Vilniaus apskrities policija nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl dviejų paauglių, pneumatiniu „Kalašnikovo“ automatu apšaudžiusių bendraamžį, – rusų mokykloje besimokantys vaikinai nėra sulaukę 16-os metų.

Nukentėjusiojo motina teigė, kad jos sūnus buvo užpultas dėl savo pozicijos nepritarti Maskvos karui Ukrainoje.

Pagal įstatymus atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą Lietuvoje gali būti taikoma tik asmenims, sulaukusiems 16 metų amžiaus.

„Priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pareigūnai sprendžia klausimą dėl teisinės atsakomybės tėvams – dėl tėvų valdžios nepanaudojimo“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja.

Pasak jos, šis nutarimas buvo priimtas praeitą savaitę.

„Asmenims yra mažiau negu 16 metų, šis straipsnis gali būti taikomas tik nuo 16 metų“, – sakė J. Samorokovskaja.

Už tėvų valdžios nepanaudojimą yra taikoma administracinė atsakomybė.

Policija taip pat paneigė paskelbtą informaciją, kad vieno iš šaudžiusių berniukų tėvas dirba policijoje.

Incidentas įvyko pernai gruodžio 23-ąją Vilniuje esančiame miškelyje. Toje pačioje rusų mokykloje Vilniuje besimokantys paaugliai iš pradžių valgė picerijoje, paskui nuvyko į miškelį, kur 14-metis ir nukentėjo.

Incidentą paviešino nukentėjusio berniuko mama, iš Rusijos atvykusi žurnalistė. Iš pradžių paaugliai šratasvydžio ginklu šaudė į tuščius butelius, paskui šovė į kitą paauglį.

Pasak jos, apšaudytas jos sūnus buvo pavadintas „banderovcu“, įvykio metu buvo leidžiamas Rusijos samdinių bendrovės „Wagner“ himnas.

Motina kreipėsi į policiją, informacija taip pat buvo perduota vaiko teisių specialistams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas praėjusią savaitę atnaujino diskusiją dėl rusiškų mokyklų, keldamas klausimą, ar nevertėtų sekti estų ir latvių pavyzdžiu ir atsisakyti mokymo rusų kalba. Visgi vėliau jis teigė šių svarstymų nesiejantis su minimu incidentu.

Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G. Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.