Vilniuje ir Varšuvoje prisiminta 1863–1864 metų sukilimo pradžia | KaunoDiena.lt

VILNIUJE IR VARŠUVOJE PRISIMINTA 1863–1864 METŲ SUKILIMO PRADŽIA

  • 3

Minint 1863–1864 metų sukilimo pradžią, šeštadienio vakarą Vilniuje ir Varšuvoje specialios vaizdo projekcijos nušvietė abiejų valstybių prezidentūras ir Lietuvos sostinės rotušę.

Sukilimo herbo, kuriame – erelis, Vytis ir arkangelas Mykolas – projekcija šeštadienio vakarą įžiebta ant Prezidentūros Varšuvoje ir Vilniaus rotušės fasadų, Lietuvos prezidento rūmus nušvietė autentiško istorinio eksponato – sukilimo dalyvio naudotos diržo sagties – vaizdas.

Pasak Prezidentūros pranešimo, šis simbolis liudija, kad bendra istorija, kultūros paveldas ir nepriklausomybės siekis visada telkė abiejų šalių žmones kovai už laisvę.

„1863–1864 sukilimas padėjo plėtotis demokratinei minčiai, nacionalinio išsivadavimo judėjimui. Džiugu, kad neužmirštame bendros istorijos ir kartu su kaimynine lenkų tauta pagarbiai minime datą, kuri ypač svarbi abiem mūsų tautoms“, – sakė Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

„Vaizdo projekcijos Lietuvos ir Lenkijos sostinėse simboliškai apjungia miestus, kviečia prisiminti šį prasmingą istorinį įvykį pasižymintį drąsa ir vieningumu“, – pridūrė ji.

1863 metų sausio 22 dieną paskelbtas manifestas, raginantis gyventojus sukilti.

„Nepaprastai džiugu, kad Sausio sukilimo metinėms paminėti pasirinktas toks įspūdingas būdas“, – sakė Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Malgorzata Stefanowicz-Pecela (Malgožata Stefanovič-Pecela).

Jos teigimu, sukilimas ne tik lenkų ir lietuvių istorinės bei kultūrinės bendrystės, bet ir meilės mūsų tautas siejančioms laisvei ir lygybei simbolis, o sukilėlių ir jų idealų atminimas gali tapti puikiu pagrindu tęsti lenkų ir lietuvių kultūrų dialogą.

1863–1864 metų sukilimas – buvusio Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią.

Laisvės kovos vyko Rusijos imperijos okupuotose Lenkijoje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Kodėl bandai klastoti istoriją?

Prie Napoleono lenkai su lietuviais prisidėjo 1812m kampanijoje prieš Rusiją,dėl vilties atgauti Nepriklausomybę .Abiejų tautų respublika galutinai pasidalinta 1795.

Pravdorubas

Nei Lenkija, nei Lietuva negalėjo būti okupuotos, nes jau seniai tokių valstybių nebuvo. Žečpospolita jau anksčiau buvo sunaikinta, o dėl to kad susidėjo su Napoleonu jos teritorija buvo padalinta tarp Prūsijos, Rusijos ir Austro-Vengrijos Vienos kongreso sprendimu.

O

Dabar rusai turi sukilti prieš putiną

SUSIJUSIOS NAUJIENOS