Vilnietė Jurgita, apie tai, į kokią situaciją teks pakliūti jos dukrai, nė nesapnavo. Dešimt metų dukra mokėsi vienoje iš sostinės gimnazijų, tikėjosi ją ir baigti.

„Buvome užtikrinti, ir 11-oje klasėje paaiškėjo, kad visiems vaikams nebeužtenka vietų“, – pasakojo vilnietė Jurgita Galinauskienė.

Ir taip ne tik Emilijai – tą patį iš klasės išgirdo ir daugiau.

„Mažina klases vienuoliktokų, iš trijų daro dvi. Daugiau nei pusė keis mokyklas“, – aiškino Emilija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Merginos vidurkis daugiau nei 8, mokosi neblogai. Tiesa, šeima iš vienos Vilniaus dalies kraustėsi į kitą, bet jau prieš ketverius metus. O staigmeną, kad reikės keisti mokyklą, išgirdo tik dabar, nors antras vaikas šeimoje toje pačioje mokykloje likti gali.

„Iš tikrųjų kelia šoką. Kreipiausi į ministeriją, bet ji neįgali, jie negali padėti“, – teigė J. Galinauskienė.

Švietimo ministerijos rankos surištos – priėmimas į ugdymo įstaigas yra savivaldybės atsakomybė.

„Aiškina, kad iki rugpjūčio mėnesio sistema parinks, kur mokytis, kur bus laisvų vietų. Sakau, gal į Molėtus parinks?“ – kalbėjo J. Galinauskienė.

„Nežinau, kaip reikės priprasti – nauja vieta“, – samprotavo Emilija.

„Proftechninėse turbūt per daug laisvų vietų, keliaukite ten – priverstinai“, – piktinosi vilnietė J. Galinauskienė.

Įtampa dėl mokyklų sostinėje tokia, kad iki šios savaitės neturinčių kvietimų į mokyklas vis dar apie 500 vilniečių. Yra atvejų, kai vietos mieste neužtenka šalia Vilniaus gyvenantiems vaikams.

„Pavienių signalų sulaukiame ir atsakymas yra, kad tikrai nepateksite“, – pasakojo Vilniaus rajono švietimo skyriaus vedėjas Jaroslavas Subočius.

Kreipiausi į ministeriją, bet ji neįgali, jie negali padėti.

„Priimame vaikus tada, kada yra vietų, nes suprantame, kad didžioji dalis tėvų dirba mieste ir jiems taip patogiau“, – aiškino Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Vilniuje besimokančių rajono vaikų yra, kaip, pavyzdžiui, ir Gabijos gimnazijoje.

„Tėvelių prašymu, jiems tarpininkaujant, manau, kad vaikai toliau tęs mokymąsi. Čia kalba apie trečią gimnazijos klasę“, – sakė Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorė Vilija Klimavičienė.

Tiesa, pati gimnazija braška per siūles. Nuo naujų mokslo metų priima 50 mokinių daugiau nei šiemet, bet norinčių ir laukiančių eilėje dar beveik tiek pat.

„Net ir iš Vilniaus miesto kitų rajonų negalime priimti, nes neaptarnaujame teritorinių mokinių, kurie mums priklauso“, – aiškino V. Klimavičienė.

Vietinių priimti nebegali, o rajono vaikai mokykloje lieka?

„Todėl, kad nebuvo poreikio į trečią klasę tų, kurie gyvena pagal mūsų teritoriją“, – tikino Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorė.

Rajono vaikai sostinėje, kaip sakė miestą valdantys, buvo priimti į neužpildytas vietas, bet šiai akimirkai, kai paties Vilniaus vaikai į mokyklas nebetelpa, vadovaujamasi tokia tvarka:

„Visada miesto gyventojai turi prioritetą stojant į mokyklas, prieš kitų miestų ir savivaldybių vaikus. Nieko naujo, visada taip ir buvo“, – tikino Vytautas Mitalas.

Vytautas Mitalas / P. Peleckio / BNS nuotr.

O Vilniaus rajone situacija taip pat kebli.

„Arčiau Vilniaus miesto – Avižieniuose, Riešėje – vietų trūksta šiai dienai. O jeigu toliau nuo Vilniaus, tai jų yra, bet tėveliams ne pakeliui į darbą. Kartais būna ir iš Vilniaus miesto norinčių“, – sakė Vilniaus rajono švietimo skyriaus vedėjas J. Subočius.

Norintys patekti iš kitur turės laukti paskutinės vasaros dienos. Rajono valdžia, kaip ir Vilnius, imasi priemonių – organizuoja mokinių pavėžėjimą. Beje, žada nuomotis patalpas, bet dar tvirtai neapsisprendė, ar reikės.

„Bandome ir ieškome galimybių, pavyzdžiui, Avižieniuose nuomoti patalpas. Jeigu ateis daugiau pirmokų, tai nuomosime patalpas, ieškosime jų ir pritaikysime ugdymo procesui“, – teigė J. Subočius.

Anot pašnekovo, dėl susidariusios situacijos ir kaip geriau priimti sprendimus, reikėtų didesnio bendradarbiavimo tarp rajono ir miesto savivaldybių.