Tokios bausmės nuteistiesiems prašė ikiteisminiam tyrimui vadovavusi ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė.
Bylos duomenimis, tuomečiai sutuoktiniai, abu vadovaudami dviem pervežimo paslaugas teikiančioms įmonėms, siekdami apgaule gauti finansavimą pagal su finansavimo paslaugas teikiančia bendrove pasirašytą sutartį, 2019-2020 metais parengė sutartis, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog 20 Lietuvos bendrovių užsakė atlikti krovinių pervežimus. Sutuoktiniai žinojo, jog viena jų vadovaujama krovinių pervežimo paslaugų įmonė tokių užsakymų negavo ir neketino jų vykdyti.
Pagal šias netikras sutartis buvo parengti ir klastoti krovinių pervežimo važtaraščiai, išrašytos klastotos PVM sąskaitos faktūros. Šiuos suklastotus dokumentus sutuoktiniai pateikė finansavimą teikusiai įmonei, žinodami, kad pastaroji pagal šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras iš jose nurodytų paslaugų pirkėjų apmokėjimo negaus.
Be to, finansavimui jie teikė ir sąskaitas faktūras, pagal kurias apmokėjimą už realiai suteiktas krovinių pervežimo paslaugas nuteistųjų valdoma įmonė gavo tiesiogiai iš šių paslaugų užsakovų. Tokiais savo veiksmais tuomečiai sutuoktiniai savo ir jų valdomos įmonės naudai apgaule iš finansavimo paslaugas teikiančios įmonės įgijo 434 tūkst. eurų.
Siekdami išvengti sutartinių prievolių, sutuoktiniai finansavimo paslaugas teikiančiai bendrovei susidariusią skolą perkėlė kitai jokių finansinių galimybių apmokėti šią skolą neturinčiai jų valdomai krovinių pervežimo įmonei. Iš karto po to abiejų bendrovių vienintelė akcininkė bei direktorės pareigas ėjusi žmona savo turimas akcijas bei vadovo pareigas fiktyviai perleido kitiems asmenims, tačiau šių įmonių apskaitos dokumentų jiems neperdavė. Suklastoti dokumentai dėl įmonių akcijų pardavimo bei naujų įmonių vadovų paskyrimo buvo pateikti Registrų centrui.
Viena iš buvusių sutuoktinių vadovautų įmonių yra likviduota jai bankrutavus, kita – likviduojama dėl bankroto.
Teismas konstatavo, kad buvę sutuoktiniai klastodami bei paslėpdami apskaitos dokumentus apgaulingai tvarkė savo įmonių finansinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonių veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
(be temos)