Biudžetas patvirtintas jam pritarus 30 tarybos narių ir vienam susilaikius.

Biudžeto pajamos yra 19,4 proc., arba 39,6 mln. eurų didesnės nei pernai, didžiausią jų dalį – apie 50 proc. numatoma gauti iš gyventojų pajamų mokesčio.

„Į teikiamą projektą nėra įtrauktos valstybės dotacijos ir ES paramos lėšos, kaip ir numatyta finansinių rodiklių įstatyme, jos bus įtrauktos tada, kai bus skirtos ir gautos“, – tarybos posėdyje sakė savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė.

Biudžeto pajamos yra 19,4 proc., arba 39,6 mln. eurų didesnės nei pernai, didžiausią jų dalį – apie 50 proc. numatoma gauti iš gyventojų pajamų mokesčio.

Anot jos, iš valstybės šiemet planuojama gauti 80 mln. eurų dotacijų (12 mln. eurų daugiau nei 2021 metais), o parama iš ES turėtų siekti 7,5 mln. eurų.

55 proc. visų miesto asignavimų numatyta skirti švietimui, 13 proc. – socialinei apsaugai.

„Atėmus išlaidas paskoloms grąžinti ir pridėjus 25,9 mln. eurų asignavimus iš apyvartinių lėšų, visa tai apibendrinus asignavimai bendrame plane sudaro 269,7 mln. eurų, arba 46,6 mln. eurų daugiau nei praėjusių metų planas“, – aiškino K. Petraitienė.

Biudžeto sandaros įstatymas visų Lietuvos savivaldybių tarybas įpareigoja patvirtinti biudžetus per du mėnesius nuo finansinių rodiklių įstatymo patvirtinimo praėjusių metų gruodžio 22-ąją, kitaip nebūtų skiriamos valstybės dotacijos.

Išlaidos didės pastebimai

2022 m. biudžetuose (įskaitant valstybės, savivaldybių, "Sodros" ir PSDF) numatyta daugiau nei 20,6 mlrd. eurų išlaidų (neįskaitant ES ir COVID-19 lėšų), iš kurių didžiausia dalis skirta socialinei apsaugai – maždaug 7,9 mlrd. eurų (papildomai 807,8 mln. eurų, palyginti su šiais metais). Sveikatos apsaugai atiteks 3,04 eurų (papildomai 382,8 mln. eurų), švietimui – 2,82 mlrd. eurų (papildomai 373,2 mln. eurų), gynybai – 1,32 mlrd. eurų (papildomai 157,1 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 775 mln. eurų (papildomai 75,6 mln. eurų daugiau), kultūros sričiai – 646,9 mln. eurų (papildomai 75,6 mln. eurų daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui – 314,3 mln. eurų (papildomai 64 mln. eurų), aplinkos apsaugai – 343,2 mln. eurų (papildomai 45,9 mln. eurų).

„Rengdami šių metų biudžeto projektą prioritetą skyrėme šalies ir visuomenės saugumui, investicijoms į tvarią ir pažangią Lietuvos ateitį, švietimui, žmonių pajamų augimui bei skurdo rizikai mažinti. Ir toliau investuojame į nacionalinį saugumą dėl pandemijos ir geopolitinių iššūkių, rūpinamės gyventojų pajamomis ir galimybėmis dirbti. Ateinančiais metais pajamos augs medikams, mokytojams, statutiniams pareigūnams, viešojo sektoriaus tarnautojams, siekiant sumažinti skurdo riziką, bus sparčiau didinamos pensijos, plečiamas vienišų asmenų išmokų gavėjų ratas. Minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems asmenims pajamos dėl MMA ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimo kils reikšmingai, skatinant sugrįžti į darbo rinką. Kitąmet taip pat skirsime per 2 mlrd. eurų investicijoms tvariam augimui, žaliajai, skaitmeninei ir aukštos pridėtinės vertės ekonomikai, ypač orientuojantis į švietimo susitarimo įgyvendinimą“, – 2022 m. biudžeto pranašumus vardijo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Anot ministrės, racionaliai suplanuotas šalies galimybių biudžetas leis įgyvendinti Vyriausybės programoje įrašytus įsipareigojimus: užtikrinti augti ir tobulėti padedančią švietimo sistemą, suteikti maksimaliai geriausią sveikatos apsaugą, poreikius atitinkančias socialines paslaugas, pasirūpinti valstybės ir žmonių saugumu, reikalingais ekonomikos pokyčiais.

