Laikraštis „Hubei Daily“ skelbia, kad provincijoje dėl koronaviruso gydomam 70-mečiui vyrui simptomai nepasireiškė beveik mėnesį. Sausio 25 d. jis aplankė savo seserį, kuriai kiek vėliau buvo diagnozuotas koronavirusas COVID-19.

Po to susitikimo brolis ir sesuo nesimatė. Pirmą kartą vyrui ligos simptomai pasireiškė vasario 19 d., ligoninėje jam diagnozuotas koronavirusas.

Anksčiau kinų mokslininkai paskelbė, kad koronaviruso inkubacinis periodas gali siekti 24 dienas. Dauguma pasaulio valstybių koronavirusu galimai užsikrėtusius žmones izoliuoja tik 14 dienų.

Pabrangęs įėjimas

Dar nuo seno tikėta, kad per Užgavėnes nevalia dirbti, antraip nelaimę prisišauksi – vėjai stogus nuplėšys, o lašinius kirminai užpuls. Kad taip nenutiktų, žmonės linksmindavosi kuo atokiau namų. Tradicijos nesikeičia – vasariui skaičiuojant paskutiniąsias dienas, Rumšiškėse rinkosi žmonės iš Kauno ir kitų Lietuvos miestų. Tiesa, lietumi prakiuręs dangus gerokai pakoregavo entuziastų srautus ir prekeivių planus pasipelnyti. Nepraėjus nė porai valandų nuo renginio pradžios, pastarieji rinko savo stalus ir sėdo į automobilius. Eilių nebuvo nei prie įvažiavimo į Rumšiškes, nei prie kasų. Žmonės juokavo, kad nevykęs oras išbaidė šventės dalyvius, tačiau bilietų kainų nesumažino. Prieš dvejus metus kainavęs 4 eurus, šiemet bilietas į renginį pabrango kone dvigubai – suaugusiam žmogui jis atsiėjo 7 eurus. Keliomis dešimtimis centų pabrango įėjimas vaikams, studentams ir senjorams – 3,5 euro vietoje anksčiau buvusių 3 eurų.

„Viskas brangsta. Bilietai – taip pat. Niekur nuo to nepabėgsi, todėl geriau negalvoti ir gerai leisti laiką, – „Kauno dienos“ kalbinta Stanislavičių šeima iš Kauno žadėjo neskaičiuoti, skrandžius prikimšti karštais blynais, o krepšius – įvairiausiomis mugės gėrybėmis. – Negalime pas namiškius grįžti be riestainių ir cukrinių gaidelių. Kitaip niekad netikės, kad buvome Rumšiškėse!“

Gausybė blynų

Viskas brangsta. Bilietai – taip pat. Niekur nuo to nepabėgsi, todėl geriau negalvoti ir gerai leisti laiką.

Tikima, kad  per Užgavėnes gerai  pavalgius, sotus ir stiprus būsi visus metus. Todėl ketvirtadienį pradėję su keliais patiekalais, Užgavėnių dieną mūsų protėviai prie stalo sėsdavo 9-12 kartų. Tradiciškai ant jo keliaudavo šiupinys su žirniais, kruopomis, bulvėmis, kiaulės galva ir kojomis, raugintos arba neraugintos, taukuose virtos gerųjų miltų tešlos bandelės, šaltiena ir, žinoma, blynai. Pastarųjų kvapas Rumšiškių teritorijoje sklandė nuo ryto, o miltinių patiekalų gerbėjų laukė itin platus blynų asortimentas: mieliniai su razinomis, traškantys čirviniai, bulviniai su grietine, lietiniai su varške, spirgais ir kitais pagardais. Nestigo šventėje ir kitų skanėstų – bandelių su lašiniais, spalvotų ledinukų ant pagaliukų ar kmynais barstytos juodos duonos.

„Minkštos mielinės baronkos! Imkite ir skanaukite. Kitur tokių nerasite“, – pro kybančių riestainių pynes nosį kaišiojo garsiakalbė prekeivė. Už trumpesnius riestainių karolius ji prašė 1,5 euro, dvigubai ilgesnius įkainojo 2,5 euro ir į derybas sunkiai leidosi. 

