Vilnius dar kartą aplenkė Rygą ir Taliną Pereiti į pagrindinį turinį

Vilnius dar kartą aplenkė Rygą ir Taliną

2025-06-05 13:46

Vilnius – turtingiausias Baltijos šalių miestas, už nugaros palikęs ne tik Rygą, bet ir iki šiol visus pasitempti vertusį Taliną.

Vilnius dar kartą aplenkė Rygą ir Taliną
Vilnius dar kartą aplenkė Rygą ir Taliną / S. Lisausko / BNS nuotr.

Kaip tai gali pajusti kiekvienas čia gyvenantis ar dar tik planuojantis įsikurti, plačiau pakomentavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. 

– Ką reiškia, kad tapome turtingiausiu miestu Baltijos regione ir viršijome Europos Sąjungos vidurkį?

– Reiškia labai daug, nes istoriškai visą laiką buvome besivejantys Europos Sąjungos vidurkį ir lygiavomės į kitus. Kitaip tariant, įžengėme į aukštesnę lygą – dalis miestų jau lygiuojasi į Vilnių. Kai kurie jų – Ryga, Talinas – tikrai su tam tikru pavydu stebi, kaip Vilnius per pastarąjį penkmetį, o gal net dešimtmetį, šoko į viršų taip stipriai, kad sugebėjo ne tik nutolti nuo Rygos, bet ir aplenkti Taliną.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Kaip kiekvienas vilnietis arba čia gyvenantis gali pajausti tą turtingumą?

– Visų pirma – didelės galimybės įsidarbinti. Dirbančiųjų skaičius Vilniuje auga labai sparčiai, gerokai sparčiau nei Taline ar Rygoje. Auga ir darbo užmokestis. Galimybės taip pat platesnės: turime išvystytą aukštųjų technologijų paslaugų sektorių, augančią pramonę. Tai leidžia žmonėms išnaudoti savo potencialą. Laimingas žmogus yra tas, kuris gali dirbti tai, ką mėgsta. Vilnius – miestas, kuris jau gali patenkinti daugumą tokių poreikių. Nebereikia žvalgytis į Vakarų Europą ar emigruoti į kitus miestus – didžiąją dalį laimės galima rasti Vilniuje.

– Ar nebus taip, kad turtingumą pradėsime jausti per brangumą – augančias kainas?

– Kainos – kita medalio pusė. Turtingesni žmonės natūraliai plačiau atveria pinigines, tad kainos kyla. Ypač tai jaučiama būsto segmente – būstas, ypač centrinėje miesto dalyje, tikrai ne kiekvienam įkandamas. Šiuo požiūriu esame susilyginę su Skandinavijos šalių sostinėmis, netgi su Londonu ar Paryžiumi. Kitaip tariant, net ir uždirbant padidėjusį darbo užmokestį, įsigyti būstą Vilniuje nėra paprasta.

– Galima sakyti, kad turime kuo džiaugtis – vis daugiau galimybių užsidirbti. Bet, kaip sakote, yra ir kita medalio pusė – vis daugiau išleidžiame.

– Taip, be jokios abejonės. Tačiau pajamų augimas yra spartesnis nei išlaidų. Pagal perkamąją galią Vilnius šiek tiek yra aukščiau už Taliną ir Rygą, skaičiuojant nominaliai.

Žygimantas Mauricas. J. Elinsko / BNS nuotr.

– Kalbant apie Taliną – ilgą laiką tai buvo tarsi Baltijos kelrodė žvaigždė. Kas nutiko estams, kad jie darda žemyn?

– Galbūt ne tiek estams kažkas nutiko, kiek mums nutiko daug gerų dalykų. Labai stipriai pajudėjome į priekį. Turime savo vienaragių – milijardinių įmonių, kurios užaugo praktiškai nuo nulio. Turime daug įmonių, kurios sugebėjo pritraukti labai daug stambių užsienio investicijų, išvystyta pramonė, paslaugų sektorius. Turime dinamišką, sparčiai augantį miestą. Be to, Vilnius pagal gyventojų skaičių jau aplenkė Rygą ir tapo didžiausiu miestu Baltijos šalyse. Oficialiai tai turbūt bus paskelbta artimiausiomis dienomis.

– Ar nėra taip, kad turime Vilnių ir likusią Lietuvą?

– Priklauso nuo to, su kuo lyginsime. Jeigu žiūrėsime bendrą mūsų šalies paveikslą, Vilniaus galia santykinai didėja – čia sukuriama vis daugiau ekonomikos, šiuo metu apie 45 proc. Tačiau tai vis dar mažiau nei Latvijoje ar Estijoje, kur Rygoje sukuriama apie 70 proc., o Taline – virš 60 proc. Taigi, mes nesame vieno miesto valstybė ir, ko gero, tokia netapsime, nes sparčiai auga Kaunas ir kiti Lietuvos regionai.

– Kokios jūsų prognozės? Ar pavyks išlikti turtingiausiu miestu?

– Išorės veiksnių turime labai daug, bet džiugina tai, kad jau turėjome praktiškai visą pastarąjį penkmetį, bet lietuviai įrodė savo ir bet kokioje situacijoje sugeba surasti išeitį, o ta išeitis materializuojasi vis augančiu Vilniumi. Tai reikia tikėtis, kad ir toliau būsime išradingi.

Mes esame vis labiau priklausomi nuo savo kapitalo, nesame priklausomi tiek nuo užsienio kapitalo – savo jėgomis daug ką darome užsienio investicijoms sumažėjus. Tačiau, be abejo, galbūt grėsmės daugiau kelia prisikaišiojimas pagalių sau patiems – ypač kalbu apie mokesčių didinimą, kurio vargu ar reikia šiuo metu, nes dėl spartaus ekonomikos augimo mūsų biudžeto deficitas praeitais metais buvo mažiausias visame regione.

Tai yra būtent to stebuklo, kurį sukūrė Vilnius ir taip pat likusi Lietuva, pasekmė. Jeigu sustabdysime tą augimą, tai galime užstrigti ties tais 100 ar šiek tiek daugiau procentų Europos Sąjungos vidurkio. Kitaip tariant, pasieksime vidurkį ir sustosime vidutinių pajamų spąstuose.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra