Už biudžeto patvirtinimą balsavo 21 tarybos narys, prieš – vienas, susilaikė septyni.

Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, biudžetas išlieka subalansuotas, išlaidos pajamų neviršija. Lėšos paskirstytos socialinei, sveikatos apsaugai, viešajai tvarkai, ekonomikai, aplinkos apsaugai ir kitoms sritims.

„Didžiausia biudžeto dalis – beveik pusė – skiriama švietimo sričiai. Augantis biudžetas leis daugiau lėšų skirti ir investiciniams projektams, skiriamų lėšų suma didėja beveik 17 procentų. Tikiuosi, kad tiek biudžetas, tiek strateginis veiklos planas bus įgyvendinti be trikdžių, kiek tai priklauso savivaldos“, – savivaldybės pranešime cituojamas V. Grubliauskas.

Švietimo sričiai biudžete skirta 98,7 mln. eurų – 10 proc. daugiau nei pernai. Ši sritis finansuojama iš savarankiškoms funkcijoms vykdyti skirtų lėšų ir iš specialiosios tikslinės dotacijos, kuri skiriama iš valstybės biudžeto ir naudojama ugdymo reikmėms finansuoti.

Investicijoms skirta 48,6 mln. eurų – 16,9 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Lėšos bus naudojamos miesto aikštėms, skverams, parkams tvarkyti, futbolo mokyklos rekonstrukcijai, Danės upės krantinių rekonstrukcijai, pėsčiųjų takų tvarkymui, socialinio būsto statybai, švietimo įstaigų pastatų modernizavimui ir rekonstrukcijai.

Savivaldybės biudžeto pajamas sudaro pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (48,4 proc.), kiti savivaldybės teritorijoje surenkami mokesčiai (4,7 proc.), turto realizavimo pajamos (0,7 proc.), valstybės biudžeto dotacijos (30,2 proc.), Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos (6,4 proc.), kitos pajamos (9,6 proc.).

Pagal Finansų ministerijos prognozes gyventojų pajamų mokesčio, kuris yra svarbiausias savivaldybės pajamų šaltinis ir sudaro didžiausią dalį mokesčių dalyje, šiemet planuojama gauti 97,1 mln. eurų arba 8,2 mln. daugiau nei planuota pernai.

Dotacijų iš valstybės biudžeto planuojama skirti 60 mln. eurų, didžiausią dalį sudarys dotacija ugdymo reikmėms finansuoti, kurios bus pervesta 44,5 mln. eurų. Planuojama gauti ir 12,6 mln. Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų.

Už balsavo 97 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė 10 parlamentarų.

„Sodros“ pajamos kitais metais sieks 4,878 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 4,534 mlrd. eurų. Pajamos būtų 6,4 proc. (292,9 mln. eurų) didesnės nei laukiama šiemet.

„Sodra“ jau ne minusinė. Skola likviduota. Galime oriai galvoti apie pensijas“, – teigė „valstietė“ Rima Baškienė.

Prognozuojama, kad kitąmet vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sieks 396,97 eurų – 32,5 eurų arba 8,9 proc. didesnė nei šiemet.

Nuo sausio pensijos vidutiniškai didės 8,1 proc. (senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, vidutiniškai padidės apie 30 eurų), o nuo liepos 1 bazinė pensija bus papildomai indeksuojama 1,83 proc., todėl senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, vidutiniškai papildomai padidės apie 3,5 eurų.

Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė: „Nesakau, kad veikiančių mokesčių negalima ar nereikia keisti, tačiau su biudžetu atkeliauja tikrai ne būtinos techninės korekcijos, o, kaip įprasta, – nauji mokesčiai arba mokesčių kėlimas. Ir, kaip įprasta, jų tikslas – tiesiog papildomų pajamų gavimas“.

„Turint omeny, kad jau veikiančių mokesčių surinkimas kelia problemų ir yra nemažas atotrūkis tarp to, kas turėtų būti sumokėta, ir to, kas realiai sumokėta (šešėlis), mokesčių bazės plėtimas, naujų mokesčių įvedimas neatrodo pagrįstas ir suprantamas. Juolab, kad mokesčių stabilumas kartais yra net svarbiau nei pats mokesčių dydis“.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius: „Šitas biudžeto priėmimas yra desperatiškas būdas valdantiesiems išsaugoti savo veidą, pridarius daugybę keistenybių“.

„Kai kurie politikai tapo visiškai kurti ir akli teisės profesionalų pastaboms dėl Konstitucijos, kuri yra trypiama. Didesnio banko apmokestinimo klausimas jau nėra apie bankus – šis klausimas yra apie valstybės Konstituciją“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis: „Atskirtį galime mažinti tik didindami įmonių konkurencingumą ir didindami pačios valstybės pajamas. Šis biudžetas nėra orientuotas į pasirengimą galimam ekonomikos lėtėjimui“.

„Deja, bet mes ir toliau tęsiame aritmetišką biudžeto formavimą, kai siekiant surinkti daugiau pajamų yra didinami mokesčiai. Pastarieji politiniai sprendimai dėl naujų mokesčių ir pačio biudžeto formavimo byloja, kad vis dar stokojame nuoseklumo, strategijos, sistematiškumo ir toliaregiškų sprendimų“.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas: „2020 metų biudžetą iš dalies būtų galima pavadinti nestabilumo ir neapibrėžtumo biudžetu – net ir specialistams buvo išties nelengva sekti visus besikeičiančius pasiūlymus dėl naujų mokesčių įvedimo“.

„Manau, kad tai verslo ir vartotojų aplinkoje sukėlė šiokį tokį neapibrėžtumą ir neužtikrintumą, kadangi iki pat biudžeto priėmimo pabaigos neapibrėžtumo dėl naujų mokesčių lygis buvo gana aukštas“.

Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė: „Šiemet priimant biudžetą Seime buvo kaip niekad daug chaoso ir paskutinės minutės sprendimų. Svarbiausiais klausimais konsultacijų su visuomene beveik nebuvo arba joms buvo skiriami tik simboliniai kelių dienų terminai“.

„Apskritai, jokių pasiūlymų, teigiamų pokyčių verslo aplinkai su biudžeto įstatymu nėra priimta. Tik bloginantys. Kuriant gerovės valstybę yra būtina kurti aukštesnę pridedamąją vertę, tačiau apie tai nebuvo pagalvota“.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas: „Mes suprantame, kad artėja rinkimai ir politikams svarbiausia įtikti plačiajam rinkėjų ratui. Visi kiti klausimai, kurie tiesiogiai rūpi verslui, stovi vietoje ir yra visiškai nesprendžiami“.

„Apskritai dėl visų mokestinių pakeitimų nėra ekstremalaus atvejo, kad verslas galėtų trimituoti, jog mes sužlugsim. Anaiptol. Bet mūsų pagrindinis klausimas – iš kur bus realiai paimti pinigai įsipareigojimų vykdymui. Mes bijome, kad nėra dialogo“.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė: „Esame nusiminę, kad eilinį kartą nepriimtas mokesčių progresyvumas ir šita istorija tęsiasi, politinės valios nėra nuo pat Nepriklausomybės laikų“.

„Mūsų vienas didžiausių laimėjimų – komandiruojamų darbuotojų atlygio padidinimas, tai yra tikrai reikšmingas pliusas darbuotojams transporto sektoriuje. Kitas dalykas, be abejo, didėja vaiko pinigai, neapmokestinamas pajamų dydis, tačiau tai yra nepakankama, tai yra tik pirmas žingsnis“.

Vakarų medienos grupės savininkas Sigitas Paulauskas: „Tai, kad kaitaliojamos Trišalėje taryboje sutartos taisyklės, yra blogai. Negalima taip – jei kitais metais vėl trūks pinigų, tai tada dar kažką apmokestins, taip gali tęstis be pabaigos“.

„Staiga, metų pabaigoje nusprendžiama pateisinti savo lūkesčius, ruošiantis eiliniams rinkimams ir rinkėjams pakabinti blizgutį, tai taip ir elgiamasi. Čia nieko gero“.

Pensininkai

Dėl įstatymuose įtvirtinto privalomo pensijų indeksavimo, vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų pradžios didės 30 eurų – iki 375 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euro iki 397 eurų.

Parlamentarams palaikius prezidento Gitano Nausėdos siūlymą, senatvės pensijos kitąmet didės papildomai vidutiniškai 3,5 euro. Papildomai indeksuotos pensijos turėtų būti pradėtos mokėti ne vėliau kaip iki kitų metų birželio 30-osios, kartu būtų išmokamas ir nuo sausio susidaręs skirtumas.

