VILNIEČIAMS DĖL MAŠINŲ GALVAS SKAUDA LABIAUSIAI

Sostinės miegamieji rajonai dūsta nuo automobilių. Vėliau namo sugrįžę gyventojai priversti mašinas statyti gatvėse, ant šaligatvių, vejos, nes aikštelės jau būna užgrūstos. Policija, savivaldybės tvarkdariai tokius nusižengėlius baudžia, bet tūkstančiams vilniečių svarbios problemos miesto valdžia nė nesirengia spręsti.

Nepirksi – nestatysi

Vieta patogiai pasistatyti automobilį aikštelėje netoli namų – tūkstančių Vilniaus gyventojų svajonė. Net į neseniai pastatytus namus miesto pakraščiuose įsikeliantys naujakuriai negali būti tikri, kad turės vietą automobiliui, jeigu jos iš statytojo nenusipirks atskirai. Kainų būna įvairių: Pilaitėje galima įsigyti vietą aikštelėje už 5 tūkst. eurų, Naujamiestyje statomuose namuose vieta požeminėje aikštelėje kainuoja apie 10 tūkst. eurų, arčiau centro – apie 17 tūkst. eurų.

Mat nors statytojai pagal teisės aktų reikalavimus privalo kiekvienam daugiabučio namo butui savo lėšomis įrengti po vieną vietą automobiliui, visus butus išpardavę jie gali tą aikštelę išnuomoti, pavyzdžiui, prekybos centrui. Taip praėjusiais metais nutiko Pilaitėje. Nuomininkas aikštelę užsitvėrė ir pareikalavo mokėti už automobilių stovėjimą iš tų gyventojų, kurie nebuvo atskirai išsipirkę vietos automobiliui. Nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, nei Vilniaus miesto savivaldybė žmonėms niekuo negalėjo padėti, nes projekto vystytojas įgyvendino visus reglamentus, o kad buto pirkėjui numatyta vieta automobiliui turi būti nemokama, jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta. Statytojo pažadais patikėję gyventojai dabar savo automobilius stato gatvėse, kur tik pavyksta rasti laisvą vietelę.

O tokių vietų vis mažiau, nes automobilių skaičius auga kaip ant mielių. Neretai vieno buto gyventojai turi 2 ar net ir 3 transporto priemones. Daugelyje gyvenamųjų rajonų net ir pagrindinių gatvių dalis nuolat užstatoma automobiliais, kurie trukdo eismui, sudaro spūstis. Atsitikus nelaimei, tokiose užgrūstose gatvėse gali įstrigti ir greitosios pagalbos, ir gaisrinės automobiliai.

Reikalavimai skiriasi

Žmonės skaičiuoja pinigus ir dažnai nusprendžia, kad investuoti į vietą automobiliui neapsimoka, kol galima jį nemokamai palikti gatvėje. Gerokai pigiau, nei pirkti, yra nuomotis vietą mokamoje aikštelėje, jei tokia netoliese įrengta. Pavyzdžiui, S.Nėries gatvėje veikia dvi daugiaaukštės parkavimo aikštelės, kur vieta automobiliui per mėnesį kainuoja nuo 25 iki 40 eurų. Aikštelėje, turinčioje 825 vietas, prieš Velykas buvo apie 130 laisvų. Ateities g. mokamoje aikštelėje mėnesio abonementas kainuoja 35 eurus, Kalvarijų g. netoli centro – 60 eurų.

Gyvenantiems Senamiestyje ir miesto centre, jei neužtenka vietos kieme, automobilį tenka statyti savivaldybės nurodytose gatvėse, mokant už leidimą, priklausomai nuo zonos, nuo 7,20 iki 43 eurų per metus. Senamiestyje nekilnojamojo turto vystytojai vieną vietą automobiliui privalo įrengti 4 naujai pastatytiems ar įrengtiems butams. Tokias išimtis statybos techninis reglamentas leidžia nustatyti miestų savivaldybių taryboms. Miesto teritorija suskirstoma į 4 zonas, kuriose patvirtinami automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientai: 0,25 pirmai zonai (senamiesčio), 0,5 antrai zonai (centrinei miesto daliai), 0,75 trečiai zonai (miesto dalims šalia 2 zonos), ir 1 – ketvirtai zonai, kuriai priskiriama likusi miesto teritorija.

