Iki šiol Vaikų ligoninės priėmime pacientai buvo priimami pagal vadinamąjį šviesoforą, bet nuo šiol į eilę bus rikiuojami vadovaujantis ne trimis, o penkiomis spalvomis.

Kaip Eltai sakė Santaros klinikų Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja Sigita Burokienė, trijų šviesoforo spalvų nepakako, nes pacientų atvyksta labai daug, ir svarbu, kad tiems, kuriems reikia ypač skubios pagalbos, dideliame sraute nepasimestų.

Kaip priminė gydytoja, pacientai, įvertinti žalia spalva, apžiūros galėjo tikėtis per dvi valandas, įvertinti geltona spalva - per valandą.

„Pacientui suteikta raudona spalva rodydavo, kad pacientą gydytojas turi apžiūrėti ir teikti pagalbą nedelsiant. Raudonos spalvos pacientai labai dažnai iš karto atsidurdavo intensyviosios terapijos skyriuje, nes reikėdavo labai intensyvaus, greito gydymo“, - sakė dr. S. Burokienė.

Kaip pabrėžė Vaikų gydytoja, skirtumas tarp „raudonų“ ir „geltonų“ pacientų - labai didelis, tad buvo nuspręsta tarpiniams pacientams skirti oranžinę spalvą.

„Naujovė ir tai, kad įvedėme labai greitą pirmojo įspūdžio vertinimą. Maždaug 30 sekundžių trunkantis vadinamasis vaiko būklės vertinimo trikampis - tai slaugytojo vertinimas pagal tris išorinius parametrus: išvaizdą, kvėpavimo sistemos darbą ir širdies-kraujagyslių sistemos darbą“, - komentavo dr. S. Burokienė.

Pasak daktarės, įvertinus šiuos rodiklius, galima atskirti „raudonuosius“ pacientus neatliekant matavimų, kurie kartais gali užtrukti ir penkias minutes.

„Kaip ankstesnėje trijų spalvų sistemoje, taip ir dabar penkių spalvų sistemoje „raudoniesiems“ pacientams pagalba turi būti suteikta iškart ir dažniausiai intensyviosios terapijos skyriuje. Oranžine spalva pažymėtiems pacientams pagalba turėtų būti suteikiama per 10 minučių“, - sakė daktarė.

Kaip ankstesnėje trijų spalvų sistemoje, taip ir dabar penkių spalvų sistemoje „raudoniesiems“ pacientams pagalba turi būti suteikta iškart ir dažniausiai intensyviosios terapijos skyriuje.

Pacientams, kuriems bus skirta geltona ir žalia spalvos, priėmimo sąlygos nesikeis. Nauja spalva - mėlyna - bus skiriama pacientams, kuriems skubi pagalba nereikalinga.

Dr. S. Burokienės patirtis rodo, kad daugiausia į Vaikų ligoninę atvyksta pacientų, kurie pažymimi žalia spalva.

„Tikriausiai nebuvo tokio atvejo, kad pas mus atvykęs pacientas su tėvais būtų išvarytas, bet atvejais, kai nėra būtinosios pagalbos indikacijų, pagal kurias sveikatos apsaugos ministro įsakymu mokama už paslaugas be gydytojo siuntimo, gali tekti susimokėti“, - atkreipė dėmesį gydytoja, pridurdama, kad pagalbos teikimo pirmumo spalva ir mokėjimas už paslaugas nėra tiesiogiai susiję.

Paprašyta pateikti konkretų pavyzdį, kada gali tekti susimokėti už paslaugas atvykus į ligoninės priimamąjį, dr. S. Burokienė minėjo mokinį, kuris savaitę kosėjo, bet nekarščiuoja, nematyti neaiškių bėrimų, kitų simptomų.

„Tiesiog tėvai neturėjo laiko nuvesti pas šeimos gydytoją ir atvežė į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Šis ir panašūs atvejai tikrai nėra reikalaujantys skubiosios pagalbos“, - sakė daktarė.

Kaip pabrėžė dr. S. Burokienė, visi kūdikiai, vaikai iki trejų metų - po didinamuoju stiklu, nes nedideli simptomai gali slėpti rimtas problemas.

„Tėvai dažnai tikrai neturi kompetencijų tiksliai įvertinti mažų vaikų būklę, bet visada vaikui sunegalavus prašome pradėti teikti pagalbą namie - jei vaikas karščiuoja, duoti jam vaistų nuo temperatūros, gerti skysčių, stebėti būklės pokyčius“, - patarė vaikų ligų gydytoja.

Jei vaikas vieną kartą vėmė, bet yra linksmas, nekarščiuoja, geria skysčių, Eltos pašnekovės teigimu, jam tikrai nereikės ligoninės. „Bet jei vaikas tampa vangus, pradeda karščiuoti, atsisako gerti skysčių tada būtinai reikia gydytojo pagalbos“, - sakė daktarė.

Laisvadieniai ir šventės vaikų ligoninių priėmimuose - intensyvaus darbo laikas.

„Šventinėmis dienomis pas mus dirba sustiprinta medikų brigada. Ir labai paprašytume tėvelių, jei vaiko būklė nėra sunki ir skubi, pagalba nėra būtina, sunegalavus vaikui važiuoti nebūtinai į Santaros klinikų Vaikų ligoninės priėmimą, o rinktis gydymo įstaigą, kur jų vaikui teikiama pirminė sveikatos priežiūra jų šeimos gydytojo ar pediatro nedarbo metu“, - sakė dr. S. Burokienė.

Gyvenantiems Vilniuje reikėtų kreiptis į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų priėmimo skubios pagalbos poskyrį (Antakalnyje) ar Centro poliklinikos kabinetus, dirbančius savaitgaliais ir per šventes.

„Vaikų ligoninės priėmimo skyriuje pagal sutartis teikiama pagalba Karoliniškių, Lazdynų poliklinikos, Vilniaus rajono centrinės poliklinikos, kai kurių privačių šeimos gydytojų centrų vaikams, poliklinikų nedarbo valandomis“, - priminė ligoninės direktoriaus pavaduotoja.

Susirgus vaikus kartais pakanka pasitarti telefonu, ką daryti. Pasak daktarės, paskambinus numeriu 112 tėvai tikrai pakonsultuojami, ką daryti, informuojami, kokiu atveju kur kreiptis.

Į VU Vaikų ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių per dieną kreipiasi apie 200 pacientų, bet būna dienų, kai atvyksta 350.

ELTA primena, kad Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja dr. S. Burokienė prieš trejus metus apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Ikihospitalinė vaikų sveikatos priežiūra priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose bei jos optimizavimo kryptys“.

Medikės tyrimo tikslas - įvertinti ikihospitalinės vaikų sveikatos priežiūros būklę ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose Lietuvoje, išsiaiškinti esmines problemas ir numatyti ikihospitalinės pagalbos optimizavimo kryptis.

Pirmą kartą Lietuvoje, naudojant Valstybinės ligonių kasos informacinės sistemos duomenis, buvo vertintos vaikams skubios pagalbos skyriuose suteiktų ambulatorinių paslaugų ilgalaikės vartojimo tendencijos, tyrinėjami demografiniai ir regioniniai netolygumai.

Disertacijoje taip pat buvo vertinami paslaugų skubios pagalbos skyriuose teikimo ypatumai, veiksniai, nulėmę tėvų sprendimą kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių dėl vaikų sveikatos būklės, kai nereikia stacionarinio gydymo, bei skubios pagalbos vertinimo skalių panaudojimas vaikams.