„Sodros“ duomenimis, įvertinus indeksavimą ir prezidento siūlymą, mažiausios iki 250 eurų pensijos (turint būtinąjį stažą) kitąmet padidės 21,78 euro, o didžiausios, daugiau kaip 1 tūkst. eurų viršijančios pensijos, – 93,6 euro.

Mokytojai

Bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo pedagogų alga nuo kitų metų rugsėjo augs vidutiniškai 10 proc. arba 100 eurų „į rankas“. Pavyzdžiui, mokytojo be kvalifikacinės kategorijos alga vidutiniškai augs nuo maždaug 720 iki 790 eurų. Kategorijas turinčių pedagogų darbu užmokestis augs labiau.

Darželių auklėtojų atlyginimai nuo rugsėjo susilygins su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais ir bus daugiau kaip 30 proc. didesni. Preliminariais skaičiavimais, atlyginimai šiems pedagogams didės apie 300 eurų.

Dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimai nuo rugsėjo bus maždaug dešimtadaliu didesni nei šiemet – augs nuo maždaug 1100 iki 1214 eurų. Tačiau nustatant dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus, aukštosiose mokyklose nėra taikoma vieninga pareiginės algos koeficientų nustatymo schema.

Medikai

Valstybės biudžete numatytos lėšos, kad vidutinis gydytojų darbo užmokestis nuo 2020 metų antrojo pusmečio augtų nuo dabartinių daugiau nei 1600 eurų iki beveik 2000 eurų. Slaugytojų darbo užmokestis turėtų augti nuo beveik 850 eurų iki kiek daugiau nei 1000 eurų. Tikslų gydytojų ir slaugytojų atlyginimų augimą šiuo metu numatyti sunku, nes dėl jų dydžių sprendžia įstaigų vadovai.

Tarnautojai

Visų valstybės tarnautojų atlyginimus pakels trimis eurais – nuo 173 iki 176 eurų – augantis bazinis dydis.

Spartesnio algų didėjimo gali tikėtis mažiausiai uždirbantys specialistai ir vyresnieji specialistai – jiems dėl keliamų pareiginių algų koeficientų, nustatančių maksimalias ir minimalias atlyginimų ribas, algos papildomai kils 18-112 eurų.

Pavyzdžiui, vyresniojo specialisto atlyginimas šiuo metu siekia nuo 603 iki 1 220 eurų po mokesčių, kitąmet jis galėtų siekti nuo 714 iki 1 240 eurų. Specialistams algos galėtų kilti nuo dabar esančių 505-1121 eurų iki 613-1139 eurų.

Konkreti valstybės tarnautojų alga priklauso nuo įstaigų vadovų sprendimų.

Statutiniai pareigūnai

Kitąmet daugiausia turėtų kilti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų algos.

Visų grandžių ugniagesiams atlyginimas turėtų vidutiniškai augti 125 eurais ir siekti 931 eurą „į rankas“.

Vadovybės apsaugos departamento pareigūnams alga vidutiniškai turėtų kilti 227 eurais ir siekti 1484 eurus „į rankas“. Tai – institucija, kurios pareigūnai vidaus reikalų sistemoje uždirba daugiausia.

Vidutiniškai 119 eurų, t. y. iki 1352 eurų „į rankas“ taip pat turėtų kilti ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų algos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnautojų atlyginimai turėtų augti vidutiniškai 114 eurų iki 957 eurų „į rankas“.

Policininkų algos turėtų kilti vidutiniškai 66 eurais ir pasiekti 1019 eurų „į rankas“, tuo metu mažiausiai kils Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų atlyginimai – vidutiniškai 49 eurais ir sieks 909 eurus „į rankas“.

Valstybės vadovai

Prezidento Gitano Nausėdos alga atskaičius mokesčius kitais metais bus 5856 eurai – 176 eurų daugiau nei dabar.  Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio alga didės 52 eurais iki 3 065 eurų, premjero Sauliaus Skvernelio – 57,7 euro iki 3 385 eurų „į rankas“.

Tėvai

Nuo sausio universali vaiko išmoka augs nuo 50 iki 60 eurų, o neįgaliems, gausiose ir nepasiturinčiose šeimose augantiems vaikams – nuo dabartinių 70 iki 100 eurų.

