„Vilniaus vandenų“ valytose nuotekose rasta plastiko, viršyta azoto riba | KaunoDiena.lt

„VILNIAUS VANDENŲ“ VALYTOSE NUOTEKOSE RASTA PLASTIKO, VIRŠYTA AZOTO RIBA

Į Nerį sostinėje patenkančiose „Vilniaus vandenų“ jau išvalytose nuotekose aplinkosaugininkai rado ne tik plastiko dalelių, bet ir didesnę, nei leistina taršą azotu, fosforu. Dėl to įmonei gali būti taikomos nuobaudos.

Aplinkos apsaugos departamento užsakymu ištyrusi nuotekų ir paviršinio vandens Neryje mėginius, agentūra nustatė, jog litre vandens buvo beveik 26 miligramai plastiko dalelių, taip pat rasta popieriaus, folijos atliekų.

Agentūra pabrėžia, kad tokios stambios plastiko dalelės kelia pavojų gyviesiems vandens organizmams.

„Labiausiai ta rizika yra vandens gyvūnams: žuvims, vėžiagyviams, nes ryjant užsikemša žiaunos, jie gali žūti. Net jei nepateks į gyvūnų kvėpavimo takus, jei plastikas pateks į skrandį, tai gali sukelti mirtingumą. Nes plastikas gali būti ir su pavojingomis medžiagomis, aštriais kampais. Pavojus yra net ir stambesniems gyvūnams – ar ūdroms, ar kitiems, jei jie prigers vandens su plastiku“, – BNS sakė Aplinkos tyrimų departamento vyriausioji patarėja Aldona Margerienė.

Specialistai taip pat nustatė, kad momentinė bendrojo azoto koncentracija viršijo vidutinę metinę leistiną ribą nuo 1,2 iki 2,2 kartų. Fosforo momentinė koncentracija leistiną vidutinę metinę vertę viršijo nuo nuo 1,3 iki 3,8 kartų.

Vanduo tyrimams buvo paimtas iš nuotekų išleistuvo į Nerį po valymo, iš nuotekų kanalo po valymo prieš įtekant į Nerį (100 metrų iki įtekėjimo), taip pat pačių nuotekų prieš valymą. Mėginiai paimti sausio 16, 20 ir 21 dienomis.

A. Margerienė pabrėžė, kad nors azoto ir fosforo kiekiai ir viršyti, tai nėra pavojingos medžiagos.

Labiausiai ta rizika yra vandens gyvūnams: žuvims, vėžiagyviams, nes ryjant užsikemša žiaunos, jie gali žūti.

„Tai yra biogeninės medžiagos, jei jų per daug vandenys telkinyje, jos sukelia eutrofikaciją, vadinamąjį vandenų žydėjimą, kai yra planktono dalelių labai daug. Viršijimas, palyginti, yra labai nedidelis, tas viršijimas tokių medžiagų, kaip azotas ir fosforas, tikrai nesukelia jokių grėsmių“, – sakė ji.

Azoto ir fosforo gali būti tiek buitinėse nuotekose – fekalijose, valikliuose, indaplovių milteliuose, tiek ir gamyklinėse nuotekose, taip pat su lietaus vandeniu gali patekti iš tręšiamų laukų.

Anot specialistės, duomenys dar turi būti lyginami su kitais per metus atliktais tyrimais, ir tik tuomet vertinama, ar taršos norma viršyta.

Įmonės, kurios tvarko nuotekas, dukart per mėnesį turi pačios atlikti tyrimus ir pateikti duomenis aplinkosaugininkams. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros atstovų, planiniai patikrinimai tokiose įmonės, kaip „Vilniaus vandenys“, vykdomi kartą per tris mėnesius, neplaniniai – dažniau. Duomenys perduodami Aplinkos apsaugos departamentui.

Patvirtinus pažeidimus gresia baudos

Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos viršininkas Sergejus Tretjakovas sako, kad šiuo metu „Vilniaus vandenyse“ atliekamas neplaninis patikrinimas. Jis pabrėžia, kad agentūros perduoti duomenys dėl azoto ir fosforo dar bus vertinami, o šalinti plastiko į aplinką „Vilniaus vandenys“ apskritai neturi teisės. Todėl įmonei ir jos atsakingiems asmenims gresia baudos.