„Pirkite daugiau, tada žiūrėsime“, – prekeivės apetito nesumažino net ir lietaus praretintos pirkėjų gretos.

Vos už kelių žingsnių nuo jos sviestiniais sausainiais prekystalį nuklojęs vyriškis buvo sukalbamesnis – ir nuolaidas, ir magaryčias dalino. Sušalusiems ir sušlapusiems karšto alaus siūlė. Vieni juo, kiti karštu vynu šildėsi, kiti gi laisvų kėdžių ieškojo vietos kavinėje. Pastarosios darbuotojai sukosi kaip voverės rate.

„Turime barščių, rūkytą karką, lietinių. WC? Čia jo nėra“, – gamtinių reikalų pašauktus lankytojus merginos siuntė į lauko tualetus.

Keista žiema

Kokios Užgavėnės be persirengėlių? Išsibarstę po muziejaus teritoriją, šventės dalyvius sveikino velniai, raganos, nuotakos, laibakakliai garniai ir apsukrios čigonės. 

„Tradicinių lietuviškų kaukių gamybai reikia skirti nemažai laiko, tačiau į puošeivą čigonę ar nuskurusį elgetą galima persikūnyti ir be didelio pasirengimo“, – iš po velnio kaukės sklidęs vyriškas balsas žarstė patarimus jau kitų Užgavėnių pasiruošimui. Pačiai paprasčiausiai kaukei esą pakaks batų ar torto dėžutės, žirklių, akvarelės, spalvoto popieriaus, siūlų, kailio, medžiagos skiaučių ir fantazijos.

Tradicinių lietuviškų kaukių gamybai reikia skirti nemažai laiko, tačiau į puošeivą čigonę ar nuskurusį elgetą galima persikūnyti ir be didelio pasirengimo.

„Visgi, tikroji Užgavėnių kaukė ruošiama papjė mašė technika. Pabandykite“, – nors ir skamba sudėtingai, procesas, anot persirengėlio, nėra labai sudėtingas.

Beje, visi neapsisprendę, kuo būti  šventinę dieną, dar savaitės pradžioje galėjo pasinaudoti testu Lietuvos liaudies buities muziejaus internetiniame puslapyje. Atsakę į kelis paprastus klausimus, būsimieji šventės dalyviai galėjo sužinoti, koks Užgavėnių personažas jiems tinkamiausias, pasinaudoję pasiūlymu šventinę dieną dalyvauti konkurse „Užgavėnių kaukės 2020“.

Puodų daužymas, važinėjimas arkliais, riestainių kąsniavimas  –  visas šias pramogas Rumšiškėse vainikavo gedulinga, dėl oro paankstinta Morės palydėtuvių procesija ir Lašininio maištas prieš Kanapinį. Galiausiai, susirinkusieji apspito didžiakrūtę Morę, kuri šiemet pasidabino įspūdingais karoliais.

„Keista šiemet žiema... Be sniego, bet su lietumi. Įdomu, ar be benzino Morė užsidegs?“ – kritulius nuo pečių braukė ir šventės kulminacijos nekantriai laukė kalbinti šventės svečiai. 

Dezinformacijos kampanija siekiama paskleisti nepagrįstas sąmokslo teorijas, neva dėl koronaviruso COVID-19 protrūkio kaltos Jungtinės Valstijos. Taip Rusija esą siekia pasinaudoti žmonių nerimu dėl epidemijos ir pakenkti JAV įvaizdžiui, tvirtino pareigūnai.

Rusijos propagandai ir sąmokslo teorijoms skleisti naudojamos netikro tviterio, feisbuko ir instagramo paskyros. Tarp sąmokslo teorijų yra ir pareiškimas, neva dėl daugiau nei 2 300 žmonių pražudžiusio koronaviruso protrūkio kalta JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA).