Universalios išmokos vaikams pradėtos mokėti nuo 2018 metų ir iš pradžių siekė 30 eurų. Panašiai tiek dirbantys tėvai iki tol susigrąžindavo per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri buvo panaikinta.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad universalios išmokos vaikams padėjo sumažinti vaikų skurdo lygį, kritikai teigia, kad „vaiko pinigus“ gauna ir pasiturinčios šeimos, kurioms parama nereikalinga, ir tikina, kad lėšas prasmingiau sutelkti lėšas švietimo kokybės gerinimui, o ne mokėti vaiko pinigus.

Verslininkai

Minimali mėnesio alga nuo kitų metų pradžios augs 9,4 proc. iki 607 eurų neatskaičius mokesčių. Dalis darbdavių sako, kad tai apsunkins jų veiklą.

Nuo kitų metų pradžios keičiasi ir dienpinigių apmokestinimo tvarka – jie bus neapmokestinti, jei juos gaunančio darbuotojo alga sieks 1,65 minimalios mėnesio algos (MMA). Dabar yra taikomas 1,3 MMA koeficientas. Tai, kartu su MMA didėjimu, didžiausios įtakos turės krovinių vežimo automobiliais įmonėms.

Nuo kitų metų komercinių bankų didesnei kaip 2 mln. eurų pelno daliai bus taikomas 20 proc. pelno mokesčio tarifas – penkiais procentiniais punktais didesnis nei dabar.

Kitąmet naikinami statybos, automobilių remonto ir auklių verslo liudijimai, todėl šias paslaugas savarankiškai teikiantys gyventojai turės registruoti individualią veiklą.

Netiesioginės įtakos verslui turės ir nuo naujų metų didėjantys akcizai degalams.

„Pakankamai solidžiai atradome lėšų (...) Kiek buvo galima išspausti, tiek išspaudėme šiandien“, – žurnalistams pirmadienį sakė S. Skvernelis.

Jis pažymėjo, kad Vyriausybė skyrė papildomus 3 mln. eurų ugniagesiams gelbėtojams, taip pat Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

Vaiko pinigų mokėjimui skiriamos išlaidos didinamos 40 mln. eurų. Tai reiškia, kad jei tam pritars Seimas, vaiko pinigai nuo kitų metų sausio kils iki 60 eurų, daugiavaikėms šeimoms – iki 100 eurų.

Tuo metu išlaidų didinimą Vyriausybė nusprendė atsverti užšaldydama Kelių priežiūros ir plėtros programos ir Klimato kaitos programos lėšų sumas.

Kaip argumentą, kodėl užšaldomos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, Vyriausybė pateikė šių lėšų nepanaudojimą – pavyzdžiui, per tris šių metų ketvirčius nepanaudota apie 133 mln. eurų šios programos lėšų.

„Jeigu kelių plėtros programa treti metai iš eilės nepanaudojama (...) tai yra aplaidumas. Tie pinigai, kurie yra įšaldyti, turi būti panaudoti ten, kur reikia, dėl to ir buvo priimtas toks sprendimas“, – sakė S. Skvernelis

„Jeigu bus parengti projektai, įgyvendinti, bus ir pinigai tam“, – pridūrė jis.

Vyriausybė, apsvarsčiusi Seime pateiktus pasiūlymus, biudžeto projektui pritarė pirmadienį. Dėl jo Seimas ketina balsuoti antradienį.

Fiskalinė drausmė

S. Skvernelis sako su prezidentu Gitanu Nausėda sutaręs, kad biudžetas turi „besąlygiškai laikytis fiskalinės drausmės.“

„Su prezidentu labai aiškiai sutarėme, kad fiskalinės drausmės turi būti besąlygiškai laikomasi. Jis tą tvirtai pažadėjo. Aš būsiu pirmas iš iniciatorių, jei bus pažeista fiskalinė drausmė, kad šitas biudžetas būtų vetuotas. Tikiuosi, kad galutinis Vyriausybės variantas sulauks palaikymo Seime“, – pirmadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Naujausiame biudžeto projekte numatytos papildomos lėšos vaiko pinigams, bazinei pensijai, nemokamoms bakalauro studijoms, įvairių valstybės darbuotojų darbo užmokesčiui.

