„Aš atkreipsiu dėmesį, kad su šiuo prašymu kreipiuosi jau trečią kartą ir visada maloniai Kultūros komitetas pritarė, bet, deja, toliau sprendimų nėra“, – antradienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Anot jos, Kultūros ministerija šį prašymą įtraukė į prioritetinių projektų sąrašą, bet lėšų nenumatė.
„Šiemet keltuvas neveikia tris mėnesius. Patekti į mūsų simbolį dažnai neįmanoma. Tiesiai šviesiai sakau – ir kuo toliau, tuo bus blogiau. Negaliu garantuoti, kaip bus pirmininkavimo (ES Tarybai – BNS) metu, kai atvažiuos delegacijos. Jau tiesiog nebeįmanoma jų net kviesti ten, nes niekada nežinai, ar jie galės, ar negalės ten patekti“, – teigė R. Kačkutė.
„Tai yra didelė gėda. Ir dėl to, kad neįgalieji, vyresnio amžiaus žmonės, turistai tiesiog ten nepatenka. Man atrodo, tai – ne Lietuvos nacionalinio muziejaus, o valstybės reprezentavimo klausimas“, – pabrėžė ji.
Tai yra didelė gėda.
Nacionalinis muziejus kitų metų valstybės biudžete prašo numatyti 0,51 mln. eurų Gedimino kalno keltuvo rekonstrukcijos projektavimo darbams, 2028 metams – 2 mln. eurų ir 2029 metams – 2,9 mln. eurų pačiai rekonstrukcijai.
Seimo Kultūros komitetas šiam siūlymui pritarė.
Apie nuolat gendantį funikulierių ir naujo keltuvo poreikį Nacionalinio muziejaus atstovai kalbėjo tiek pernai, svarstant biudžeto projektą, tiek užpernai, tačiau lėšų nebuvo skirta.
BNS rašė, kad Gedimino kalno funikulierius įrengtas 2003-iaisiais. 2017 metais keltuvas neveikė daugiau kaip 40 proc. darbo dienų, 2018 metais – beveik trečdalį metų. Vėlesniais metais prastovų laikas ilgėjo, 2023–2024 metais keltuvas buvo sugedęs apie 70 kartų.
Pats Gedimino kalnas dar tvarkomas dėl anksčiau buvusių nuošliaužų. Nuo 2017 metų pabaigos ten paskelbta ekstremali situacija.
(be temos)
(be temos)