Tai yra minimalūs reikalavimai statant naujus būstus, bet sovietmečiu statytuose rajonuose, pavyzdžiui, Žirmūnuose, prie daugiabučių įrengtos vos 7–10 vietų aikštelės, nes prieš 50 metų automobilis dar buvo laikomas prabangos dalyku, o ne būtinybe.

Suskaičiavo ir pamiršo

Savivaldybėms niekas nedraudžia pasirūpinti automobilių parkavimo infrastruktūra tose teritorijose, kur vietų gyventojų automobiliams katastrofiškai trūksta.

Vilniuje toks mėginimas buvo prieš 5 metus, kai miesto savivaldybės užsakymu už ES paramos lėšas buvo atlikta Automobilių stovėjimo vietų skaičiaus padidinimo gyvenamuosiuose Vilniaus rajonuose galimybių studija, kainavusi 61,5 tūkst. eurų. Nustatyta, kad gyvenamuosiuose rajonuose statoma 119,3 tūkst. lengvųjų automobilių, iš kurių tik 75,1 tūkst. (63 proc.) statomi vietose, atitinkančiose statybos techninius reglamentus (STR), o 44,2 tūkst. (37 proc.) automobilių paliekami gatvėse, privažiavimuose, ant šaligatvių ir vejos.

Didžiausia bėda pasistatyti automobilį – Lazdynų, Žirmūnų, Vilkpėdės, Naujininkų bei Šeškinės gyvenamuosiuose rajonuose. Pavyzdžiui, Lazdynuose trūko 56 proc. vietų automobiliams, Vilkpėdėje – 59 proc., Naujininkuose – 49 proc., Žirmūnuose – 41 proc., Pilaitėje – 23 proc. Mažiausias vietų trūkumas naujuose Perkūnkiemio, Jeruzalės, Pašilaičių mikrorajonuose, mat juos statant jau galiojo Aplinkos ministerijos nustatyti reikalavimai nekilnojamojo turto vystytojams, kad vienam statomam butui būtų įrengta ir viena vieta automobiliui.

Išanalizavus galimybes mieste įrengti naujų papildomų automobilių aikštelių, nustatyta, kad maksimaliai galima įrengti 23,7 tūkst. naujų vietų automobiliams, bet ir tada būtų patenkinta tik 83,4 proc. poreikio, o jis nuolat didėja. Atlikus tyrimą prieš 5 metus Vilniuje 1 000 gyventojų teko 579 automobiliai, o 2020 m. prognozuojamas automobilių skaičius 1 000 vilniečių – jau 640 automobilių.

Studijos rengėjai pasiūlė tris alternatyvas, kaip padidinti automobilių statymo vietų skaičių sostinėje, įrengiant naujas aikšteles, automobilių statymo juostas gatvėse, statant daugiaaukštes stovėjimo aikšteles ir pan. Tačiau geri norai sutirpo, atsimušę į pinigus, mat pagal minimalią alternatyvą automobilių statymo vietų pagausinimui reikėjo 105 mln. eurų, o pagal maksimalią – net 120 mln. eurų investicijų. Sostinės ižde tuo metu buvo tik šimtamilijoninės skolos, kita vertus, kad investicijos atsipirktų bent per 10 metų, reikėjo apmokestinti automobilių statymą gyventojams, o tokį sprendimą priėmusių politikų vilniečiai per rinkimus tikrai nepaglostytų.

Bausti lengviausia

Seimo nario, buvusio Lazdynų seniūno Algio Strelčiūno nuomone, pinigai galimybių studijai buvo tiesiog išmesti į balą, mat tarp dabartinės Vilniaus valdžios prioritetų nėra temos apie tai, kaip padėti senos statybos rajonų gyventojams tvarkingai laikyti automobilius.

"Ši žmonių bėda susijusi ir su spūsčių problema, kurios sprendimus savivaldybė, atrodo, sieja tik su viltimi, kad, nutiesus šimtą kilometrų dviračių takų, visi žmonės staiga persės ant dviračių. Jokios strategijos nebuvo ir nėra", – apgailestavo politikas.

Ši žmonių bėda susijusi ir su spūsčių problema, kurios sprendimus savivaldybė, atrodo, sieja tik su viltimi, kad, nutiesus šimtą kilometrų dviračių takų, visi žmonės staiga persės ant dviračių.