„Siekiant įgyvendinti minėtus pakeitimus ir nepažeisti fiskalinės drausmės bei užtikrinti 0,2 proc. BVP viešųjų finansų perteklių, siūloma (....) užšaldyti atitinkamas Kelių priežiūros ir plėtros programos ir Klimato kaitos programos lėšų sumas“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Premjeras Saulius Skvernelis Vyriausybės posėdyje sakė, kad Kelių programos lėšos yra įšaldomos, nes jos nėra panaudojamos – pavyzdžiui, per tris šių metų ketvirčius nepanaudota apie 133 mln. eurų šios programos lėšų.

„Kada tas aplaidumas bus pašalintas ir bus reikalingi projektai įgyvendinami, tada ir lėšos (Kelių programos – BNS) bus atšildytos. Tam yra visos galimybės“, – tvirtino S. Skvernelis.

Vaiko pinigams papildomai numatyta 40 mln. eurų. V. Šapoka nedetalizavimo, kuriam Seime svarstomam pasiūlymui jos skirtos. Naujausias pasiūlymas, pasak valdančiųjų „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, – nuo sausio 1-osios juos didinti nuo 50 iki 60 eurų, daugiavaikėms šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų, šios sumos nesikeis visus 2020 metus.

Bendrajai senatvės pensijos daliai papildomai skiriama 15,9 mln. eurų – Seimo sprendimu papildomai indeksuotos pensijos, kaip siūlė prezidentas, turėtų būti išmokamos iki kitų metų birželio 30-osios, kartu išmokant ir nuo sausio susidariusį skirtumą.

Vyriausybė anksčiau siūlė papildomai indeksuotas pensijas mokėti tik nuo liepos mėnesio.

Nemokamoms aukštojo mokslo bakalauro studijoms kitąmet papildomai numatyta 4 mln. eurų.

Muitinės departamento pareigūnų darbo užmokesčiui papildomai numatyta 2 mln. eurų, Valstybės saugumo departamento – 1,7 mln. eurų, Aplinkos apsaugos departamento ir Aplingos apsaugos agentūros – atitinkamai 1,3 mln. ir 839 tūkst. eurų, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos – 798 tūkst. eurų, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Nacionalinės žemės tarnybos – atitinkamai 240 tūkst. ir 150 tūkst. eurų, Agrarinės ekonomikos instituto – 121 tūkst. eurų.

Dalies šių institucijų asignavimai darbo užmokesčiui yra didinami nekeičiant bendros joms skiriamų asignavimų sumos, jas perkeliant iš kitų išlaidų eilučių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui siūloma papildomai skirti 800 tūkst. eurų įrangai įsigyti. Premjero Sauliaus Skvernelio siūlymu taip pat pritarta departamentui papildomai skirti 3 mln. eurų ugniagesių komandoms pilnai sukomplektuoti.

Asignavimus Vyriausiajai rinkimų komisijai Seimo rinkimams nutarta padidinti 1,5 mln. eurų.

Pasak V. Šapokos, 2020 metų valstybės biudžeto planuojamos pajamos sumažintos 30 mln. eurų, iš jų 9,5 mln. eurų dėl mažesnio automobilių mokesčio ir daugiau kaip 38 mln. eurų mažesnių kitų mokesčių pajamų, tuo metu planuojamos pelno mokesčio pajamos padidintos 17,7 mln. eurų.

Seimas dėl galutinio kitų metų biudžeto projekto balsuos antradienį.

„Iniciatyvos Seime gimsta itin greitai, o sprendimai ir pozicijos gali pasikeisti kelis kartus per dieną. Todėl šios paskutinės valandos iki biudžeto patvirtinimo yra labai svarbios ir reikalauja aktyvaus Vyriausybės ir premjero dalyvavimo derinant biudžeto projektą Seime“, – pirmadienį po Gitano Nausėdos susitikimo su premjeru žurnalistams sakė P. Mačiulis.

Anot jo, jau dabar aišku, kad dalis anksčiau planuotų mokesčių nebus priimti, tuo metu mokesčių įsigaliojimas atidedamas.

„Tad prezidentas dar kartą priminė premjerui, kad biudžetas, neatitinkantis Konstitucinio finansų tvarumo įstatymo, bus vetuojamas“, – tvirtino P. Mačiulis.

Premjeras Saulius Skvernelis dėl ligos pastaraisiais mėnesiais, kai buvo svarstomas kitų metų biudžetas, ne visada būdavo darbe.