„Rusija siekia sėti nesantaika ir kenkti JAV institucijoms bei aljansams iš vidaus, taip pat slaptų ir prievarta paremtų kampanijų pagalba“, – sakė laikinai JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Europai ir Eurazijai pareigas einantis Philipas Reekeris.

„Skleisdami dezinformaciją apie koronavirusą, Rusijos piktavaliai veikėjai ir vėl kelia grėsmę visuomenės saugumui, nukreipdami dėmesį nuo tarptautinės sveikatos apsaugos bendruomenės veiksmų“, – teigė jis.

Nuo gruodžio COVID-19 koronavirusas Kinijoje pražudė daugiau nei 2 300 žmonių. Kitose pasaulio šalyse nuo viruso mirė daugiau nei 10 žmonių, jis išplito 27-ose valstybėse ir teritorijose.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, naktį protarpiais numatomi krituliai, daugiausia lietus, šlapdriba.

Pietvakarių, vakarų vėjo greitis sieks 17-22 metrų per sekundę, o vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, 23-26 metrų per sekundę. Žemiausia oro temperatūra bus nuo 0 iki 5 laipsnių šilumos.

Šeštadienį, 16 val. duomenimis, šalyje valstybinės reikšmės kelių dangos dėl lietaus daugiausia šlapios, vietomis yra drėgnų kelių ruožų.

Vairuotojai įspėjami, kad pučiant stipriam vėjui, ant kelių dangų, ypač miškingose vietovėse, gali būti nuvirtusių medžių ar nukritusių šakų.

Tokias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas siūlanti „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad nauja tvarka sumažintų aplinkos taršą, nes padangos būtų geriau tvarkomos.

„Jos nebebūtų mėtomos į aplinką“, – BNS sakė parlamentarė. 

Ji taip pat tikisi, kad nauji reikalavimai sumažintų senų padangų surinkimo kaštus. Padangų tvarkytojai, skirtingai negu dabar, nebegalėtų reikalauti mokesčio už padangų išvežimą iš prekybos vietų ir remonto dirbtuvių.

Pagal naują tvarką senų padangų tvarkytojai būtų įpareigoti perdirbti ar deginti skirtas padangas surinkti nemokamai. Dabar už tai imamas 16-30 centų už kilogramą mokestis.

Be kita ko, iš padangų pardavėjų ir remonto dirbtuvių senas padangas turėtų surinkti tik tie tvarkytojai, kurie turės gamintojų ar importuotojų pavedimą jas tvarkyti.  

Padangų pardavėjai ir autoservisai privalėtų sudaryti trišales sutartis su gamintojus ir importuotojus vienijančia bei padangų tvarkymą organizuojančia institucija ir konkrečiu tvarkytoju.

Dabar Lietuvoje veikia trys tokios organizacijos: 60 proc. rinkos užimanti Padangų importuotojų organizacija (PIO), trečdalį rinkos atsiriekusi Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) bei 2015-aisiais pradėjusi veikti Autogamintojų ir importuotojų asociacija (AIA).

Kitas kelias – dėl naudotų padangų surinkimo tiesiogiai tartis su jų gamintojais arba tiekėjais, jeigu jie nepriklausytų šioms organizacijoms.  

Servisų tinklo „Toptis“ vadovas Antanas Mačiūnas BNS teigė, kad dabar autoservisams atsikratyti naudotų padangų yra per brangu. 

„Jeigu būtų nemokamai – mielu noru, bet jeigu dar iškils kaina, tai nieko gero“, – teigė jis.

„Kiti sau negali leisti sumokėti 10 ar 8 eurų už komplektą ir kažkur tas padangas padeda. Pats žvejoju, matau, kaip jos plūsta į gamtą“, – pridūrė A. Mačiūnas. 

Dabar „Toptis“ naudotas padangas atiduoda Atliekų tvarkymo centrui (ATC). Keturių padangų komplekto paėmimas, pasak A. Mačiūno, įmonei kainuoja apie 10 eurų. Per metus vairuotojai į įmonės dirbtuves pristato apie 1 tūkst. padangų.

