Didmiesčio centre padariusi stulbinančią karjerą, o neseniai ištekėjusi ir laimingu santuokiniu gyvenimu besimėgaujanti Zofija tikina, kad taip ilgai ir sunkiai kovojo už savo tapatybę, kad žodis „translytė“ dabar jai turi tik vieną prasmę – reiškia nenugalimą sielos jėgą.

Sukūrė save dienoraštyje

Vis rečiau mintimis grįžtanti į gyvenimą prieš tranziciją iš vyro į moterį, Zofija sako norinti užmiršti, kokia sunki buvo jos kelionė į save ir kokią stiprybę ji subrandino.

Augdamas mažame Kybartų miestelyje Egidijus neturėjo daug erdvės mąstyti apie tapatybę. Kaime visi vaikai dirbdavo ūkio darbus, niekas per daug nesiorientavo į save. Vis dėlto Egidijus vis aiškiau suprato, kad jį traukia dalykai, kurie buvo laikomi mergaitiškais.

„Paauglystėje aš pati sau labai aiškiai pasakiau: jaučiuosi turinti moterišką sielą, o mano kūnas jos neatspindi. Todėl visada troškau susikurti tokį kūną, kuris būtų mano sielos namai. Tam prireikė daug laiko, jau nekalbant apie visuomenės spaudimą ir skausmą, kurį reikėjo patirti. Viskas, ką patyriau tame pokyčių kelyje, turėjo prasmę, nes šiandien galiu gyventi savo autentišką gyvenimą“, – sako pašnekovė.

Paauglystėje, kai visi sumigdavo, ji svajodavo ir dienoraštyje aprašydavo įsivaizduojamą laimingą Zofijos gyvenimą, jos charakterį, pomėgius. Tik praėjus nemažai laiko suprato, kad toje moteryje iš tiesų įkūnijo savo pačios identitetą – svajonę, kurią slapta nešiojosi širdyje ir troško sukurti ateityje.

„Buvau įsitikinusi, kad tam man neužteks drąsos, kad gyvenimas neleis taip paprastai atsiskleisti. Vis dėlto bent tais vakarais, tomis trumpomis akimirkomis prie sąsiuvinio, rašydama apie Zofiją, aš galėjau išgyventi tą jausmą: „Aš esu“, – neslėpdama sako Zofija.

Zofija griežtai atsisako dalyti užsiėmimus į vyriškus ar moteriškus. Pasak jos, tai sudaro galimybę toliau vešėti toksiškai vyriškumo sėklai. Nuo vaikystės girdėjusi širdį draskančią frazę „berniukai neverkia“, dabar ji įsitikinusi, kad nieko blogo neatsitiks, jei mergaitės žais su mašinėlėmis, o berniukai vystys lėles ir kurs grožį. Išdrįsusi pakeisti savo gyvenimą, Zofija mano, kad tokios istorijos, kokią ji išgyveno, gali įkvėpti ir kitus žmones, šiandien esančius savo paieškų kelyje, parodyti jiems, kad translyčiai, kaip visuomenė ir kaip individai, iš tiesų yra gana stiprūs keisti savo gyvenimus, jei tik labai nuoširdžiai to nori.

Veikla: Zofija jau septynerius metus gyvena Anglijoje, yra plaukų ekspertė ir koloristė, turi saloną pačiame Londono centre, Soho kvartale. / Z. Krocaitės asmeninio archyvo nuotr.

Įvaizdis buvo kaip šarvai

Kūrybingai asmenybei atsiskleisti padėjo pomėgis daryti makiažus, tačiau artimiesiems toks darbas atrodė nerimtas, jie reikalavo, kad vaikinas dairytųsi rimtesnio užsiėmimo. Užsispyręs siekti savo tikslo, E. Krocas išvažiavo į Kauną, kur jo laukė sėkmė.

Praėjus vos trejiems metams, 2017-aisiais, E. Krocas jau dalyvavo Los Andžele surengtuose „Face Awards“ apdovanojimuose kaip Baltijos šalių atstovas, o grįžęs diktavo rudens makiažų madas Lietuvoje, Kaune rengė seminarus vizažistams.

