Nusikaltimo padarymo metu jam buvo 17 metų, dabar jis jau yra sulaukęs pilnametystės.

Jaunuolis kaltas prisipažino, jis sutinka duoti parodymus. Vaikiną į posėdį atvedė Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai – gegužės 13 dieną sueis metai, kai jis laikomas už grotų, iki šios datos jis yra suimtas.

„Jis sakė, kad su kaltinimais sutinka, prisipažįsta, manau, kad iš esmės šioje byloje galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tuomet bausmė galėtų būti mažinama trečdaliu, įstatymas tokiais atvejais numato trečdaliu mažesnę bausmę“, – Eltai sakė šioje byloje kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Uldukis.

Pasak prokuroro, kaltinimas šioje byloje išsamus ir detalus, ukrainietis per ikiteisminį tyrimą buvo ne kartą apklaustas, davė parodymus.

Esant sutrumpintam įrodymų tyrimui, liudytojai į teismą nekviečiami ir neapklausiami.

Be to, kaip nepilnamečiui, ukrainiečiui negalės būti skiriama ilgesnė nei 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Byla nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, nes nusikaltimo padarymo metu jaunuolis buvo nepilnametis.

Kitas bylos posėdis vyks gegužės 9 dieną.

Ukrainietį teisme gina Lietuvos valstybės skirta advokatė, jis su proceso dalyviais bendrauja per rusų-lietuvių kalbų vertėją.

Jis sakė, kad su kaltinimais sutinka, prisipažįsta, manau, kad iš esmės šioje byloje galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tuomet bausmė galėtų būti mažinama trečdaliu, įstatymas tokiais atvejais numato trečdaliu mažesnę bausmę.

ELTA primena, kad Generalinė prokuratūra perdavė Vilniaus apygardos teismui baudžiamąją bylą, joje vienam nepilnamečiam asmeniui, Ukrainos piliečiui, veikusiam Rusijos tikslais, pareikšti, kaltinimai dėl pernai gegužės 9 dieną Vilniuje įvykdyto prekybos centro „Ikea“ padegimo.

„Ikiteisminio tyrimo metu yra nustatyta, kad betarpiški vykdytojai, kas susiję su „Ikea“ padegimu, tai buvo jauno amžiaus, iki 20 metų. Vienas jų, kuris perduodamas teismui, buvo nepilnametis. Abu asmenys vykdytojai yra Ukrainos piliečiai“, – per spaudos konferenciją yra sakęs Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis. 

Vienas įtariamųjų perduodamas Lenkijai.

„Šių veiksmų organizatoriai yra Rusijoje, tai susiję su karine žvalgyba, su saugumo pajėgoms. Ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos organizavimo ir dėl kitų nusikalstamų veikų Lietuvos kriminalinės policijos biure ir Generalinėje prokuratūroje vyksta ir toliau“, – tuomet pasakojo A. Urbelis.

Jaunuoliams buvo pažadėta apie 10 tūkst. eurų, o už „Ikea“ padegimą ir penktos klasės senas BMW automobilis. Į nusikaltimą juos pastūmėjo sunki materialinė padėtis. Grupė buvo koordinuojama per socialinius tinklus.

„Kriminalinės policijos biuras identifikavo akivaizdžiai kinetinio pobūdžio veiksmus, galimų slaptaviečių buvimą. Lietuvos kriminalinės policijos biure 2024 gegužės 6 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagoms. Prasidėjo rimtas žvalgybinis tiriamasis darbas“, – pasakojo prokuroras.

Manoma, kad „Ikea“ buvo pasirinkta neatsitiktinai – Rusijai užpuolus Ukrainą, Rusijoje buvo uždaryta 17 šio tinklo parduotuvių, 3-4 gamybos vietos, tai Rusijoje palietė apie 15 tūkst. dirbančiųjų Rusijoje. Be to, „Ikea“ grupės ženkliai prisidėjo prie paramos Ukrainai.

„Manome, kad šis objektas buvo pasirinktas neatsitiktinai“, – sako prokuroras.

Ikiteisminio tyrimo metu, sėkmingai bendradarbiaujant Generalinės prokuratūros prokurorams, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Valstybės saugumo departamento bei užsienio valstybių pareigūnams, buvo gauti duomenys, kurių visuma leidžia detaliai rekonstruoti keliose valstybėse itin slaptai rengtų teroristinių išpuolių planavimo eigą, tikslias prekybos centro Vilniuje padegimo aplinkybes bei tame dalyvavusius asmenis.

„Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nurodytas nusikalstamas veikas, veikdamas Rusijos Federacijos karinių struktūrų ir saugumo tarnybų interesais, iš anksto sukurtoje organizuotoje teroristinėje grupėje, turėjusioje tikslą įvykdyti teroristinius nusikaltimus Lietuvoje ir Latvijoje, kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas atskirai, įvykdė tuo metu buvęs nepilnamečiu užsienio valstybės pilietis“, – pranešė prokuratūra.