Atliekų tvarkymo centro vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė pataisas irgi vertina teigiamai.

„Tai sudarytų sąlygas turėti skaidresnę susidarančių ir sutvarkomų padangų atliekų apskaitą, užtikrinti šių atliekų tinkamą sutvarkymą ir kontrolę“, – BNS nurodė ji.

Pasak jos, dabar situacija rinkoje yra kebli, nes nemažai autoservisų veikia šešėlyje ir tinkamai nesutvarko padangų.

„Dėl to jos atsiduria neleistinose vietose ir teršia aplinką. Tačiau būtina neužmiršti, kad neužtikrinus šešėlyje veikiančių padangų gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymo, tai yra  šių atliekų tvarkymo finansavimo, padangų perdirbimo sistema nebus tinkamai finansuojama“, – pabrėžė K. Štelmokaitienė.

V. Vingrienės duomenimis, Lietuvoje veikia 1,5 tūkst. autoservisų, o su įsikūrusiais garažuose –  apie 7 tūkstančiai.

Organizatoriai kviečia dalyvauti išskirtinio maisto mėgėjus, šeimas ir visus, norinčius turiningai praleisti savaitgalį. Renginio dalyviai gali išgirsti apie naudingiausias egzotiškų produktų gerąsias savybes, su mažaisiais dalyvauti nemokamuose užsiėmimuose bei, žinoma, paskanauti ir įsigyti unikalių gaminių. Štai keletas lietuviams naujų ir neįprastų, tačiau dėmesio vertų užkandžių, kurie pravers vaišių stalui bei papildys kiekvieno virtuvės asortimentą.

Baltymų šaltinis – sraigės

Mugėje „Skonių fiesta“ svečiuojasi ūkininkai Daiva ir Ernestas, kuriems priklauso vienintelis sraigių ūkis visoje Lietuvoje. Pasak sraigių ūkio „Aspersa“ įkūrėjų, šis patiekalas daugeliui lietuvių jau nebėra naujiena: „Lietuvių mėgstamiausios yra „burgundiškai“ paruoštos sraigės, valgomos pašildytos orkaitėje“, – teigia pašnekovai. Jos dažnai mėgstamos ir kaip užkandis – aštriai paruoštos sraigės puikiai tinka prie vakarienės stalo gėrimų. Ūkininkai savo klientams taip pat siūlo įsigyti ir šviežių sraigių, kurias kiekvienas gali pasiruošti taip, kaip jiems patinka, o nežinantiems, kaip jas tinkamai paruošti ir patiekti, Daiva ir Ernestas pasiūlys ypatingų receptų.

Draugiški aplinkai – svirplių gaminiai

Dažnas iš mūsų sutinkame, jog sveikata – didžiausias turtas. Tam pritaria ir vabzdžių fermos „Ensifera“ atstovė Kristina Aleknavičienė, teigianti, kad norint savo organizmą praturtinti naudingomis maisto medžiagomis, turėtume nepabijoti į savo maisto racioną įtraukti ir valgomų svirplių. Būtent toks „super“ maistas yra gana populiarus kaimyninėse valstybėse, tad smalsiam lietuviui būtina jo paragauti. „Ensifera“ siūlo išbandyti įvairių skonių svirplių: su druska, pipirais, čili pipirais, kurie gali būti valgomi kaip užkandis vietoj traškučių ar riešutų. O tie, kas itin mėgsta suktis virtuvėje, gali pasigaminti blynus, salotas su jogurtu, vaisių-daržovių kokteilius ir kitus vabzdžių baltymais praturtintus patiekalus, įberiant į juos šiek tiek svirplių miltų. Šio „super“ maisto galima paragauti ar įsigyti šį savaitgalį PLC „Mega“ vykstančioje mugėje „Skonių fiesta“.