Zofija neslepia, kad grožio pasaulis jai atvėrė daug durų: supažindino su kūrybingais žmonėmis, leido pamatyti kitokį gyvenimą, pajusti, kad talentas yra matomas ir vertinamas. Atrodė, kad pildosi slapčiausios svajonės, tačiau širdis nebuvo laiminga.

„Sėkmė man tapo ir savotišku kalėjimu. Kuo labiau augo mano asmeninis prekės ženklas grožio pasaulyje, tuo labiau jaučiausi įkalinta tame įvaizdyje. Viena vertus, mano darbas klestėjo, kita vertus, viduje neleidau sau iki galo pasirodyti tokiai, kokia iš tikrųjų jaučiausi. Turėjau save pozicionuoti taip, kaip mane norėjo matyti aplinkiniai, kaip įsivaizdavo potencialios klientės. Mano vidinė Zofija turėjo tylėti, nes išorinis įvaizdis buvo tarsi šarvai, kurie ir saugojo, ir ribojo“, – apgailestauja moteris.

Mano tikslas nėra vien tik išorinis grožis, man svarbiausia jaustis stipriai ir žinoti, kad mano kūnas padės man įveikti visus sunkumus ir gyvenimo etapus.

Dirbdama su makiažu ir eksperimentuodama su savimi, savo įvaizdžiu ir tapatybe, Zofija suprato, kad nori turėti daugiau laisvės, kad negali slėptis nei nuo savęs, nei nuo kitų. Ir kad vidinė ramybė, pasididžiavimas savimi nėra prabanga – tai būtinybė, be kurios ji iššvaistytų savo gyvenimą, jei visą laiką elgtųsi pagal kitų lūkesčius.

Nors Kaune E. Krocas gyveno bohemišką gyvenimą, sukosi tarp žmonių, kurie priklausė LGBTQIA+ bendruomenei, turėjo bendraminčių, su kuriais galėjo dalytis jausmais, išgyvenimais, kartu patirti smagių akimirkų, dabar prisimenamų su šypsena, Zofija pripažįsta tuo laikotarpiu nesutikusi nė vieno translyčio žmogaus, kuris Lietuvoje galėtų jaustis visavertiškai, būtų laimingas ir galėtų drąsiai pasakyti, kad gyvena ne savo kūne.

„Tokio pavyzdžio man labai trūko. Giliai širdyje žinojau, kad anksčiau ar vėliau tokiu pavyzdžiu tapsiu pati sau. Kad būsiu ta, kuri parodys, jog galima gyventi autentiškai, laisvai ir išdidžiai, net jei dėl to tenka nueiti ilgą ir sudėtingą kelią“, – didžiuodamasi tikina Z. Krocaitė.

Laimė: vasarą translytė Zofija susituokė su penkeriais metais vyresniu Luku. „Kartu su vyru gyvename visavertį gyvenimą ir kuriame tokį pasaulį, apie kokį abu kadaise svajojome“, – brangina dabartinį savo gyvenimą Zofija. / Z. Krocaitės asmeninio archyvo nuotr.

Kelionė į save nesibaigia

Zofija jau septynerius metus gyvena Anglijoje. Yra plaukų ekspertė ir koloristė, plaukų priežiūros linijos prekių ženklo „Bohema Hair“ įkūrėja, turi saloną pačiame Londono centre, Soho kvartale. Jos klientės – pasitikinčios savimi, daug pasiekusios, verslios moterys, sėkmingi ir įtakingi vyrai. Daugeliui jų Zofijos istorija žinoma, nes ir jie patys yra tos istorijos dalis.

Visa tai ji pasiekė mažais žingsneliais. Atvykusi į svetimą šalį jautėsi sutrikusi ir išsigandusi. Nemokėjo anglų kalbos, nežinojo, kur dirbs ir kaip gyvens. Atsivežė ir visas savo baimes: kad nepritaps, jos nepriims tokios, kokia yra. Atrodė, kad nėra ką prarasti, todėl nusprendė bandyti gyventi kitaip.

Įsidarbinusi mažoje kavinukėje padavėja, vieną dieną atėjo persirengusi mergina ir paprašė vadinti ją Zofija. „Tada pamačiau – pasaulyje yra žmonių, kurie mane mylės ir palaikys. Tos mažos kavos kavinukės kolegės labai džiaugėsi dėl manęs“, – prisimena Zofija.

Padrąsinimas pastūmėjo ryžtis svarbiausiam žingsniui – tranzicijai. Tai procesas, kuriuo siekiama, kad žmogaus kūnas ir lyties raiška labiau atitiktų jo lyties tapatybę. Hormonų terapija leido Zofijai labiau pasijusti savimi, pradėjo keistis jos kūnas – tapo moteriškesnis. Gyvenimas pradėjo stabilizuotis.

„Supratau, kad yra žmonių, kurie mane myli ne tik dėl mano identiteto, bet dėl mano auros, nuoširdumo, dėl to, ką duodu kitiems. Man tai buvo nesibaigianti kelionė į save, į laimės paieškas, kurias šiandien atrandu kūryboje, santykiuose, šeimoje. Šiuo metu esu su savo vyru, turiu artimiausius žmones, o gamta, kaip ir vaikystėje, man labai svarbi. Ji manyje tarsi įsišaknijo dar augant tarp laukų, miškų ir ežerų. Mano gyvenimas pasikeitė milijoną kartų – ir visų pirma todėl, kad jį pakeičiau pati“, – tikina laiminga moteris.

Artimiausiais žmonėmis ji vadina socialiniuose tinkluose suburtą bendruomenę, kurioje yra 18 tūkst. sekėjų. Zofijai dabar nebesvarbu, ką apie ją kalba ar galvoja kiti, ypač tie, kurie jos asmeniškai nepažįsta ir nežino, kokią stiprybę išugdė jos kova už savo tapatybę. Socialiniuose tinkluose Zofija džiaugiasi, kad jau ir Lietuvoje neapykantos kalba nebeskamba taip garsiai, kaip anksčiau, – už ją baudžiama, nukentėjusiems priteisiamos kompensacijos. Viena tokia kompensacija padėjo Zofijai išauginti savo plaukų priežiūros linijos prekių ženklą „Bohema Hair“.

Figūra: ja Zofija ne tik džiaugiasi, bet ir atsakingai puoselėja. Sportuoja ne tik norėdama išlaikyti įspūdingas kūno formas – sportas jai padeda išsaugoti emocinę sveikatą / Z. Krocaitės asmeninio archyvo nuotr.

Pasaulis, apie kurį svajojo

Rugpjūčio viduryje translytė Zofija susituokė su penkeriais metais vyresniu Luku Matchamu. Susipažino su juo prieš trejus metus, kai jau galėjo visiškai jaustis moterimi. Poros vestuvės įvyko Anglijos kaime, Sario grafystėje. Tai regionas, kuris gamtos grožiu ir žaluma jai primena gimtuosius Kybartus. Laiminga pora šventę surengė arklidėse, būrelį artimųjų vaišino vietiniais gėrimais ir valgiais.

„Amžinai. Kad augtume pašėlę ir nevaldomi. Kad laikytume rankas net tada, kai jos dreba. Kad vėl ir vėl taptume naujomis savo versijomis – ir kiekvieną kartą rinktume vienas kitą atvira širdimi“, – tą ypatingą dieną užplūdusiais jausmais su savo sekėjais socialiniuose tinkluose dalijosi Zofija.

Po šventės į ilgą povestuvinę kelionę išvykusi laiminga pora gėrėjosi įspūdingu Kanados kraštovaizdžiu, mėgavosi pėsčiųjų žygiais Jeloustauno nacionaliniame parke ir svajojo apie ateitį romantiškiausiuose Dominikos paplūdimiuose.

Zofija neslepia, kad atsirinkti savo žmogų jai padėjo translytiškumo filtras.

„Dirbdama plaukų koloriste eidavau į pasimatymus su daugybe žmonių – visi jie mane priėmė tokią, kokia esu. Man niekada nereikėjo slėptis ar gėdytis dėl to, kad esu translytė moteris. Priešingai – tai buvo mano pasididžiavimas, mano stiprybės ženklas. Dėl šios tapatybės teko daug kovoti, pereiti per daug mėšlo, todėl žodis „translytė“ man reiškia jėgą. Man svarbiausi tie, kurie priima mane visą – ne tik išoriškai, bet ir iš vidaus. Dėl to mano tapatybė man tapo tarsi filtru, atskiriančiu, kas vertas būti mano pasaulyje, o kas ne. Tai santykiams niekada nepakenkė. Atvirkščiai – dabar kartu su vyru gyvename visavertį gyvenimą ir kuriame tokį pasaulį, apie kokį abu kadaise svajojome“, – tvirtina Zofija, į savo gyvenimą nenorinti įsileisti piktų, netolerantiškų žmonių.

Pilnatvės jos gyvenimui suteikia kūryba: puoselėdama savo plaukų priežiūros liniją, jaučia širdį laimės pripildantį įkvėpimą. Zofija džiaugiasi, kad kurdama produktus sutiko daugybę nuostabių žmonių, kurie jai padeda neatitolti nuo gimtosios Lietuvos.

„Labai džiaugiuosi, kad galiu gaminti plaukų priežiūros produktus Lietuvoje ir taip išlaikyti ryšį su savo šaknimis. Lietuva, kad ir kur gyvenčiau, niekada nebus prarasta mano gyvenimo dalis“, – tvirtina Londone išgarsėjusi ir karjerą padariusi translytė moteris.

Trūko tik artimųjų palaikymo

Figūros, kuri atkreipia ne tik vyrų dėmesį, Zofijai galima nebent pavydėti – nežinodamas jos istorijos, niekada nepagalvosi, kad gamta padarė daug skausmo žmogui suteikusią klaidą. Zofija reguliariai sportuoja, rytus ji pradeda bėgimu parke, kasmet stengiasi įveikti bent vieną 42 km maratoną. Sportuoja ne tik norėdama išlaikyti įspūdingas kūno formas. Sportas jai padeda išsaugoti emocinę sveikatą, atsiriboti nuo problemų, susigražinti ramybę.

Įsisąmoninau, kad mano savivertė negali priklausyti nuo kitų žmonių pripažinimo.

„Mano tikslas nėra vien tik išorinis grožis, man svarbiausia jaustis stipriai ir žinoti, kad mano kūnas padės įveikti visus sunkumus ir gyvenimo etapus“, – tvirtina Zofija ir neslepia, kad net sunkiausiais momentais, kai atrodė, kad visas pasaulis nusistatęs prieš ją, nesijautė ligonė ar pan.

Nors augo provincijoje, internete matė, kas vyksta laisvame pasaulyje, kokie žmonės ten gyvena, kad gali laisvai save išreikšti. Pradėjusi domėtis, suprato, kad tai, ką pati jaučia, yra normalu, kad dėl to ji nekalta. Skaudu buvo tik dėl to, kad tranzicijos metu iš savo artimųjų ir artimiausios aplinkos nepatyrė tiek meilės ir supratimo, kiek būtų norėjusi. Vis dėlto kuo toliau, tuo labiau suvokė, kad tai nekeičia jos, kaip žmogaus, vertės nei jos pačios, nei kitų akyse.

„Įsisąmoninau, kad mano savivertė negali priklausyti nuo kitų žmonių pripažinimo. Galbūt tai nuskambės drąsiai ir neįtikimai, bet visą tą laikotarpį aš niekada nesijaučiau pernelyg depresyvi. Visuomet labai  pasitikėjau savimi – ne tik savo išvaizda, bet turėjau gilesnį, vidinį žinojimą. Tarsi supratimą, kuris galbūt dar nebuvo realybė, bet buvo toks stiprus, kad skatino mane eiti pirmyn“, – tikina Zofija.

Tas pasitikėjimas lietuvę Londone lydi iki šiol. Būtent jis leido suprasti, kad kiti žmonės, išskyrus gal artimuosius, nieko iš jos nesitiki, o daugeliui jos gyvenimas visiškai nerūpi. Gyvenimas ją daugelį kartų įtikino, kad smerkia ir kritikuoja tie, kurie patys jaučiasi nelaimingi, o laimingi žmonės nori, kad visi aplink juos gerai jaustųsi. Ypač žinantys, kaip sunkiai ta laimė iškovota.