P. Mačiulio teigimu, prezidentas taip pat atkreipė premjero dėmesį į pareigūnų profesinės sąjungos keliamą pažadų nevykdymo problemą.

Duotų pažadų privalu laikytis, nes priešingu atveju griaunamas pasitikėjimas valstybe.

„Prezidentas pabrėžė, kad Vyriausybė turėtų kur kas aktyviau vesti dialogą ir ieškoti sutarimo bei ilgalaikės strategijos su pareigūnais. Pažadai turėtų būti dalijami tik įvertinus galimybes juos įgyvendinti, o duotų pažadų privalu laikytis, nes priešingu atveju griaunamas pasitikėjimas valstybe“, – pabrėžė P. Mačiulis.

Vyriausybė praėjusią savaitę pažadėjo skirti papildomą milijoną eurų ugniagesiams, tačiau statutinių pareigūnų profesinių sąjungų atstovai pareiškė, kad jos sprendimas jų netenkina ir reikalauja papildomų daugiau nei 20 mln. eurų algoms didinti.

Profsąjungų atstovai teigia, kad ugniagesiams papildomai reikia 9,8 mln. eurų, pasieniečiams – 6 mln., policininkams – 3,5 mln., Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams – 1 mln., aplinkosaugininkams – 2,8 mln. eurų.

Vyriausybė pirmadienį pritarė naujausiam 2020-ųjų biudžeto projektui. Pastarosiomis savaitėmis daugiausia diskusijų kėlė vaiko pinigai, stambios prekybos, bankų pelno ir automobilių mokesčiai, dėl kurių Seime buvo ne kartą teikiami ir svarstomi vienas kitam prieštaraujantys pasiūlymai.

„Noriu pamatyti visą biudžeto įstatymo projekto kompleksą ir tik tada daryti vertinimą, ar tai žingsnis į priekį, ar ne“, – antradienį Utenoje žurnalistams sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas sakė, kad biudžeto svarstymas rodo, jog yra „labai daug stichinių dalykų“.

„Šio biudžeto įstatymo projekto svarstymas parodė, kad yra labai daug stichinių dalykų svarstymo metu, ir tai mums suteikia pagrindą inicijuoti tam tikrą naujų taisyklių nustatymą, kuris numatytų, kad nauji mokesčiai atsirastų su tam tikru pakankamai dideliu įspėjamuoju laikotarpiu, nes dabar viskas baigiasi kaip įprasta – vos ne paskutinėmis dienomis, kartu su biudžeto įstatymu įvedinėjami nauji mokesčiai“, – sakė G. Nausėda.

Pasak prezidento, tarifų pokyčiai gali įsigalioti nuo sausio 1 dienos, tačiau naujiems mokesčiams turi būti suteiktas ilgesnis įsigaliojimo laikas.

„Tarifų didinimas gali būti ir svarstomas su mažesniu kontrolės ar parengimo laikotarpiu, tačiau visiškai naujų mokesčių įvedinėjimas – tokių, kurie nėra gerai ekspertiškai įvertinti, kitų šalių patirtis neduoda vienareikšmiškų atsakymų, turi būti įvedinėjami gerokai atsargiau ir tikrai ne šitaip chaotiškai“, – sakė prezidentas.

„(...) opozicija konstruktyvumo šioje kadencijoje nepademonstravo, ir tokių įstatymų yra nemažai. Taip visuomet periodiškai grįžtama (...) Niekas nesitikėjo tokio nekonstruktyvumo. Būtų gerai, kad opozicija kažką konstruktyvaus pateiktų, pavyzdžiui, alternatyvų biudžetą. Dabar tik aršiai kritikuoja ir visokiais būdais trukdo komitetuose priimti sprendimus, bet patys (nieko. – ELTA) nepateikia“, – Seime teigė G. Kirkilas.

Seimas antradienį pradėjo svarstyti Vyriausybės patobulintą kitų metų biudžeto projektą.

ELTA primena, kad Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos taryba šeštadienį nusprendė nepritarti kitų metų biudžeto projektui.

TS–LKD rezoliucijoje taip pat rašoma, kad, „Vyriausybei nesiėmus reikiamų sprendimų“, prezidentas Gitanas Nausėda turėtų vetuoti kitų metų biudžetą ir imtis lyderystės telkiant skirtingas politines jėgas, profesines sąjungas, kitas viešojo sektoriaus darbuotojų organizacijas.