Gelbėtų vos penktadalis
Grįžę iš Ukrainos mūsų medikai pabrėžia: daugiausia žmonių kare žūva laiku negavę pirmosios pagalbos. Panaši situacija gali susidaryti ekstremalios situacijos atveju. Nemaža dalis Lietuvos gyventojų yra baigę pirmosios medicinos pagalbos kursus. Juos privalu baigti mokantis vairuoti, taip pat kai kurių specialybių atstovams. Tačiau, apklausų duomenimis, vos penktadalis gyventojų prireikus imtųsi gelbėti gyvybę.
Pernai rudenį Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad trys iš dešimties gyventojų per paskutinius dvejus metus yra dalyvavę pirmosios pagalbos mokymuose. Tačiau, tyrimo duomenimis, tik du iš dešimties pasitikėtų savo jėgomis suteikti žmogui pirmąją pagalbą, jei to prireiktų čia ir dabar.
Be to, šiuo metu viešai pripažįstama: net jei pirmosios pagalbos kursuose mokytasi nuoširdžiai, o ne „dėl varnelės“, ekstremalios situacijos atveju gali prireikti kitokių žinių, nei ten įgytos.
„Pirmosios pagalbos mokymuose, skirtuose civiliams, daugiausia dėmesio skiriama gaivinimo veiksmams sustojus širdžiai ir pagalbos teikimui užspringus. Tikėtina, kad šių įgūdžių ekstremalios situacijos metu neprireiks. Trys pagrindiniai dalykai, dėl ko žmonės miršta per masines nelaimes, teroro išpuolius, tai masyvus arterinis kraujavimas, kvėpavimo takų nepraeinamumas ir hipotermija (kūno atšalimas iki 35 °C pagal Celsijų ir mažiau). Todėl Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) rengiamame pirmosios medicinos pagalbos taktinėje aplinkoje kurse mes mokome, kaip tai įveikti: kaip sustabdyti masyvų arterinį kraujavimą, likviduoti kvėpavimo takų nepraeinamumą ir išvengti hipotermijos. Tai padeda išsaugoti apie 90 proc. sužeistųjų gyvybių ir to gali išmokti kiekvienas civilis“, – įsitikinęs LŠS Mokymų ir nekinetinių operacijų centro metodininkas Žilvinas Neliubšys.
Pasak jo, Lietuvoje įprasti pirmosios medicinos pagalbos kursai turėtų būti labiau pritaikyti masinių nelaimių, teroro išpuolių atvejams.
Paramedikas Ž. Neliubšys taktinės medicinos mokėsi Ukrainoje, dabar pats šių įgūdžių moko šaulius, pareigūnus, medikus, visuomenę, taip pat Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro moksleivius – būsimuosius paramedikus.
„Ukrainos gyventojai intensyviai mokomi taktinės medicinos, mokymai paremti amerikiečių sukurtomis taktinės medicinos TCCC (Tactical Combat Casualty Care) gairėmis. Remdamiesi šiomis gairėmis, mes parengėme LŠS pirmosios medicinos pagalbos taktinėje aplinkoje kursą“, – teigė metodininkas.
Laiko būna nedaug
Masyvus arterinis kraujavimas gali prasidėti dėl plėštinėje, šautinėje ar pjautinėje žaizdoje pažeistos arterijos. Drabužiai aplink žaizdą greitai permirksta krauju, po žmogumi formuojasi kraujo bala. Esant tokiam kraujavimui maždaug per 40 sekundžių žmogus gali prarasti sąmonę, per 1–2 minutes, tinkamai nestabdant kraujavimo, gali ištikti mirtis.
„Svarbu pagalbą sau ar šalia esančiam teikti nedelsiant: stabdyti masyvų arterinį kraujavimą galūnėse naudojant turniketą, jungties vietose (kaklo, kirkšnies, pažastinių arterijų) – naudojant tamponą ir spaudžiamąjį tvarstį“, – Ž. Neliubšio teigimu, sustabdžius masyvų arterinį kraujavimą, būtina užrašyti laiką ir kiek galima greičiau perduoti nukentėjusįjį medikams.
Kita būklė, dėl kurios ekstremaliose situacijose miršta daug žmonių, – kvėpavimo takų nepraeinamumas. Jis susidaro kvėpavimo takuose atsiradus svetimkūniui arba nukentėjusiajam esant be sąmonės, gulint horizontalioje padėtyje, kai liežuvio šaknis užkrinta ant antgerklio ir užveria kvėpavimo takus.
Daroma prielaida, kad būtent dėl kvėpavimo takų nepraeinamumo daug žmonių žuvo 2002 m. per vadinamąjį „Nord-Ost“ teroro išpuolį Maskvoje. Rusijos specialiosios pajėgos (FSB) į teroristų užgrobto teatro patalpas paleido dujas, nuo kurių poveikio sąmonę prarado ne tik teroristai, bet ir daug įkaitų. Apsinuodiję dujomis ir, kaip įtariama, dėl netinkamos evakuacijos, vėluojančios ir nepakankamos medicininės pagalbos apie 130 įkaitų žuvo.
„Iš filmuotų įrašų buvo matyti, kad nukentėjusieji be sąmonės į autobusus evakuacijai buvo guldomi kaip malkos. Tikėtina, kad žuvusiųjų būtų buvę mažiau, pasirūpinus hipotermijos prevencija ir guldant nukentėjusiuosius į stabilią šoninę padėtį“, – atkreipė dėmesį Ž. Neliubšys.
Pasak jo, Lietuvoje kiekvienas turi gebėti teikti pirmąją pagalbą sau ir šalia esančiam. To gali prireikti esant masinei nelaimei, teroro išpuoliui ar atėjus dienai X.
„Mūsų geopolitinė situacija diktuoja tokias sąlygas. Turime psichopatus kaimynus, anksčiau ar vėliau šių žinių gali prireikti. Geriau mokėti, bet nepanaudoti, nei atvirkščiai“, – užsiminė metodininkas.
LŠS pirmosios pagalbos taktinėje aplinkoje mokymai rengiami nemokamai. Pašnekovo žodžiais, tai gyvybiškai svarbūs įgūdžiai, ir net jei už tokius kursus tektų mokėti, tai būtų viena svarbiausių investicijų.
Suteikia pasitikėjimo
Ž. Neliubšio vedamą penkių valandų trukmės kursą baigusi kaunietė Diana pasakojo, kad įgytos žinios jai suteikė ramybės, pasitikėjimo: esant tam tikrai situacijai, ji žinotų, kaip veikti.
„Intensyvus kursas. Autentiški vaizdo įrašai, kur matome teroro išpuolių aukas, kaip greitai pagalbos nesulaukęs sužeistas žmogus sukniumba be sąmonės – visa tai privertė susimąstyti, kaip svarbu nesutrikti ir iš karto veikti. Mokėmės, ką tokiu atveju galėtume padaryti, kaip gelbėti, kaip teisingai ir greitai uždėti turniketą virš rankoje ar kojoje esančios žaizdos, iš kurios gausiai kraujuojama, kaip apsieiti be turniketo, turint skarelę ar audeklo gabalą, kaip teisingai įdėti tamponą į kakle esančią gilią žaizdą“, – pasak Dianos, kuriam laikui po mokymų ant kojos ir rankos likusios mėlynės parodė: turniketas jai buvo uždėtas gerai. Mėlynės išnyko, o įgūdžiai liko.
Dianai pasitaikė reta galimybė sudalyvauti mokymuose, nes ne šauliams LŠS per metus surengia keliolika tokių kursų, o šauliams jie rengiami nuolatos. Vien pernai tokį kursą baigė apie 1,5 tūkst. šaulių.
„Šaulių galimybės ribotos, todėl negalime priimti visų norinčių ne šaulių. Mūsų tikslas – telkti piliečius visuotinei valstybės gynybai, o tuos sutelktus žmones, šaulius, mes ir mokome teikti pagalbą ekstremalių situacijų atveju“, – sakė LŠS Komunikacijos skyriaus vedėja Aušra Garnienė.
Po oro pavojaus signalų Lietuvoje stebime išaugusį mūsų civilinės saugos edukacijų ir ekskursijų poreikį, padidinome registracijai skirtų laikų skaičių, taip pat organizuojame nuotolinius mokymus.
Atsakymų paieškos
Kas šiuo metu Lietuvoje daroma, kad kuo daugiau gyventojų išmoktų teikti pirmąją medicinos pagalbą, pritaikytą ekstremalioms situacijoms? Kokia institucija atsakinga už tokius gyventojų mokymus? Ieškodami atsakymų, kreipėmės į keletą institucijų, tačiau aiškių atsakymų nesulaukėme. Susidaro įspūdis, kad nėra vienos institucijos, atsakingos už visuomenės pasirengimą teikti pirmąją pagalbą tokiose situacijose, todėl šis pasirengimas paliekamas pačių gyventojų iniciatyvai.
„Tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Ekstremalių sveikatai situacijų centro atsakomybės sritis, jie organizuoja mokymus. Kaip jiems sekasi, iš karto pasakyti negalėčiau, tačiau parašykite man laišką su klausimu – sukoordinuosime ir pateiksime atsakymą“, – paskambinus telefonu žadėjo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Atsakyti į laišku išsiųstus klausimus V. Vitkauskas perdavė centro vyriausiajam patarėjui Dariui Butai, tačiau šis į „Kauno dienos“ klausimus nuo gegužės 29 d. iki vakar dienos taip ir neatsakė.