Ir toliau investuojame į nacionalinį saugumą dėl pandemijos ir geopolitinių iššūkių, rūpinamės gyventojų pajamomis ir galimybėmis dirbti.

Visuomenė bus saugesnė

Pasak biudžetą rengusios Finansų ministerijos specialistų, Bendrai krašto apsaugai skiriamų lėšų dalis sudarys 2,05 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vyriausybės rezerve kitąmet numatyta 318,9 mln. eurų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti: vakcinoms įsigyti, vakcinavimo procesui užtikrinti, testavimui, medikų priedams už darbą su COVID-19 sergančiais pacientais, medicininėms kaukėms pradinukams, verslo paramos priemonėms ir kt. Su Astravo atomine elektrine susijusiems saugos poreikiams numatyta dar 17,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto asignavimų.

Valstybės rezerve fiziniam barjerui pasienyje su Baltarusija statyti numatyta 115,5 mln. eurų, migrantų srautams valdyti – 4,1 mln. eurų. Naujoms sienų stebėjimo sistemoms prie Baltarusijos sienos įdiegti numatoma gauti apie 43 mln. eurų papildomų lėšų iš ES 2021–2027 m. Integruoto sienų valdymo fondo.

Gavus informaciją apie skirtą 16,6 mln. eurų ES paramą migrantų krizei valdyti, 4 mln. eurų skiriama sienų apsaugai, planuojama įsigyti naktinio matymo įrenginių, nešiojamų šiluminio vaizdo kamerų, vaizdo registratorių, radijo ryšio terminalų, įrangos sraigtasparniams, pirštų atspaudų skenavimo prietaisų ir kt. Papildomai migrantų byloms nagrinėti numatyta skirti 2,6 mln. eurų ir kt.

Gintarė Skaistė. J. Kalinsko / BNS nuotr.

Investicijų prioritetai

Investicijos į pažangą, tvarų augimą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką kitąmet sudarys per 2 mlrd. eurų. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) finansavimas 2022 m. augs 180,6 mln. eurų (nuo 119,5 mln. eurų iki 300,1 mln. eurų). Žaliajai pertvarkai bus skiriama 366 mln. eurų, kurių dalis bus skirta daugiabučių namų renovacijos projektams ir energijos kaupimo įrenginių sistemai kurti. Skaitmeninei transformacijai – duomenims atverti ir valstybės elektroninėms paslaugoms vystyti – numatoma skirti 110 mln. eurų. Mokslui, verslui ir inovacijoms – 470,4 mln. eurų, kurių dalis bus skirta inovacijų fondui, iš kurio, be kita ko, bus finansuojami startuoliai, bendri verslo ir mokslo projektai. Švietimui ir kultūrai numatyta 349,2 mln. eurų, šiomis lėšomis bus finansuojamas Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas, skaitmeninė švietimo transformacija (EdTech) ir kt.

Susitarimui dėl švietimo įgyvendinti kitąmet iš valstybės biudžeto, neįskaitant ES lėšų, papildomai bus skiriama 249,1 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis (158,4 mln. eurų) – mokytojų, dėstytojų ir kt. darbuotojų atlyginimams didinti. Švietimo pagalbai numatyta 21,1 mln. eurų, mokslui ir studijoms finansuoti – 43,8 mln. eurų. 2,6 mln. eurų bus skirta sudaryti sąlygas visiems vaikams būti ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, 1 mln. eurų – profesiniam mokymui stiprinti, 6,3 mln. eurų – kultūros turinio, meno formoms ir kūrybiškumą skatinantiems metodams integruoti į formalųjį švietimą. Socialinėms stipendijoms numatyta 1 mln. eurų, paskatoms rinktis mokytojo profesiją – 4,6 mln. eurų, švietimui skaitmenizuoti (skaitmeniniam turiniui, mokytojų kompetencijai, IKT įrangai) – 10,2 mln. eurų.

Augs atlyginimai

2022 m. biudžete numatyta didinti viešojo sektoriaus darbuotojų – švietimo, kultūros, pareigūnų, medikų, socialinių darbuotojų – darbo užmokesčius.

Mokytojų, vadovų ir kt. pedagoginių darbuotojų atlyginimams didinti bus skirta 129,6 mln. eurų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų – 28,8 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojams – 13,5 mln. eurų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – 43 mln. eurų, socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojų – 6,8 mln. eurų, socialinės globos įstaigų darbuotojų – 4,4 mln. eurų. Medikų (gydytojų, slaugytojų, kt. personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas) darbo užmokesčio fondui didinti PSDF biudžete bus skirta 132 mln. eurų.