Artėjančių šv. Velykų stalui – marinuoti putpelių kiaušiniai

Artėjančios šventės daugeliui iš mūsų kelia galvos skausmą. Apsilankius maisto mugėje „Skonių fiesta“, šių rūpesčių pavyks išvengti, nes šalia kitų gurmaniškų gėrybių, „JBJ namai“ pristato marinuotų putpelių kiaušinius, kurie puikiai dera prie įvairių gėrimų, su žaliomis salotomis, sūriu, mėsa ar makaronais. Marinuoti kiaušiniai dėl savo ilgo galiojimo laiko puikiai tiks už kiek daugiau nei mėnesio švenčiamų šv. Velykų stalui. Šventinį stalą galėsite paįvairinti ne tik tradiciniais marinuotais, bet ir rūkytais putpelių kiaušiniais, pasižyminčiais ryškesniu skoniu, o norintys artimuosius nustebinti neįprastais margučiais, čia gali įsigyti ir žaismingų spalvų kiaušinių, dažytų natūraliomis daržovių sultimis bei prieskoniais.

Kanapė – aprengia, maitina, gydo

Apie kanapių naudą yra žinoma jau seniai. Ūkininkai Irena ir Rolandas Šimkai pritaria, jog kanapių produktuose gausu baltymų, vitaminų A, E, D, B, natrio, kalcio, geležies, dietinių skaidulų, Omega-3, Omega-6 riebiųjų rūgščių. Nustebsite, tačiau įprastas aliejus gali būti pakeistas kanapių aliejumi, kuris primena riešutų skonį. Mugėje galima įsigyti ne tik aliejaus, bet ir kitų kanapių maisto produktų. Ūkininkai išduoda, kad kanapinė druska yra puikus pagardas prie silkės, virtų bulvių, kiaušinių, rūgpienio, kefyro ar kastinio, o kanapių sėklų branduoliai gali būti valgomi tiek vieni kaip užkandėlė, su bananais ar džiovintais vaisiais, tiek kaip pabarstukai ant salotų arba trintų sriubų.

„Vegar“ maistas – ne tik veganams

Daugelis išgirdę pavadinimą „Vegar“ suklūsta ir mintyse pagalvoja: „Tai – ne man“. Tačiau: „Tai – būtent jums“, – taip sako „Vegar” maisto atstovas Arūnas Suopys. Toks maistas, kaip įsivaizduoja daugelis – tik daržovės, tačiau asortimentas daug platesnis. Pasak A. Suopio, vyrauja saldūs ir nesaldūs kepiniai, kurie tinka tiek prie arbatos ar kavos, tiek prie vyno taurės. Tiems, kas dažnai perka pusgaminius – tai taip pat puiki sveikesnė alternatyva. Yra pastebima, jog tokį maistą dažniausiai renkasi veganai ir vegetarai, tačiau gaminiai neabejotinai patiks ir tiems, kurie mėgsta „nišinius“ maisto produktus.

Mugė „Skonių fiesta“ – tai puiki vieta ne tik įsigyti pačių populiariausių gaminių, bet ir paragauti egzotiškų maisto produktų: sraigių, svirplių, putpelių kiaušinių, kanapių gaminių, veganiško maisto. Nepraleiskite unikalios progos apsilankyti prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“, kuriame šį savaitgalį šurmuliuoja maisto festivalis. Atvykite ir atsineškite su savimi plačias šypsenas, gerą nuotaiką ir tuščius skrandžius, nes čia susipažinsite su įvairiaspalve skonių jūra!

Renginio data: 2020 m. vasario 22-23 d. 10-21 val.

Renginio vieta: PLC „Mega“ (Islandijos pl. 32, Kaunas).

Avarija apie 14.45 val. įvyko Tilžės gatvėje, netoli sporto klubo „Impuls“.

Čia susidūrė du „Volvo“ ir „Jaguar“. Smūgis buvo stiprus: automobilių detalės pažiro gatvėje.

Pirminiais duomenimis, vienas žmogus buvo prispaustas, todėl iš automobilio jį ištraukė ugniagesiai. Nukentėjusysis perduotas medikams.

