„Atsižvelgdami į vilniečių nuomonę ieškojome sprendimų, kaip dar labiau optimizuoti druskos barstymo apimtis ir tuo pačiu maksimaliai užtikrinti vilniečių saugumą mieste, tausoti želdinius. Paskutinė žiema buvo šilta, todėl keliuose ir dviračių, pėsčiųjų takuose išbarstyta dvigubai mažiau druskos – šį sezoną planuojame jos sunaudoti dar mažiau. Kai kuriose Vilniaus vietose išbandysime tik valymą ir barstymą skaldelės ir druskos mišiniu, o poroje vietų – tik valymą. Jei oras bus sausas ir sniegas purus, takus barstysime tik pagal poreikį. Visgi kaip ir kasmet prašome gyventojų supratingumo – jei staigiai pasikeičia oro sąlygos, būtina keliones planuoti su laiko atsarga, saugoti save ir kitus“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Šių metų pradžioje atliktos gyventojų apklausos duomenimis, net ketvirtadalis gyventojų šaligatvių priežiūrą žiemą vertino geriau nei ankstesnių metų žiemą.

Kaip šiais metais bus prižiūrimos gatvės?

Šiais metais bus pasitelkiamos įvairios strategijos skirtingų miesto dalių priežiūrai – siekiama kuo geriau suderinti vilniečių saugumą su medžių, krūmų tausojimu. Barstomos druskos kiekiai optimizuojami ir dėl vilniečių augintinių gerovės.

Prognozuojant lijundrą ar plikledį, iki jo likus kelioms valandoms (esant poreikiui ir viso reiškinio metu), miestas vykdys aktyviąją prevenciją – takus barstys druskos (50 proc.) ir skaldos (50 proc.) mišiniu.

Prognozuojant snygį iki 10 cm per 12 val., likus kelioms valandoms iki reiškinio, vyks aktyvioji prevencija – takai bus barstomi druska (41–70 kv. m). Po snygio, nuvalius takus, jie taip pat bus barstomi minimalia druskos doze – siekiant užtikrinti gyventojų saugumą.

Prognozuojant snygį 10 cm per 12 val. ir daugiau, likus kelioms valandoms iki reiškinio, barstoma druska (71–110 g kv. m). Viso snygio metu, esant poreikiui, vykdomi sniego valymo ir druskos barstymo darbai. Po snygio barstoma druska, nuvalomas ištižęs sniegas ir pabaigoje, nuvalius takus, jie dar kartą pabarstomi druska – siekiant išvengti galimo apledėjimo.

Jei žiemą ilgiau nei 48 val. nėra kritulių ir plikledžio ar pustymo, pagal poreikį gali būti vykdoma pasyvioji prevencija. Tai reiškia, kad likus kelioms paroms iki prognozuojamo reiškinio, beriamas minimalus kiekis (21–40 g kv. m) druskos.

Trylikoje miesto erdvių – reikšmingi pokyčiai

Net trylikoje miesto erdvių nuspręsta atsisakyti tik druskos barstymo, ją keičiant skaldelės (85 proc.) ir druskos (15 proc.) mišiniu arba skaldelės (50 proc.) ir druskos (50 proc.) mišiniu. Tai leis gerokai sumažinti barstomos druskos kiekius mieste.

Sirvydo, L. Stuokos-Gucevičiaus, Lazdynų Pelėdos, S. Kymantaitės-Čiurlionienės skveruose ir Vokiečių gatvėje visos žiemos metu bus barstomas skaldelės (85 proc.) ir druskos (15 proc.) mišinys.

Odminių, Rūdninkų, V. Kudirkos, Karaliaus Mindaugo, Vingrių skveruose ir Katedros aikštėje bei jos prieigose bus barstoma skaldelės (50 proc.) ir druskos (50 proc.) mišiniu.

Šiais metais Žemaitės ir Tbilisio skverai bus tik valomi, druska juose nebus beriama. Siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, skaldelės (85 proc.) ir druskos (15 proc.) mišinys šiose teritorijose būtų beriamas tik ištikus lijundrai.

Eksperimentas Žygimantų gatvėje

Žygimantų gatvės atkarpoje bus vykdomas eksperimentas – druska bus barstoma tik pusė išilginio tako. Apsauginiai želdinių skydai dedami nuo gatvės, o dviračių tako pusėje barstymas stipriai atitraukiamas nuo želdinių. Toks principas leis dar labiau saugoti želdinius, o gyventojai kartu su keturkojais galės eiti ten, kur nėra paberta druskos. Bus sudaryta galimybė gyventojams patiems nuspręsti, kuria puse eiti, o jei toks principas pasiteisintų, šią metodiką būtų galima taikyti mieste plačiau.

Bendrai su rangovais sutarta, kad druskos ir skaldelės barstymas turi būti tolygus ir saikingas. Sniegą ir ledą tirpdančių medžiagų barstymo mechanizmai turi būti sureguliuoti taip, kad ant magistralinių pėsčiųjų dangų išbertų tolygiai reikiamą medžiagų kiekį.

Pilti ar sandėliuoti druską, skaldelę ar alternatyvias sniegą ir ledą tirpdančias medžiagas ant želdinių ar po medžiais – draudžiama.

Svarbu suprasti, kad žmonių saugumas važiuojant keliais ar einant šaligatviais – didžiausias miesto prioritetas. Todėl jei mieste dėl staigių oro pokyčių susidarytų kritinės sąlygos – gali būti grįžta prie visam miestui taikomo takų priežiūros algoritmo.

Jau pernai mieste barstyta daugiau skaldelės

Pernai sostinės viešąsias erdves prižiūrinčios įmonės kovai su staigiu paviršių apledėjimu, lijundra, pirmą kartą pasitelkė ir skaldelės-druskos mišinį.

Miesto šaligatviams barstyti 2024–2025 m. žiemą panaudota beveik tris kartus mažiau druskos ir net aštuoniolika kartų daugiau skaldelės nei ankstesniais metais – išberta 18,7 tūkst. tonų druskos ir 1 237 tonos skaldelės, palyginti su 52 tūkst. tonų druskos ir 70 tonų skaldelės 2023–2024 m. žiemą.

Ruošiamasi žiemai

Artėjant šaltajam sezonui, mieste jau montuojamos apsaugos medžiams ir krūmams. Atsižvelgiant į augalų amžių, vietą ir poveikio riziką, „Grinda“ prie želdinių įrengia faneros skydus ir tentines apsaugas.

Pirmiausia jos montuojamos prie naujai pasodintų medžių krūmų ir gėlynų, augančių šalia intensyvaus eismo gatvių bei pėsčiųjų ir dviračių takų. Iš viso 2024–2025 m. žiemai planuojama įrengti daugiau nei 30 km apsaugų augalams įvairiose Vilniaus vietose.

„Stebulė“ želdinių prilaistymui prieš žiemą sunaudojo 1 500 kubinių metrų vandens.