti, o likusiems padidinti atlyginimus.
"Centriniame ministerijos aparate šiuo metu dirba apie 350 žmonių. Jų sumažės maždaug 100. Likusiesiems atlyginimai pakils, bet jiems vis tiek išleisime mažiau nei dabar", – teigė ministras.
K.Starkevičiaus teigimu, ministerijos perkėlimas šalies biudžetui nekainuos. Tikimasi net uždirbti sostinėje pardavus dabartinius ministerijos pastatus.
Iki Vyriausybės kadencijos pabaigos Kaune turėtų dirbti apie 2 tūkst. ministerijos darbuotojų. Kai kurie jų permainų laukia išsigandę.
"Visiškai suprantama, kad visą gyvenimą vienoje vietoje dirbęs žmogus tokių procesų nenori. Reikės su jais nemažai kalbėtis, bet jaunimas į permainas žiūri palankiai. Be to, ministerijoje dirba daug žmonių, kurie kasdien važinėja iš Kauno", – pasakojo K.Starkevičius.
Galvos skausmas dėl krepšelių
LŽŪU akademikai, pasinaudoję ministro atvykimu, išsakė didelį nerimą dėl aukštojo mokslo naujovės – studentų krepšelių. Juos gaus geriausi bendrojo lavinimo mokyklų abiturientai, tačiau tokių žemės ūkis nevilioja. Nuogąstaujama, kad į krepšelius pretenduos labai mažai kaimuose augančių vaikų, todėl didės socialinė atskirtis tarp kaimo ir miesto.
"Mūsų universitete dėstomos programos – nepatrauklios, bet labai reikalingos. Šalyse, kuriose taikomas toks krepšelių principas, tam tikras krepšelių skaičius tikslingai skiriamas žemės ūkio specialistams ugdyti", – kalbėjo J.Čaplikas.
K.Starkevičius pažadėjo tarpininkauti tarp universiteto ir švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus sprendžiant krepšelių klausimą.
Vyriausybė nutarė, kad nuo metų pradžios didės dėstytojų bei kitų mokslo ir studijų įstaigų darbuotojų darbo užmokestis, tačiau, R.Deltuvo teigimu, dėl prastos universiteto finansinės padėties atlyginimai didės tik truputį mažiausiai uždirbantiems. O administracijos darbuotojams algas galvojama mažinti dešimtadaliu.
Naujausi komentarai