Eismo įvykio vietoje susidarė didelė spūstis.

Knygos „Partisan General Jonas Žemaitis-Vytautas“ autoriai prof. Alfonsas Eidintas, dr. Darius Juodis ir dim. plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis knygų mugėje pasidalino, su kokiais iššūkiais susidūrė, rengdami šią knygą, ir kartu pristatė, kokio stiliaus ir krypties ji yra, kuo išsiskiria iš kitų leidinių.

Autoriai pabrėžė, kad nebuvo lengva parengti knygą apie šią istorinę asmenybę, nes trūko istorinių dokumentų apie partizaninę veiklą Lietuvoje. Todėl J. Žemaitis-Vytautas visų pirma buvo pristatytas kaip žmogus, kuris ir verkia, ir šypsosi, kurį atskleidžia artimųjų pasakojimai, prisiminimai, eilėraščiai ir jo paties emocijos.

„Nesustoti mus skatino ir tai, kad užsieniečiai, galima sakyti, prašė tokios informacijos ir pristatymo apie partizanų veiklą, – sakė dr. D. Juodis. – Užsienyje žinių apie šią mūsų istorijos dalį yra labai mažai. Daugelis knygų parašytos lietuvių kalba ir tai yra natūralu. Tačiau mes manome, kad reikia ją pristatyti už Lietuvos ribų – kad ten būtų užkirstas kelias kai kuriems skleidžiamiems mitams, stereotipams ir pan.

Lietuviai, kad ir žino daug apie partizanų vadą, šioje knygoje jie taip pat ras naujų faktų iš J. Žemaičio-Vytauto gyvenimo, jiems bus įdomu skaityti šį leidinį.“

Kitas veiksnys, sunkinantis partizaninės veiklos pristatymą leidinyje, pasak karo istoriko, buvo tai, kad autoriai susidūrė su kai kurių terminų vertimo problema: „Pavyzdžiui, tuo laikotarpiu veikė „stribai“ ir mes žinome, kas tokie jie buvo. Tačiau kilo klausimas – o kaip šį terminą išversti į anglų kalbą“, – prisiminė mokslininkas.

Pasak prof. A. Eidinto, jau yra paruošta leidinio lietuviška versija. „Ji bus šiek tiek platesnė, joje bus daugiau iliustracijų ir kitos medžiagos. „Manome, kad reikalinga apie tokius žmones ir istorines asmenybes rašyti, kad visuomenė pamatytų šią mūsų istorijos dalį ir visų pirma jos tragizmą, – aiškino profesorsius. – Tikime, kad dėl to rasime savo skaitytoją.“

Knygų mugėje buvo pristatyti ir kiti nauji Lietuvos karo akademijos leidiniai.

Pasak, Politikos mokslų katedros profesoriaus Virgilijaus Pugačiausko, „XIX a. Lietuvos karinių dalinių istorija“ yra knyga, kurioje apibendrinti iki šiol įvairiose knygose atskirai išbarstyti tekstai, gilinantys į šio laikotarpio karinius dalykus, ieškant atsakymo vardan ko buvo kovota. Buvo tikslas išryškinti, kas tuo metu buvo svarbiausia, o kartu ir naujai pasižiūrėti į šį laikotarpį, į vadų ir eilinių karių, t. y. valstiečių, patirtį.

Dim. plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis pristatė jau 34-ąjį „Karo archyvo“ tomą. Mokslo žurnalas skirtas Lietuvos kariuomenės ir karo veiksmų Lietuvos teritorijoje istorijos tyrimams nuo Lietuvos valstybės sukūrimo XIII amžiuje iki šių dienų. Pasak autoriaus, šia tema vis dar rašo, todėl susikaupė daug medžiagos, kuri yra aktuali tiek straipsnių autoriams, tiek skaitytojams: „Tai tęstinis žurnalas, leidžiamas nuo 1992 m. Visi straipsniai yra originalai. Dar yra autorių, dar yra ir straipsnių, kuriuos jie rašo – tai reiškia, kad „Karo archyvas“ yra reikalingas.“