Klausimus išsiuntėme ir sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei.
SAM paskelbė organizuosianti nemokamus pirmosios pagalbos mokymus, kuriuose gyventojai mokysis veikti kritinėse situacijose, juose galės dalyvauti 20 tūkst. gyventojų nuo šešiolikos metų, todėl ministrės klausėme, kiek tam skirta lėšų, kada tokie mokymai prasidės, kur kreiptis žmonėms, norintiems išmokti teikti pirmąją medicinos pagalbą ekstremalių situacijų metu. Ministrės taip pat teiravomės, ar svarstoma įvesti reikalavimą, kad atlikdami privalomą sveikatos patikrą vairuotojai kas kelerius metus pakartotų pirmosios medicinos pagalbos, pritaikytos ir ekstremalioms situacijoms, mokymus.
Pasiteiravus, kada ir kaip bus pateikti M. Jakubauskienės atsakymai, jos patarėja Irmina Frolova teigė, kad SAM atsakymus į minėtus klausimus pateiks viceministro Skirmanto Krunkaičio vardu, nes tai esą jo sritis. Tačiau viceministro atsakymų taip pat nesulaukėme. SAM Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis atsiuntė bendro pobūdžio ministerijos komentarą, kuriame rašyta: „Vienkartiniai mokymai negarantuoja, kad žmogus po kelerių metų išlaikys tuos pačius praktinius įgūdžius. Todėl būtina skatinti gyventojus periodiškai atnaujinti žinias ir dalyvauti praktiniuose mokymuose. […] Šiuo tikslu yra suplanuoti mokymai, kurie padės gyventojams veiksmingai reaguoti kritinėse situacijose. Mokymų temos – kraujavimo stabdymas, gaivinimas, pagalba užspringus, pirmoji psichologinė pagalba.“ Informacijos, kada ir kur bus galima registruotis į minėtus mokymus, iš SAM negavome.
Ministerija pridūrė, kad sustojus širdžiai gyvybes gelbsti defibriliatoriai. „Šiuo metu inicijuojami teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama sukurti privalomą automatinių išorinių defibriliatorių tinklą viešosiose erdvėse. [...] SAM siūlys keisti tvarką taip, kad šie prietaisai taptų tokie pat įprasti, prieinami ir privalomi viešosiose erdvėse bei visuomeniniuose pastatuose, kaip ir gesintuvai“, – nurodoma komentare.
Moko ir Raudonasis Kryžius
Viena organizacijų, mokanti gyventojus veikti ekstremaliųjų situacijų ir krizių atveju, – Lietuvos Raudonasis Kryžius.
„Gyventojai gali registruotis į skirtingus mokymus, dažniausiai priklausomai nuo to, kokius įgūdžius nori stiprinti: tai – civilinės saugos edukacijos, civilinės saugos ekskursijos, pirmosios psichologinės pagalbos mokymai ir pirmosios pagalbos mokymai. Gyventojams skirtos civilinės saugos edukacijos ir ekskursijos yra nemokamos. Pirmosios pagalbos mokymai yra kelių tipų – bendruomenėms, be pažymėjimo išdavimo, yra nemokami, o gyventojams, kai reikia išduoti pažymėjimą, kaina asmeniui yra 25 eurai“, – informavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė.
Tačiau šiomis dienomis Lietuvos Raudonasis Kryžius pradeda naują iniciatyvą: kviečia gyventojus registruotis ir dalyvauti nemokamuose mokymuose, kur bus galima įgyti bazinių būtinosios pagalbos teikimo įgūdžių.
I. Dirmaitė pabrėžė, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus rengiamuose pirmosios pagalbos mokymuose, kurie vyksta pagal tarptautinius „International First Aid Attestation“ (IFFA) kokybės reikalavimus, gyventojų laukia ne tik sausa teorija, bet ir praktiniai užsiėmimai, kuriuose mokomasi uždėti turniketą, suteikti pirmąją pagalbą nušalus, nusideginus, perkaitus, patyrus traumą, taip pat mokomasi naudotis defibriliatoriumi, atlikti pradinį gaivinimą.
„Po oro pavojaus signalų Lietuvoje stebime išaugusį mūsų civilinės saugos edukacijų ir ekskursijų poreikį, padidinome registracijai skirtų laikų skaičių. Atsižvelgdami į gyventojų poreikį, organizuojame nuotolinius mokymus. Susidomėjimas pirmosios pagalbos mokymais pamažu ima augti, dažniau lyderystę rodo verslas, rūpindamasis savo darbuotojų saugumu“, – pasak organizacijos atstovės, pernai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos mokymuose sudalyvavo beveik 24 tūkst. gyventojų.