„Dėl momentinės taršos – jei pasitvirtins, kad buvo viršijimai, bus taikomos poveikio priemonės, t.y. administracinės nuobaudos, taip pat ir juridiniam asmeniui. Tiesiog baudos. Jei bus viršytas leidime nustatytas metinis rodiklis, bus taikomas ir padidintas taršos tarifas. O už teršalus, kurių jie neturėjo teisės išleisti, tikėtina, bus skaičiuojama žala. Leidime nenumatyta, kad jie gali išleisti kitus teršalus, taip pat ir plastiką“, – sakė S. Tretjakovas.

Jis pabrėžė, kad be baudų, nustačius metinės taršos viršijimą, „Vilniaus vandenims“ už taršos leidimą gali tekti mokėti nuo penkių iki dešimt kartų didesniu tarifu.

S. Tretjakovas atkreipia dėmesį, kad baudos solidariai gali būti skirtos ir įmonėms, kurios į miesto nuotekų tinklus leidžia smulkintą plastiką, jei jos bus nustatytos.

Neplaniniam patikrinimui departamentas turi dvidešimt darbo dienų, terminas gali būti pratęstas.

Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus vandenys“, aiškinęsi, iš kur miesto nuotekų valymo sistemoje atsiranda plastiko dalelių, šią savaitę užblokavo nuotekų patekimą iš plastiką perdirbančios įmonės „Ecso“, nes įtariama, kad bendrovė sistemą toliau teršė plastiko dalelėmis. „Vilniaus vandenys“ nepajėgia plastiko iki galo išvalyti, todėl jis patenka į Nerį.

Šioje įmonėje Aplinkos apsaugos departamentas atlieka neplaninį patikrinimą.

Savivaldybės ir įmonės atstovai ketvirtadienį taip pat pranešė nustatę galimą taršą plastiko drožlėmis nuotekų šulinyje Savanorių-Liepsnos gatvių sankryžoje. Pramoninėje teritorijoje yra daug įmonių, tarp jų – plastiką perdirbanti „Plasta“.

S. Tretjakovas BNS patvirtino, kad aplinkosaugininkai ketvirtadienį tikrino įmonę, tačiau, pirminiais duomenimis, konkrečių pažeidimų nenustatė.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

LIBERALAI senai m u l k i n a ne tk klaipėdiečius

bet ir vilniečius. Juk liberalų gyvenimo b ū d a s vogti ir išgyventi tik KITŲ sąskaita.JIEMS n e d u o t a KURTI-jie vartotojai, REALYBĖJE ne tik išgyvena , bet ir p r a l o b s t a KITŲ sąskaita. ŽMONĖS, kad gyventume geriau--kuo greičiau vykime liberalus iš savo gyvenimo.---EUROPA tai padarė , o jungtinėse amerikos v a l s t i j o s e-- LIBERALAIS-DEMOKRATAIS atsikrato d a b a r .

kitaip tariant

Brangiai rekonstruoti ir, pasak tuometinių vadovų, buvę vienais moderniausių Europoje, tikrovėje Vilniaus nuotekų valymo įrengimai eilinį kartą pasirodė, kad tėra Š...Net plastiko nesugeba išvalyti, bando ieškoti atpirkimo ožių, kai tokių teršėjų iš tikro - pusė Vilniaus, nes pas kiekvieną buitinį vartotoją iš tikro susidaro tokių plastiko dalelių ir jos patenka į nuotekų tinklus. Pavyzdžiui, išpakuojant šaldytą žuvį nuo įpakavimo atplyšo plastiko skuteliai ir jie pateko į kriauklę. Ne visada net pamatysi tas skaidraus plastiko daleles. Tiesiog nusiplauna į kriauklę, o paskui, kaip neseniai sužinojome, patenka į Nerį.

Kaunietis

Manau reikia tirti ir Kauno vandenų kokybę, nes Kaune,Žaliakalnio rajone vanduo iš čiaupo bėga gelsvos spalvos ir taip gan ilgas laiko tarpas.Kodel Kauniečiai nei vienas to nepastebi,gal su regėjimų blogai.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS