Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje nebetelpant kietojo kuro atliekoms, gali sutrikti atliekų surinkimas visoje Vilniaus apskrityje.

Jų surinkėjai tikisi Aplinkos ministerijos leidimo visas atliekas vežti į sąvartynus, o rūšiavimo gamykla, kuri gali priimti tik dešimtadalį apskrityje surenkamų šiukšlių, norėtų leidimo kietąjį kurą vežti kitur.

Šalia bendrovės „Energesman“ valdomos atliekų rūšiavimo gamyklos pirmadienį rikiavosi apie 20 bendrovių „VSA Vilnius“ ir „Ecoservice“ šiukšliavežių. „Ecoservice“ vadovas Vytautas Makauskas žurnalistams tvirtino, kad gamykla nebeįsileidžia atliekų.

„Čia susirinkusios atliekų surinkėjų mašinos iš visos Vilniaus apskrities ir pagal sudarytas sutartis mes privalėjo atliekas atvežti į mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginį. Kadangi vartai uždaryti ir neturime galimybės išsikrauti, laukiame savivaldybių, VAATC ir Vilniaus regioninio aplinkos apsaugos departamento sprendimų, ką su atliekomis daryti. VAATC mano, kad yra galimybė vežti į savartyną, bet mes norime raštiško patvirtinimo“, - teigė V.Makauskas.

Anot jo, jeigu tokia situacija užsitęs, bendrovei bus sunku surinkti atliekas Vilniaus apskrityje, nes šiukšliavežės stovės eilėse.

„Visi surinkėjai iš apskrities per parą vidutiniškai surenka virš 700 tūkst. tonų atliekų, o oficialus pranešimas yra, kad bus priimama tik 70 tūkst. tonų atliekų. Šiuo metu mašinos stovi čia ir negali sugrįžti ir rinkti atliekų. Bus paralyžiuotas laikinai darbas mieste. „Ecoservice“ iš regiono surenka aie 40 proc. atliekų“, - tvirtino V.Makauskas.

„Energesman“ vadovas Donatas Majus kalbėjo, kad rūšiavimo gamykla nebegali priimti atliekų, nes ji perpildyta kietuoju kuru, skirtu deginti kogeneracinėse jėgainėse. Dabar „Energesman“ teritorijoje saugoma apie 15 tūkst. tonų kietojo kuro, ji neturi leidimo jį vežti saugoti į kitas vietas.

„Mes nuo šiandien priimame tiek atliekų, kiek yra teisinių legalių galimybių. Sprendimus, kurių reikia, mes siūlėme nuo metų pradžios. Situacija labai paprasta - degiąsias atliekas galima arba deginti, arba saugoti, arba šalinti į sąvartyną. Deginimo gamyklų Lietuvoje yra viena ir ji ne guminė. Mes buvome pradėję saugoti atliekas, bet saugojimo veikla po trijų dienų buvo nutraukta. Sąvartynuose saugojimas nėra galimas, o į sąvartynus šalinti mums irgi neleidžia“, - teigė D.Majus.

Jo teigimu, norint ištaisyti padėtį, Aplinkos ministerija turėtų leisti kietąjį kurą saugoti ne įmonės teritorijoje arba vežti jį į sąvartynus, pavyzdžiui, saugoti Visagine ir Elektrėnuose. D.Majus kalbėjo, kad Elektrėnuose galėtų tilpti 40 tūkst. tonų kietojo kuro, o problemą išspręstų ir Vilniuje bei Kaune pastatytos termofikacinės elektrinės.

Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius anksčiau BNS sakė, jog ministerija ruošia kietojo kuro laikymo taisyklių pakeitimus, kad būtų galima atsargas pervežti į kitą saugojimo vietą ir laikyti, kol bus pastatytos kogeneracinės elektrinės.

D.Majus taip pat pridūrė, kad panaši kuro pertekliaus situacija gali būti susidariusi ir kituose Lietuvos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose. Jis BNS teigė, kad Vilniaus įrenginio teritorijoje vidutiniškai turėtų būti saugoma apie 2-3 tūkst. tonų atliekų, iš vieno tonos įrenginys pagamina 0,55 tonos kietojo kuro, o per mėnesį į Klaipėdos kogeneracinę jėgainę išvežama maždaug 4 tūkst. tonų atliekų.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 atliekų rūšiavimo gamyklų: dvi Kaune ir po vieną - Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Telšiuose ir Tauragėje.