R. Riabovo / BNS nuotr.

Įtariama, kad kaltinamasis, kuris sistemingai rinko specialias žinias bei įgijo specialių įgūdžių, būtinų teroristiniams nusikaltimams vykdyti, 2024 m. pavasarį atvyko į Lenkiją. Varšuvoje įvykusio slapto susitikimo metu jis bei dar vienas asmuo įsipareigojo už 10 tūkst. eurų atlygį padegti bei susprogdinti prekybos centrus, esančius Lietuvoje bei Latvijoje. Šiais teroro aktais buvo siekiama stipriai įbauginti abiejų valstybių visuomenę, neteisėtai priversti Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir kitas valstybes mažinti arba nutraukti paramos teikimą Ukrainos Respublikai, taip pat – destabilizuoti svarbiausias valstybės politines, ekonomines, socialines struktūras.

Pasak prokuratūros, surinkti duomenys leidžia įtarti, kad planuodamas bei rengdamasis įgyvendinti teroristinius aktus kaltinamasis ne kartą lankėsi Lenkijoje bei Lietuvoje, rinko bei šifruoto ryšio kanalais perdavinėjo kitiems grupės nariams informaciją, svarbią planuojant teroro aktus, atsiskaitydavo už atliktas užduotis, analizavo ir būdamas vietoje ne kartą tikrino teroristinio akto įgyvendinimo galimybes bei atsitraukimo kelius, tikslingai keitė gyvenamąsias vietas, transporto priemones, naudojo itin konspiratyvius teroristiniams aktams skirtų medžiagų, kitų nusikaltimo įrankių ir priemonių perdavimo, įsigijimo, laikymo bei atsikratymo jais būdus, naudojosi viešose vietose įrengtomis slaptavietėmis.

Įtariama, kad kaltinamasis, įgyvendindamas keletą mėnesių kruopščiai planuotą teroro aktą, gegužės 8 d. vakare atvyko į prekybos centrą „Ikea“ ir viename iš skyrių paslėpė padegamąjį mechanizmą su laiko užtaisu, kuris buvo aktyvuotas gegužės 9 d. apie 4 val. ryto.

„Tik laimingo atsitiktinumo dėka ir ten buvusių darbuotojų pastabumo dėka, laiku sureagavus priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnyboms buvo išvengta galimo šio prekybos centro visiško sunaikinimo“, – sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas.

Pasak jo, įtariamasis, prieš įvykdydamas nusikaltimą, į Lietuvą atliko kelis kartus, atliko paruošiamuosius veiksmus: išžvalgė prekybos centrus tiek Vilniuje, tiek Šiauliuose, juos nufotografavo, parinko priemones ir medžiagas, parinko atsitraukimo kelius.

Per tyrimą nustatyta, kad padegamasis užtaisas buvo paslėptas iš vakaro, prieš užsidarant prekybos centrui, tarp lengvai užsidegančių prekių.

Nufilmavęs sukeltą gaisrą ir persiuntęs vaizdo įrašą, kaltinamasis kartu su kitu asmeniu, toliau vykdydami nurodymus, nedelsiant atsikratė likusių elektrinių uždegiklių, nusikaltimo vietoje vilkėtų drabužių, kitų smulkių daiktų bei tą pačią naktį išvyko iš anksto paruoštu automobiliu į Varšuvą, kur kaip atlygį už įvykdytą užduotį kaltinamasis gavo automobilį „BMW 530“.

Gegužės 13 d., toliau vykdydamas bendrininkų nurodymus, kaltinamasis grįžo į Lietuvą ir iš slaptavietės pasiėmęs priemones, skirtas dar vienam teroro aktui įgyvendinti, tą pačią dieną autobusu išvyko į Rygą.

Tačiau nei Latvijos sostinės, nei planuotų nusikalstamų tikslų kaltinamasis nepasiekė – sėkmingai surengtos operacijos metu netoli Panevėžio jį sulaikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Sulaikymo metu buvo rastos ir Rygoje planuotam teroro aktui surengti skirtos priemonės.

„Įtariamąjį sulaikėme atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kuomet nustatėme, kad įtariamasis atvyko į Lietuvos Respubliką, čia pasiėmė saugotas medžiagas kitam teroro aktui ir autobusu išvyko į Rygos miestą. Sulaikymo operaciją organizavome ties Panevėžio miestu, kelyje Vilnius-Ryga, neleisdami šiam asmeniui išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Jos sulaikymo metu pas jį radome gabenamas priemones: padegamąsias sprogstamąsias medžiagas, elektroninius detonatorius, laikrodinius elektroninius mechanizmus šiems detonatoriams aktyvuoti. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias nusikaltimui, planuotam Latvijos Respublikoje“, – sakė S. Briginas