Jis prisipažino, kad ir savo automobilį prie namų Lazdynuose nakčiai palieka ant vejos, o rytą skuba kuo anksčiau išvažiuoti, kad policija nenubaustų.

"Pas mane į biurą nuolat ateina lazdyniečiai su baudų kviteliais, kuriuos randa užkištus už automobilių valytuvų. Puikiai juos suprantu, o ką daryti, jeigu kieme telpa vos kelios mašinos, ir visame mikrorajone aikštelių nėra?" – šį klausimą A.Strelčiūnas ne kartą teikė ir sostinės savivaldybei, tik jokio atsako nesulaukė.

Prieš kovą vykusius savivaldos rinkimus meras Remigijus Šimašius džiaugėsi, kad per 4 metus mieste sutvarkyti 1 205 daugiabučių kiemai, įrengta daugiau kaip 40 žaliųjų korių aikštelių, kur atsirado 1 600 vietų automobiliams statyti "legaliai", o ne pažeidžiant stovėjimo taisykles. Šiems metams numatyta dar 0,5 mln. eurų žaliųjų korių aikštelėms. Jeigu savivaldybė kasmet įrengtų po 1 600 vietų automobiliams statyti, tai prieš 5 metus suskaičiuotą jų poreikį įgyvendintų dar po 15 m.

Siūlo įtraukti gyventojus

"Juokinga klausytis tokių kalbų, kai problemas reikia spręsti neatidėliojant, nes miestas auga, o nei tramvajaus, nei metro greitai nepastatysime, ant dviračių žmonės tikrai nepersės, taigi,  automobilių tik daugės, ir juos reikės kažkur laikyti", – sakė A.Strelčiūnas. Jis mato keletą praktinių šios problemos sprendimo būdų, tik  būtina, kad dalyvautų pati savivaldybė, būtų bendradarbiaujama su miestiečiais.

"Prie daugiabučių namų esančias aikšteles galima išplėsti maždaug trečdaliu. Kai ant vejos metų metus statomi automobiliai, jos praktiškai nebelieka, ir ten galima būtų išasfaltuoti vietas automobiliams. Bet savivaldybė tuos darbus gali atlikti tik atsirėžusi dalį kiemo kaip infrastruktūros teritoriją", – dėstė pašnekovas.

Savivaldybės propaguojama kaimynijų programa taip pat sudaro galimybę tvarkant namų kiemus suprojektuoti ir įrengti vietas automobiliams. Dalis tokių projektų – iki 10 eurų už 1 kv. m kiemo sutvarkymą – apmokama savivaldybės lėšomis, tačiau vilniečiai šia programa naudojasi vangiai. Mat prieš tai būtina suformuoti namo sklypą, o po kiemo atnaujinimo savo lėšomis jį tvarkyti mažiausiai 10 metų. Gyventojai, kuriems automobilių statymas neaktualus, nesutinka mokėti už kaimynų patogumus.

Prie daugiabučių namų esančias aikšteles galima išplėsti maždaug trečdaliu. Kai ant vejos metų metus statomi automobiliai, jos praktiškai nebelieka, ir ten galima būtų išasfaltuoti vietas automobiliams.

"Mano galva, geresnis sprendimas buvo, kai aikšteles automobiliams buvo galima įrenginėti gyventojų iniciatyva, jiems patiems prisidedant prie visų darbų 50 proc. kainos, – pastebėjo A.Strelčiūnas. – Iš savo praktikos žinau, kad, įdėdamas nuosavų lėšų, žmogus jaučiasi esąs ir proceso dalyvis, ir labiau atsakingas už rezultatą. Lazdynuose tokių pavyzdžių yra – štai prie Architektų g. 98 namo gyventojai išsiplėtė aikšteles ir dabar labai patenkinti. Tik jau atsiranda gudručių iš kitų namų, taikančių palikti ten savo automobilius. Todėl manau, kad tokie darbai turėtų būti daromi kompleksiškai, visame mikrorajone ar bent kelių gretimų namų gyventojams susikooperavus."