Pirmuosius Lietuvos karo akademijos, kaip mokslo institucijos, žingsnius studijoje „Nuo Krašto apsaugos mokyklos iki Karo akademijos (1992–1994 m.)“ aprašė ats. gen. mjr. Jonas Andriškevičius ir šį leidinį taip pat pristatė mugės lankytojams. Studija, pasak autoriaus, skirta apžvelgti laikotarpį, kai politikų ir kariškių mintis apie būtinybę turėti nacionalinę karininkų rengimo sistemą imta įgyvendinti įsteigiant Karo mokyklą.

Lietuvos karo akademija, kaip aukštoji universitetinė mokykla, vykdydama šviečiamąją veiklą, kasmet leidžia mokomąją literatūrą, periodinius, mokslo ir mokslo populiarinamuosius leidinius karybos ir kitomis temomis, pažymima KAM pranešime. Akademijos mokslo darbuotojų, dėstytojų ir instruktorių parengtais vadovėliais ir mokymo priemonėmis naudojasi ne tik kariūnai ir Akademijos kursų klausytojai, bet ir kitų aukštųjų mokyklų auklėtiniai. Kasmet naujausius leidinius Karo akademija pristato tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje.

Tai įvyko apie 21 val. Pravieniškių ir V. Pietario gatvių sankirtoje, praneša Kauno apskrities policija. 2000 m. vyro vairuojamas automobilis „Mazda 6“ nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į privačioje valdoje esančias tujas.

Eismo įvykio metu taip pat apgadinta ir išversta metalinė tvora. Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,38 promilės alkoholio.

Nuo 2019 m. pradžios kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį visiems norintiems atsiveria Lietuvos muziejų durys – 2018-ųjų metų pabaigoje kultūros ministro įsakymu patvirtinus nemokamo muziejų lankymo tvarką, gyventojai kartą per mėnesį gali nemokamai aplankyti muziejų nuolatines ekspozicijas.

Lankomiausi pagal nemokamo muziejų lankymo tvarką pernai buvo: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (112 381 lankytojas), Lietuvos nacionalinis muziejus (73 284), Trakų istorijos muziejus (51 047), Lietuvos jūrų muziejus (48 477), Lietuvos dailės muziejus (48182), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (31 046), Kauno IX forto muziejus (10 033).

Kultūros ministerijos prašymu muziejai praėjusiais metais atliko tris apklausas, kurių tikslas – sužinoti visuomenės požiūrį į nemokamą muziejų lankymą ir teikiamas paslaugas, išsiaiškinti muziejų lankytojų srautų struktūrą.

Paskutinės apklausos duomenimis, apsilankymų muziejuose dažnumu išsiskyrė lankytojų grupė, kuri muziejuose lankosi 1–3 kartus per metus – apie 49 proc. apklaustųjų, 4–6 kartus per metus muziejuose apsilankantys teigė apie 39 proc. apklausos dalyvių. Kad tai buvo pirmas jų apsilankymas muziejuje per pastaruosius 10 metų, nurodė apie 13 proc. visų respondentų. Daugiau nei pusė apklaustųjų – apie 55 proc. – muziejuje apsilankė su šeima, 32 proc. – su draugais.

Didžiausias lankytojų grupes sudarė asmenys nuo 30 iki 39 metų (vidutiniškai apie 27 proc.) ir nuo 40 iki 49 metų (vidutiniškai apie 19 proc.).

Užsienio šalių gyventojai, kaip nurodoma Kultūros ministerijos pranešime, sudarė 8 proc. apsilankiusiųjų muziejuose paskutinį mėnesio sekmadienį.

Daugiau nei pusė (apie 58 proc.) apklaustųjų pažymėjo, kad nemokamas muziejų lankymas paskatino juos apsilankyti muziejuje, o dauguma – 95 proc. – liko patenkinti apsilankymu ir planuoja lankytis muziejuose ateityje (98 proc.).