Kaip gerosios praktikos pavyzdį, kuriuo galėtų sekti Lietuva, I. Dirmaitė minėjo Suomiją.
„Ten švietimo sistemoje daug dėmesio skiriama visuomenės atsparumo ekstremaliosioms situacijoms ugdymui, gyventojų civilinės saugos žinių ir pasirengimo įgūdžių stiprinimui. Tai nuosekliai daroma jau daugelį metų“, – teigė ji.
Visuomenei neorganizuoja
Pirmieji profesionalūs medikai, skubantys į pagalbą nukentėjusiems ekstremaliose situacijose, yra Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) medikai. Pasak tarnybos viešųjų ryšių specialisto Tomo Bagdono, GMPT ir jos darbuotojai dalyvauja įvairiose edukacinėse veiklose, tačiau pirmosios pagalbos kursų plačiajai visuomenei neorganizuoja.
„Pirmoji pagalba yra vienas gebėjimų, kurių vertę žmonės dažnai supranta tik kritinėje situacijoje. Teikiant pirmąją pagalbą, laikas yra svarbiausias veiksnys. Staiga sustojus širdžiai, smegenys patiria nepataisomą žalą jau po 4–6 minučių“, – GMPT atstovo teigimu, tokiu atveju labai daug kas priklauso nuo šalia esančio žmogaus, nes būtent jis turėtų pradėti gaivinimą. Laiku pradėta teikti pirmoji pagalba sumažina traumų padarinius.
„Tinkamai sustabdytas kraujavimas, stabilizuota galūnė ar užtikrintas kvėpavimo takų praeinamumas gali lemti, ar žmogus pasveiks be komplikacijų. Pirmoji pagalba yra ir psichologinis stabilizatorius. Žmogus, mokantis veikti, nesutrinka, o tai sumažina aplinkinių paniką ir padeda efektyviau valdyti situaciją. Bendruomenės, kuriose dauguma gyventojų yra apmokyti pirmosios pagalbos, pasižymi didesniu atsparumu nelaimėms ir greitesniu reagavimu. Su tuo susijusi ir pilietinė atsakomybė. Tai gebėjimas pasirūpinti kitu žmogumi, net jei jis yra nepažįstamas“, – T. Bagdonas antrino Ž. Neliubšiui, kad teikti pirmąją pagalbą turėtų mokėti kiekvienas.
Registracija į nemokamus kursus
Šį mėnesį Lietuvos Raudonasis Kryžius organizuoja nemokamus pirmosios pagalbos mokymus, kuriuose formuojami ir ekstremaliose situacijose galintys praversti įgūdžiai.
Registruotis galima Lietuvos Raudonojo Kryžiaus interneto svetainės skiltyje „Registracija“ pasirenkant laiką, datą ir miestą, taip atidarius šią nuorodą: redcross.lt/pirmosios-pagalbos-mokymai-gyventojams-nemokamai.
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (MPPD prie KAM) rengia nemokamus 4,5 valandos trukmės Pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui pagrindų (4P) mokymus. Šiuos mokymus veda departamento specialistai ir departamento parengti instruktoriai. Viena šių mokymų dalis (trukmė maždaug 1 valanda) yra skirta pirmosios pagalbos pagrindams (dalyviai supažindinami su teorija, taip pat mokoma uždėti turniketą). Rugsėjį startavusius 4P mokymus pernai išklausė daugiau nei 8 tūkst. asmenų, per penkis šių metų mėnesius šiuos mokymus baigė daugiau nei 16 tūkst. dalyvių. Į šiuos nemokamus mokymus, surinkus ne mažiau kaip dešimties dalyvių grupę, galima užsiregistruoti e. paštu [email protected].
MPPD prie KAM taip pat koordinuoja nemokamą 8 valandų trukmės Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulį (PPM2), kuriuos veda LŠS nariai, o viena šių mokymų dalis – maždaug 1,5 valandos – yra skirta pirmajai medicinos pagalbai (mokoma pirmosios pagalbos algoritmų, dirbtinio širdies masažo). Per penkis šių metų mėnesius šiuos mokymus baigė apie 160 žmonių, pernai per visus metus šiuos PPM2 mokymus išklausė apie 4 tūkst. piliečių. Mokymai organizuojami pagal iš anksto skelbiamą grafiką didžiuosiuose šalies miestuose. Registruotis į šiuos mokymus galima svetainėje svarbiospamokos.lt pasirinkus rubriką „Artimiausios pamokos“.
Projektas „Diena x“ portale diena.lt“ (2026) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 4 800 eurų.
(be temos)
(be temos)