Teisėjų kolegija tik patikslino į bausmės terminą įskaičiuotą suėmimo laiką.

Pirmosios instancijos teismas į bausmės laiką įskaičiavo M. Zamtaradzės suėmimą Lietuvoje nuo 2023 metų gruodžio 28-osios. Apygardos teismas nuosprendį pataisė – į bausmės terminą įskaičiavo ir M. Zamtaradzės nelaisvėje užsienyje praleistą laiką.

Pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį jis buvo sulaikytas Belgijoje 2023 metų lapkričio 7 dieną ir gruodžio pabaigoje perduotas Lietuvai.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašė teismo skirti bausmės vidurkį – ketverius metus laisvės atėmimo ir sumažinti bausmę trečdaliu, nes M. Zamtaradzė kaltę dėl vagysčių Lietuvoje visiškai pripažįsta. Taip pat buvo ginčijama pavogtųjų knygų vertė. Byloje jos įvertintos daugiau kaip 606 tūkst. eurų, o M. Zamtaradzė ir jo gynėjas teigė, kad jų vertė keliskart mažesnė.

„Nėra pagrindo abejoti pagrobto turto verte“, – penktadienį teisme sakė teisėja Nijolė Žimkienė.

Knygų vertę patvirtino ekspertai.

„Kolegija nusprendė, kad bausmė nėra per griežta“, – sakė N. Žimkienė.

Pasak teisėjos, nuteistasis atliks bausmę Lietuvoje, o paskui bus sprendžiama dėl jo perdavimo Prancūzijai, kur M. Zamtaradzei už analogiškus nusikaltimus taip pat iškelta baudžiamoji byla.

Nėra pagrindo abejoti pagrobto turto verte.

Vilniaus miesto apylinkės teismas birželio pradžioje kartvelui skyrė penkerius metus laisvės atėmimo, tačiau dėl to, kad jis pripažino savo kaltę ir byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, bausmė buvo sumažinta trečdaliu. Galutinė bausmė – treji metai ir keturi mėnesiai kalėjimo.

Dėl analogiškų vagysčių tyrimas atliekamas ir Prancūzijoje. Po nuosprendžio paskelbimo Vilniaus miesto apylinkės teisme M. Zamtaradzė buvo perduotas Prancūzijai. Ten jis išbuvo mėnesį, prancūzų pareigūnai atliko tyrimo veiksmus ir nuteistąjį grąžino atgal Lietuvai.

M. Zamtaradzės advokato Remigijaus Rinkevičiaus manymu, teismas Prancūzijoje įvyks dar negreitai.

Pavogtieji XIX amžiaus leidiniai įkainoti daugiau kaip 606 tūkst. eurų, ši suma iš nuteistojo priteista universitetui. „Tai visiškai nereali kaina. Šitos knygos ir po šimto metų nekainuos 600 tūkst. eurų“, – teisme piktinosi nuteistasis.

Nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su tokiu įkainavimu, jų manymu, pavogtųjų knygų vertė yra daug mažesnė. Pasak advokato, tai su Lietuvos istorija nesusiję leidiniai, neaiški jų vertė.

M. Zamtaradzė Vilniuje vogė vien tik rusų rašytojų knygas.

Prokuratūra prašė apeliacinį skundą atmesti.

Bylos duomenimis, dar prieš M. Zamtaradzei įvykdant vagystę, Vilniaus universiteto bibliotekoje lankėsi du jo bendrininkai. Manoma, kad jie atliko žvalgybą. Vienas iš jų už knygų vagystes dabar kalinamas Latvijoje.

Dalį knygų, apsimetęs mokslininku Michailu Zavadskiu, nuteistasis tiesiog paėmė ir negrąžino, o keliolika kitų pakeitė iš anksto paruoštomis kopijomis. Teismo nuosprendžiu šios kopijos bus sunaikintos.

Knygas M. Zamtaradzė tvirtino pardavęs užsakovui iš Maskvos už 30 tūkst. JAV dolerių.

Bylos duomenimis, jis į Lietuvą atvyko 2023 metais, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, veikusioje Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje bei Sakartvele. Pareigūnų duomenimis, ši organizuota grupė Europoje pavogė apie 170 labai retų ir vertingų knygų.

Bylos duomenimis, iš VU bibliotekos jis pavogė 17 leidinių, tarp jų – Ivano Krylovo, Aleksandro Puškino, Michailo Lermontovo, Nikolajaus Gogolio knygas. Dvylika iš jų pakeitė falsifikatais, kuriuos jam atsiuntė pirkėjas iš Maskvos.

Rusas M. Zamtaradzę aprūpino ir padirbtais dokumentais, kurie aptikti pas jį sulaikymo Briuselyje metu.