Išreiškė pritarimą
Kauno miesto tarybai buvo teikiamas 390,4 mln. eurų siekiantis biudžetas, tačiau teikimo metu buvo nurodyta, kad Vyriausybė Kaunui skyrė papildomus 339 tūkst. eurų, todėl politikai patvirtino biudžetą su papildymais. Šiemet Kauno biudžetas sudarys 390,7 mln. eurų.
Tokiam projektui pritarė 31 tarybos narys, penki susilaikė ir dar vienas biudžetui nepritarė. Tiesa, opozicija siūlė koreguoti biudžeto projektą ir daugiau dėmesio skirti kultūrai bei pagaliau pradėti rengti koncertų rūmus, kurie numatyti prie Nemuno, Aleksoto pusėje. Tačiau į tokias pastabas atsižvelgta nebuvo.
„Mūsų frakcijai tenka apgailestauti, kad Ekonomikos ir inovacijų komitete buvo nepritarta mūsų siūlymams. Šių metų biudžete pasigendam dėmesio kultūrai, sportui ir infrastruktūros gerinimui miesto pakraščiuose. Raginame valdančiuosius pagaliau skirti finansavimą M.K.Čiurlionio koncertų centro statybos techniniam projektui parengti ir pradėti vystyti pasaulinę reikšmę kultūrai turintį objektą. Be to, dar 2019 metais savivaldybė skelbė, kad Dainų slėnyje vyksta paskutinė Dainų šventė ir netrukus slėnis pasikeis neatpažįstamai, tačiau darbai nepajudėjo iš vietos. Ruošiantis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ jau reikėjo pradėti Dainų slėnio rekonstrukciją“, – apie tai, kad šiemet per mažai dėmesio skiriama kultūrai, posėdžio metu kalbėjo opozicijos lyderė Edita Gudišauskienė.
Tačiau valdantieji kaip tik teigė, kad šiais metais kultūros sričiai finansavimas yra ženkliai didinamas, todėl opozicijos kritika esą nėra pagrįsta.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Teks ir skolintis
Taryba taip pat pritarė ir šių metų skolinimosi planui. 2021-iems metams Kauno savivaldybė ilgalaike paskola skolinsis 14,4 mln. eurų.
Iš jų 5 mln. eurų bus skirta S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijai, 7,6 mln. – Kauno pramogų ir sporto kompleksui, kuris jau pradėtas vystyti Nemuno saloje. Dar 1,8 mln. skolintų eurų bus skirta Miesto sodo parko tvarkymo darbams.
Šiemet miestas įsipareigojęs grąžinti 7,7 mln. eurų sudarančias paskolas. Įvertinus visas skolas, bendras savivaldybės įsiskolinimas pagal ilgalaikius įsipareigojimus siekis 55 mln. eurų.
Beje, Finansų ministerija, įvertinus šiandieninę pandeminę situaciją, Kaunui leidžia papildomai skolintis 6,3 mln. eurų.
Dedame visas pastangas ir tam, kad tęstinumą išlaikytų visai Lietuvai svarbūs projektai.
Pandemijos korekcijos
Miesto savivaldybė skelbė, kad Kauno biudžeto surinkimui įtakos turėjo koronaviruso pandemija. Dėl jos teko koreguoti pinigų skirstymo planą ir atsisakyti mažiau reikšmingų infrastruktūros projektų.
„Praėję metai Kaunui, kaip ir visiems, buvo nelengvi ir pilni iššūkių. Pandemija sukėlė sunkumų ir skirstant bei surenkant miesto biudžetą. Tačiau į situaciją pažiūrėjome racionaliai – „nukarpėme“ nebūtinas išlaidas, sumažinome finansavimą infrastruktūrai, kad didesnė dalis lėšų galėtų būti skirta šiuo laikotarpiu ypač svarbius darbus dirbantiems ir kartais finansiškai nepelnytai nuvertinamiems kauniečiams. Dedame visas pastangas ir tam, kad tęstinumą išlaikytų visai Lietuvai svarbūs projektai“, – dar prieš daugiau nei savaitę pristatant biudžeto projektą sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Didžiausią miesto biudžeto dalį šiemet sudarys finansavimas švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos, sporto bei kultūros sritims. Visoms joms planuose numatomas augimas. Kiek mažiau nei pernai lėšų bus skiriama infrastruktūros tvarkymui bei bendrosioms išlaidoms.
Tiesa, finansavimo prireiks ir didžiųjų projektų tęstinumui. Šiemet biudžete lėšų bus skirta tolimesniam S. Dariaus ir S. Girėno stadiono atnaujinimui, „Mokslo salos“ bei daugiafunkcinio vandens sporto centro Nemuno saloje statyboms, baigiamai sporto halės rekonstrukcijai, naujojo lengvosios atletikos maniežo projekto įgyvendinimui.
Kam skiriama daugiausia?
Kaip ir kasmet, didžiausia biudžeto pyrago dalis skiriama švietimui. Būtent švietimo įstaigų veiklai užtikrinti 2021 metams iš savivaldybės biudžeto numatyta 67,8 mln. eurų asignavimų. Švietimo darbuotojų darbo užmokesčio eilutėse suplanuotas augimas – bus skiriama 7,3 proc. daugiau nei 2020 m.
Kita didesnio finansavimo sulauksianti sritis – kultūra. 2021 m. Kauno biudžeto projekte jai numatyta 15,9 mln. eurų. Šiais metais išskirtinis dėmesys teks projektui „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 m.“ ir programos „Iniciatyvos Kaunui“ finansuojamiems kultūros projektams.
Kaunas tęsia prieš kelerius metus duotą įsipareigojimą nuosekliai didinti kultūros darbuotojų atlyginimus. Tam biudžete šiemet bus skirta 4 proc. daugiau lėšų nei pernai.
Darbo užmokesčio augimą pajus ne tik švietimo ir kultūros srityse dirbantys kauniečiai. Socialinių paslaugų sričiai 2021 m. biudžeto projekte skiriama daugiau kaip 38 mln. eurų, t. y. net 15,7 proc. daugiau nei 2020 m. Socialinių paslaugų įstaigoms išlaikyti per šiuos metus suplanuota virš 6 mln. eurų asignavimų, o jų darbuotojų atlyginimams finansavimas padidės 14,3 proc.
