Kaip pranešė sostinės savivaldybė, šis sprendimas priimtas siekiant atverti ir išsaugoti Vilniaus Didžiosios sinagogos ir Mikvės kompleksą, įtrauktą į Kultūros vertybių registrą ir paskelbtą valstybės saugomu nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektu.

Nuo 2018-ųjų patalpos buvo išnuomotos, jose nevykdyta ugdomoji veikla.

Archeologiniai tyrimai šioje teritorijoje pradėti 2011 metais. Jų metu aptikti reikšmingi Vilniaus Didžiosios sinagogos ir Mikvės pastatų pamatai – rūsiai.

2020 metais Vyriausybė Vilniaus Didžiosios sinagogos ir Mikvės pastatus perdavė Geros valios fondui kaip kompensaciją už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą.

Siekiant užtikrinti galimybę Geros valios fondui perimti sklypą ir inicijuoti jo tvarkymą, savivaldybė pritarė Kultūros paveldo departamento siūlymui – keisti sklypo Žydų g. 5 paskirtį į visuomeninės paskirties teritoriją tik po to, kai bus nugriautas dabartinis pastatas ir iki galo atlikti archeologiniai tyrimai.

Griovimo darbus planuojama baigti rugsėjo 5 dieną, juos vykdys įmonė „Grinda“.

Didžioji Vilniaus sinagoga kasinėjimų vietoje pastatyta 1633 metais gavus karaliaus Vladislavo IV Vazos privilegiją Vilniuje įkurti žydų kvartalą ir ten pastatyti mūrinę sinagogą.

Vėliau aplink sinagogą pradėjo formuotis Šulhoifas – sinagogos kiemas su religinės, ritualinės ir edukacinės funkcijos pastatais.

Antrojo pasaulinio karo metais visas kvartalas smarkiai nukentėjo. Didžiosios sinagogos pastatas Vilniuje galutinai nugriautas 1955–1957 metais, o virš griuvėsių pastatytas vaikų darželis.