Dėl to į kalną bus galima patekti tik pėsčiomis – akmenimis grįstu taku ir mediniais laiptais nuo Vilnios upės pusės.

„Tai reiškia, kad daliai visuomenės – neįgaliesiems, senjorams, šeimoms su mažais vaikais – prieiga prie valstybės simbolio tampa apsunkinta“, – nurodoma pranešime.

Pasak muziejaus, keltuvas yra visiškai nusidėvėjęs, taip pat vis sudėtingiau rasti atsarginių detalių, o kiekvienas remontas užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau.

Lietuvos nacionalinis muziejus teigia per pastaruosius dešimt metų ne kartą kreipęsis į Finansų ir Kultūros ministerijas dėl naujo keltuvo, todėl nutikus šiam gedimui dar kartą pakartojo prašymą skirti finansavimą naujo keltuvo projektavimui ir įrengimui.

Muziejus yra paskaičiavęs, kad naujo keltuvo įrengimas kainuotų apie 8 mln. eurų, o skyrus šias lėšas, naujo keltuvo statyba užtruktų trejus–ketverius metus.

„Todėl projektavimą būtina pradėti kuo skubiau“, – nurodoma pranešime.

2017 metais keltuvas neveikė daugiau kaip 40 proc. darbo dienų, 2018 metais – beveik trečdalį metų. Vėlesniais metais prastovų laikas ilgėjo.

Per pastaruosius dvejus metus keltuvas buvo sugedęs apie 70 kartų. 2018-aisiais remonto išlaidos buvo šešis kartus didesnės nei įprasta priežiūra, 2019 metais šis skirtumas siekė jau trylika kartų.

„Gedimų ne tik daugėja – jie darosi vis rimtesni, o dabartinis sutrikimas – vienas sudėtingiausių per visą veikimo laikotarpį. Net ir sėkmingai pašalinus esamą gedimą, tai būtų tik trumpalaikis sprendimas“, – nurodoma pranešime.

Praėjusias metais metais keltuvu pasinaudojo 177 tūkst. lankytojų.

Keltuvas į Gedimino kalną įrengtas 2003 metais kaip vienetinis, specialiai šiai vietai pritaikytas įrenginys.