SODO NAME ĮSIKŪRĘ ŽMONĖS NEĮRODĖ, KAD DĖL NAMO TRŪKUMŲ KALTI PARDAVĖJAI

Sodo namelyje apsigyvenusiems ir su problemomis susidūrusiems žmonėms teisme nepavyko įrodyti, kad dėl to kalti ankstesni namo savininkai, iš kurių būstą įsigijo.

Į teismą kreipęsi T. P. ir M. P. teismo prašė priteisti iš pardavėjų 21,2 tūkst. eurų, teigdami, jog nebuvo informuoti apie akivaizdžius namo trūkumus.

Tačiau apeliacine tvarka civilinę bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas sausio 29 dieną konstatavo, kad atsakomybė tenka patiems pirkėjams, nusprendusiems apsigyventi sodo namelyje, pastatytame pagyvenusių žmonių savo jėgomis.

„Būdami apdairūs ir rūpestingi jauno amžiaus pirkėjai, tinkamai apžiūrėję sodo namelį, įvertinę nustatytas aplinkybes bei tai, kad sodo namas vyresnių žmonių statytas jų pačių pastangomis ūkio būdu, akivaizdžiai turėjo suprasti, kad tokio daikto kokybė negali atitikti šiuolaikinės statybos reikalavimų (...) bei tai, kad namelis neskirtas ir nepritaikytas nuolatiniam gyvenimui visais metų laikais“, – rašoma teismo nutartyje.

2016 metais sodo namą su sklypu T. P. ir M. P. nusipirko už 32 tūkst. eurų, jį įsirengė ir jame apsigyveno. Pasak ieškovų, name šaltuoju metų laiku ėmė drėkti rūsio sienos ir grindys, paaiškėjo, kad neįrengta pamatų hidroizoliacija, drėgmės pažeistos pastogės medinės konstrukcijos. Jie siekė prisiteisti sumą, kuria statytų specialistas įvertino reikiamus atlikti name darbus.

Naujieji namo gyventojai teigė investavę į pastatą apie 18 tūkst. eurų: įvedę vandentiekį ir kanalizaciją, sutvarkę žemės sklypą ir įsirengę pirmąjį aukštą ir šiuo metu ten gyvenantys.

Jiems namą pardavę K. G. ir T. G. teigė, jog problemos atsirado naujiesiems savininkams įsirengus namą ir pradėjus jame nuolat gyventi, o namo trūkumų atsirado, nes ieškovai pradėjo netinkamai juo naudotis.

Pirkėjams buvo žinoma, kad statyba buvo vykdoma ūkio būdu – pačių garbaus amžiaus pardavėjų pastangomis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai sausį iš dalies patenkino ieškinį ir priteisė naujiesiems namo savininkams iš pardavėjų 5 tūkst. eurų.

Teismas atkreipė dėmesį, kad, ekspertės vertinimu, pamatai nebuvo apsaugoti nuo drėgmės: jie buvo apdengti plėvele, kuria pakuojamos gipso kartono plokštės.

Teismas šį ir dar vieną trūkumą įvertino kaip paslėptą namo trūkumą ir priteisė jiems ištaisyti reikiamą sumą.

Namo pardavėjai su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir jį apskundė.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pirkėjai apie nešiltintus pamatus žinojo, nes šie buvo atkasti ir matomi, o ieškovai žinojo, kad namas buvo pradėtas statyti 2000 metais ir po to iš lėto buvo statomas savininkų jėgomis.

Teismas taip pat rėmėsi ekspertizės aktu, kad sodo nameliai priskirti negyvenamosios paskirties pastatams, todėl jiems nekeliami gyvenamiesiems namams taikomi šilumos išsaugojimo, higienos reikalavimai.

Teismas konstatavo, kad pirkėjai žinojo, jog perka sodo namelį, o jo statyba pradėta prieš šešiolika metų.

„Pirkėjams buvo žinoma, kad statyba buvo vykdoma ūkio būdu – pačių garbaus amžiaus pardavėjų pastangomis (sutarties sudarymo metu K. G. buvo 70 metų, o T. G. – 65 metų) ir truko ilgą laiką“, – rašoma teismo nutartyje.

Todėl teismas pakeitė žemesnio teismo sprendimą ir atmetė pirkėjų skundą. Be to, įpareigojo pirkėjus pardavėjams sumokėti 1,9 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.