VILNIAUS ORAS – NE TOKS IR PAVOJINGAS

Pavasaris šįmet ypač sausas, tad vyrauja nepalankios sąlygos teršalams išsisklaidyti. Vilniuje oras daugiausia yra užterštas smulkiomis kietosiomis dalelėmis, kurios sklinda dulkių pavidalu.

Vis dėlto specialistai teigia, kad pastarieji pusketvirto mėnesio Vilniuje nėra dramatiški oro kokybės atžvilgiu.

Grėsmė reali

Kaip "Vilniaus dieną" informavo Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Bimbaitė, iki balandžio 15 d. Vilniuje Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotyje nustatyti 5 kietųjų dalelių paros ribinės vertės viršijimo atvejai, Senamiestyje – 3, Savanorių prospekte – 2 tokie atvejai. Palyginimui, Klaipėdos Šilutės plente tokių atvejų jau yra užfiksuota 11, Kaune Petrašiūnuose – 9.

2018 m. Vilniuje Žirmūnų oro kokybės tyrimų stotyje vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija net 37 dienas viršijo ribinę vertę, t. y. užfiksuota daugiau viršijimo atvejų, nei leidžiama per metus (35 dienos).

Šį balandį, pasak specialistės, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis Vilniuje buvo padidėjęs 5–8 d. Visgi didžiausio normos viršijimo mieste tikimybė yra prie intensyvaus eismo gatvių. Todėl miesto gyventojams rekomenduojama vengti aktyvios fizinės veiklos, pasivaikščiojimų šalia stambiausių miesto transporto arterijų.

"Nutirpus sniegui oro kokybei daug įtakos turi tai, kaip greitai po žiemos susikaupęs smėlis ir kiti nešvarumai nuvalomi nuo gatvių. Šiemet Vilniaus savivaldybė gana anksti, jau prieš savivaldos rinkimus, pradėjo tvarkyti gatves ir, matyt, tai yra viena iš priežasčių, kodėl kietųjų dalelių normos viršijimo atvejų skaičius Vilniuje palyginti nedidelis, – teigė V.Bimbaitė. – Gatvių priežiūra visus metus, o ypač šiltuoju metų laiku, yra išties efektyvi priemonė gerinant oro kokybę mieste. Todėl savivaldybes kasmet raginame kuo kruopščiau ir dažniau tai daryti, stebėti orų prognozes, nelaukti, kol įsivyraus nepalankios teršalų sklaidai sąlygos ir aplinkos ore prisikaups kietųjų dalelių. Svarbu kuo anksčiau imtis priemonių, kad dulkės nuo nešvarių paviršių nepatektų į orą."

Todėl miesto gyventojams rekomenduojama vengti aktyvios fizinės veiklos, pasivaikščiojimų šalia stambiausių miesto transporto arterijų.

Kadangi pavasarį pagrindiniai taršos šaltiniai yra transportas ir pakeltoji tarša, specialistė vilniečius ragina pirmiausia kuo dažniau palikti automobilį kieme ir kelionėms mieste rinktis kitas judėjimo priemones. Be to, daugiau gilintis į aplinkosaugos problemas ir stengtis mažinti neigiamą poveikį aplinkai, gyventi darniai su aplinka. Bet koks kasdienis energijos taupymas, atliekų rūšiavimas, įvairių vartojimo įpročių keitimas palankesniais aplinkai, padės sumažinti ir oro užterštumą.

Pavojus sveikatai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos specialsitų teigimu, kasmet kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore padidėja pavasarį ir žiemą. Jos padidėjimą gali lemti įvairūs veiksniai: teritorijų nepriežiūra, ypač pavasarį, kai laiku nesurenkamas ir neišvežamas smėlis, barstytas ant gatvių ir šaligatvių žiemą. Taip pat – šiluminės energijos gamybos įrenginių, krosnių, ypač deginančių kietąjį kurą, kūrenimas, intensyvūs transporto srautai, žolės deginimas ar durpynų gaisrai.

Padidėjusio oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, atitinkamai sukeliantis ūmių ir lėtinių sveikatos sutrikimų.

Oro taršai jautriausi yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Žmogaus sveikatai kietosios dalelės pavojingos tuo, jog, patekusios į kvėpavimo takus, ten nusėda ir perneša cheminius teršalus. Galimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, pasunkėja kvėpavimas ypač silpnesnės sveikatos žmonėms. Tarp sergančių lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimai.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog kietosios dalelės didina sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis ir bronchine astma skaičių. Patyrus ilgalaikį oro teršalų poveikį pirmiausia nukenčia kvėpavimo organai, sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms. Žmonės dažniau pradeda sirgti bronchitu, plaučių uždegimu, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga.

Nauja technika

Vienu svarbiausių būdų kovoti su miestų oro užterštumu laikomas efektyvus ir intensyvus gatvių valymas. Vilniaus savivaldybė dar vasarį informavo, kad kovai su oro tarša sostinėje pasitelkiamos papildomos priemonės – neseniai buvo įsigyta 10 daugiafunkcių gatvių valymo mašinų, kurios neteršia oro ir valo gatvėse nusėdusias dulkes. Po žiemos SĮ "Grinda" darbuotojai, kaip teigė savivaldybės atstovai, kiekvieną dieną surinkinėja gatvėse esantį smėlį, valo ir laisto gatves.

Pasak Vilniaus savivaldybės atstovų, didmiesčiui, kur eismas nuolat intensyvus, daug pėsčiųjų, labai svarbu, kad, valant magistralines, reprezentacines, gyvenamųjų rajonų gatves, nuo paviršiaus nekiltų smėlis, dulkės ir kitos sąšlavos, kurios padidina kietųjų dalelių koncentraciją ore. Tad sostinės gatvės šį pavasarį valomos naujausia efektyvia neteršiančia aplinkos įranga.

Kaip informuoja "Grinda", naujos gatvių valymo mašinos, prieš pradėdamos valyti nešvarumus, susikaupusias sąšlavas ar druskas, sudrėkina valomą paviršių ir tokiu būdu užkerta kelią į orą kylančioms dulkėms. Visi valomi nešvarumai ir šiukšlės vakuuminiu būdu sutraukiami į tam tikrą rezervuarą, o viduje esantys filtrai užtikrina, kad sutraukti nešvarumai nepateks atgal į aplinką su išpučiamu oru. Esant poreikiui šios mašinos gali surinkti ir didesnių gabaritų šiukšles. Įvairaus dydžio gatvių valymo mašinos galės dirbti siaurose gatvėse ir kiemuose, valyti ne tik šaligatvius ir dviračių takus, bet ir intensyvaus eismo gatves.

Visos įsigytos mašinos turi naujausios technologijos "Euro 6" emisijos standarto variklius, kurie atitinka griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

Šiuo metu gatves valo 20 specialių vakuuminių mašinų. Jomis kelininkai kovą–gegužę nuvalo daugiau kaip 500 miesto gatvių – 3 mln. kv. m teritoriją. Kasmet vidutiniškai surenkama apie 9,8 tūkst. t smėlio druskos ir kitų nešvarumų.