Sausio 22-ąją, minint 1863-ųjų sukilimo pradžią, ant Rotušės fasado Vilniuje ir ant prezidentūros fasado Varšuvoje, nušvis vaizdo projekcijos su 1863 metų sukilimo herbu.

Lenkijos Erelį, Lietuvos Vytį ir Rusios arkangelą Mykolą vaizduojantis herbas simbolizuoja tautų vienybę prieš okupacinę valdžią. Vilniečiai ir sostinės svečiai projekciją Rotušės aikštėje galės stebėti tuo pačiu metu kaip ir žiūrovai Varšuvoje – nuo šeštadienio 17 val. iki pat sekmadienio ryto.

„1863–1864 sukilimas padėjo plėtotis demokratinei minčiai, nacionalinio išsivadavimo judėjimui. Džiugu, kad neužmirštame bendros istorijos ir kartu su kaimynine lenkų tauta pagarbiai minime datą, kuri ypač svarbi abiem mūsų tautoms. Vaizdo projekcijos Lietuvos ir Lenkijos sostinėse simboliškai apjungia miestus, kviečia prisiminti šį prasmingą istorinį įvykį pasižymintį drąsa ir vieningumu“, – sako Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Džiugu, kad neužmirštame bendros istorijos ir kartu su kaimynine lenkų tauta pagarbiai minime datą, kuri ypač svarbi abiem mūsų tautoms.

1863–1864 m. sukilimas – vienas iš daugelio kovų už valstybingumo atstatymą. 1863 m. sausio 22 d. manifestu, skelbiančiu sukilimo pradžią, Lenkijos, Lietuvos ir Rusios tautos buvo pakviestos kovoti už Tėvynės, t. y. buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemių, išvadavimą. Manifestas lietuvių ir lenkų kalbomis skelbė visų krašto gyventojų lygybę, valstiečių laisvę ir teisę į žemę.

„Nepaprastai džiugu, kad Sausio sukilimo metinėms paminėti pasirinktas toks įspūdingas būdas, – sako Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Małgorzata Stefanowicz-Pecela. – 1863 m. sukilimas – ne tik lenkų ir lietuvių istorinės ir kultūrinės bendrystės, bet ir meilės mūsų tautas siejančioms laisvei ir lygybei simbolis. Sukilėlių ir jų idealų atminimas, kaip matome, gali tapti puikiu pagrindu tęsti lenkų ir lietuvių kultūrų dialogą.“

1863 m. pavasarį ir vasarą sukilimas apėmė didžiąją buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių dalį. Prieš carinę kariuomenę, kuri 1864 m. pradžioje turėjo 144 tūkstančių karių, kovojo apie 15 tūkstančių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kareivių. Turėdama ryškią karinę persvarą, carinė valdžia numalšino sukilimą ir ėmėsi ne tik tiesioginių represijų prieš sukilime dalyvavusius asmenis, bet ir pradėjo diskriminacinę politiką.

Po 1863–1864 m. sukilimo pradėtas kirilicos diegimas lietuvių raštijoje, 1865 m. paskelbtas lotyniškų rašmenų draudimas, mokyklose buvo dėstoma vien rusų kalba, lenkams uždrausta dirbti mokyklose bei valdžios įstaigose, įvestos naujos diskriminacinės priemonės prieš lenkakalbę bajoriją. Sukilimas buvo svarbi lūžio data. Lietuviai, lenkai ir baltarusiai šiame sukilime paskutinį kartą kovojo su bendru priešu ir už bendrą valstybę.

2019 m. lapkričio 22 d. Vilniuje vyko iškilmingos 1863–1864 m. sukilimo vadų K. Kalinausko, Z. Sierakausko ir kitų sukilimo dalyvių valstybinės laidotuvės.