VILNIUS KETINA IŠREGISTRUOTI APIE 90 PRIE JO PRIJUNGTŲ KAIMŲ PAVADINIMŲ

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja išregistruoti maždaug 90 užsilikusių kaimiškų vietovių pavadinimų.

Dėl to organizuojama gyventojų apklausa, jie kviečiami išreikšti nuomonę dėl pavadinimų panaikinimo Adresų registre.

Kaip skelbia savivaldybė, apklausoje gali dalyvauti Verkių, Antakalnio, Naujosios Vilnios, Rasų, Naujininkų, Panerių, Grigiškių, Fabijoniškių, Justiniškių, Pašilaičių, Pilaitės seniūnijų gyventojai.

Tarp planuojamų išregistruoti yra Kryžiokų, Salotės, Pilaitės, Buivydiškių, Juodojo kelio, Pašilaičių, Rokantiškių, Tarandės, Mažųjų Gulbinų ir kitų kaimų pavadinimai.

Anot Vilniaus miesto savivaldybės komunikacijos atstovės Eglės Vankevičės, šios vietovės prie Vilniaus miesto teritorijos prijungtos dar 1995–1996 metais. Tačiau Registrų centro Adresų registro vidinėse duomenų bazėse jos liko kaip kaimo gyvenamosios vietovės su savo pavadinimais, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo panaikintos ir išregistruotos.

Išskirtinė situacija yra tik dėl Grigiškių seniūnijai priklausančių Salų ir Neravų kaimiškų vietovių. Apklausos metu gyventojai gali išreikšti savo nuomonę, kuriai – Grigiškių miesto ar Vilniaus miesto – turėtų būti priskirtos Salų ir Neravų kaimų gyvenamųjų vietovių teritorijos.

„Šių teritorijų jau seniai negalima vadinti kaimiškomis, nes jose per pastaruosius dvidešimt metų vyksta intensyvi plėtra (...) Gyventojams dėl to nesikeis nei gatvių ar teritorijų priežiūra, nei socialinės, švietimo ar kitos gyventojų gaunamos paslaugos. Todėl galima sakyti, kad tai formalumas”, – BNS teigė E. Vankevičė.

Gyventojai pareikšti nuomonę pareikšti gali iki vasario 29 dienos.

Surinkti apklausos duomenys bus vertinami teikiant sprendimo projektą tarybai, o vėliau – ir Vyriausybei.

Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė BNS teigė, kad bus atsižvelgta į gyventojų siūlymus dėl panaikintų senųjų kaimiškų vietovių pavadinimų įprasminimo kitais būdais.

„Jeigu aplink tas vietoves atsiras kokios nors naujos gatvės, tikrai atsižvelgsime į kaimiškus, istorinius pavadinimus, jie galės atsispindėti tų gatvių pavadinimuose (...) Ir skverai gali atsirasti, turbūt ir aikštės, jeigu yra tose vietovėse, senieji pavadinimai tikrai gali atsispindėti įvairiose viešosiose erdvėse“, – sakė K. Šeraitė-Gogelienė.