Per daug liberalumo

Esama ir kitų būdų, kaip sutvarkyti automobilių statymą sausakimšuose rajonuose. Kaip pavyzdį A.Strelčiūnas paminėjo žiedines sankryžas, viena jų – Lazdynuose, įsukant iš Laisvės prospekto. Ten yra savivaldybės žemė, kur būtų galima įrengti daugiaaukštes automobilių parkavimo aikšteles bent 500 automobilių. Tuomet automobiliai net neįvažiuotų į rajoną – palikęs ten mašiną, žmogus galėtų sėsti ant dviračio ar troleibusu į miestą važiuoti, o lazdynietis, vakare pastatęs savo automobilį, kulniuotų namo.

"Į tas daugiaaukštes aikšteles nebūtinai savivaldybė investuotų, – mano A.Strelčiūnas. – Galima numatyti sklypo tikslinę paskirtį, o aikšteles įrengtų verslas. Šitaip spręsti problemą galima ne tik Lazdynuose, o ir kiekviename rajone – šiek tiek sumažintume spūstis, ir žmonės neužgrūstų savo automobiliais paskutinių dar likusių žalių plotelių prie namų. Bet aš nematau šių dalykų naujame miesto bendrajame plane, kuris dar nepatvirtintas. Nereikia turėti iliuzijų – žmonės automobilių neatsisakys, bet, kad jie ne kiekvieną dieną važiuotų, miestas turi sudaryti sąlygas, o jų nėra."

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad naujame Vilniaus bendrajame plane apskritai nenumatomos automobilių stovėjimo vietos Senamiestyje.

"Šiuo metu nekilnojamojo turto vystytojai, statydami Senamiestyje, turi parūpinti 1 butui 0,25 automobilio stovėjimo vietos, – priminė A.Strelčiūnas. – Vystytojai ir taip labai stengiasi įvairiais būdais susimažinti normatyvus dėl automobilių statymo, o dabar Senamiestyje parkavimo reikalavimų apskritai nebeliks. Manyčiau, toks bendrojo plano kūrėjų požiūris į Senamiestį pernelyg liberalus ir reikėtų platesnių diskusijų."

Nori sumažinti vietų

Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis su kritika nesutinka.

"Mes taikome kelis būdus įrengti daugiau stovėjimo vietų gyventojų automobiliams. Pirmiausia, dabar tvarkome viešąsias erdves, privažiavimus ir bendrojo naudojimo gatves, ir ten įrengiamas maksimalus įmanomas vietų skaičius – tiek kiemuose, tiek gatvėse. Jas įrengus, stovėjimo vietos gatvėse turės būti apmokestinamos ir gyventojai galės nusipirkti metines korteles (7,20–43 eurai)", – dėstė M.Pakalnis.

Pasak jo, savivaldybė ne trukdo, o netgi padeda ir tiems, kurie nori įsirengti automobilių stovėjimo aikšteles savo namų sklypuose: "Yra kaimynijų programa, ir savivaldybė netgi skiria po 10 eurų už kiemo 1 kv. m sutvarkymą bei tų pačių stovėjimo vietų įrengimą kaimynijos teritorijoje. Gyventojams savo lėšomis reikia prisidėti tik jei projekto kaina viršija savivaldybės skiriamą sumą."

Tik Senamiestyje, kaip pripažino architektas, iš tiesų norima automobilių skaičių kuo labiau sumažinti.

"Pagal Statybos techninį reglamentą savivaldybė turi teisę nustatyti mažesnį stovėjimo vietų koeficientą. Šiuo metu jis yra nuo 0,25 iki 0,5, o naujajame bendrajame plane bus ne daugiau kaip 0,25. Todėl vystytojai, norintys statyti Senamiestyje, privalo numatyti, kad didžioji dalis jų pastato gyventojų ar darbuotojų atvyks viešuoju transportu," – akcentavo M.Pakalnis.

Siūlymas statyti daugiaaukštes aikšteles mikrorajonuose ir leisti žmonėms nemokamai parkuoti kartais net ne po vieną automobilį, pasak jo, kvepia socializmu: "Juk tai reikštų už visos visuomenės mokesčių lėšas įrenginėti kažkam automobilių stovėjimo vietas. Nemanau, kad tai socialiai teisinga, ir mes net tokių ekonominių galimybių neturime. O jeigu apmokestintume tas aikšteles, nemanau, kad visi automobilių savininkai sutiktų mokėti. Taip yra jau atsitikę su kai kurių verslininkų projektais – pristatė daugiaaukščių aikštelių ir šimtai vietų yra tuščios – žmonės jų neperka, o automobiliai toliau statomi kiemuose ir gatvėse."