Pasak Finansų ministerijos atstovų, viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis augs 4 eurais, tam reikės 86,1 mln. eurų. Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), mažiems koeficientams padidinti biudžetinėse įstaigose bus skirta 29,9 mln. eurų.

Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, nuo 2022 m. pradžios MMA didės iki 730 eurų ir maksimaliai taikytinas neapmokestinamojo pajamų dydis (NPD) – iki 460 eurų.

NPD didės 60 eurų (nuo 400 iki 460 eurų, keičiant taikymo formulę ir taip papildomą naudą koncentruojant gyventojams, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims NPD didės atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų (šiuo metu NPD neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims siekia 645 eurus arba 600 eurų, priklausomai nuo neįgalumo / darbingumo lygio). Skaičiuojama, kad šie NPD pakeitimai kainuos per 74 mln. eurų.

Nuo 2022 m. pradžios MMA didės 13,6 proc. ir sieks 730 eurų. Seime priėmus Finansų ministerijos siūlymą, NPD padidėjo 15 proc. Tai reikšmingai keičia MMA uždirbančiųjų pajamas, atskaičiavus mokesčius, NPD didinant sparčiau nei MMA – uždirbančiųjų minimalų atlyginimą pajamos, atskaičiavus mokesčius, dėl MMA ir NPD didinimo 2022 m. augs 65 eurais.

Viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui didinti ir šį rudenį Seimo pakoreguotų vadovų atlyginimų mažiems koeficientams didinti numatyta papildomai skirti 4,8 mln. eurų.

Skurdo rizikos mažinimas

Valstybinio socialinio draudimo pensijoms iš "Sodros" ir valstybės biudžeto kitąmet papildomai bus skiriama 434,3 mln. eurų, iš jų 70 mln. eurų – dėl spartesnio pensijų indeksavimo ir 68 mln. eurų dėl keičiamo bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo, nustatant, kad asmenims, turintiems nuo minimaliojo iki būtinojo stažo, mokama visa bazinė pensija.

Vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (nuo 414 iki 465 eurų), vidutinė socialinio draudimo pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (nuo 441 iki 489 eurų). Nuo 2022 m. pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.

Vienišo asmens išmokai numatyta skirti 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims, turintiems sunkią negalią, – 17,6 mln. eurų, paramai neįgaliesiems integruotis – 7 mln. eurų. Aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti – 15 mln. eurų, socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti – 48,4 mln. eurų.

Kartu Vyriausybė, atsižvelgdama į reikšmingai išaugusias šildymo kainas dėl pabrangusių dujų ir elektros, papildomai skiria 16 mln. eurų savivaldybėms būsto šildymo kompensacijoms. Skaičiuojama, kad dėl pasikeitusios būsto šildymo išlaidų kompensacijų apskaičiavimo metodikos tokia pagalba galėtų pasiekti daugiau nei 110 tūkst. gyventojų.

Ir savivaldybių įplaukos augs

Palyginti su 2021 m., artėjančiais metais numatomas žymus savivaldybių biudžetų augimas – 550,2 mln. eurų (14,7 proc.). Savivaldybių pajamos iš mokesčių didėja 362,7 mln. eurų (16,08 proc.), valstybės biudžeto skiriamos dotacijos – 187,5 mln. eurų (12,5 proc.). Savivaldybės galės skolintis iki 45 mln. eurų.

Biudžeto patvirtinimo išvakarėse (gruodžio 13-ąją) įvyko Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos dvišalės komisijos posėdis, kuriame Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai aptarė galimybes didinti savivaldybių skolinimosi lankstumą koreguojant konstitucinį įstatymą.

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos, po ilgų derybų su ministrų kabinetu pavyko pasiekti tokį susitarimą. Asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigė vertinantis šią koncepciją kaip svarbų žingsnį pirmyn. Jis taip pat pasiūlė papildyti ją galimybe savivaldybėms skolintis prisidėjimui ir prie tų projektų, kurie finansuojami valstybės biudžeto bei kitos tarptautinės paramos lėšomis. Jis vadovas paragino kuo greičiau parengti koncepciją atspindinčias Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas.

Posėdyje finansų ministrė G.Skaistė pristatė siūlymą neįtraukti į savivaldybių balansą išlaidų bendriems savivaldybių ir ES projektams finansuoti, vertinant atitiktį nacionalinėms fiskalinės drausmės taisyklėms. Vadinasi, savivaldybės biudžeto deficitas, kuriam padengti savivaldybė galėtų lanksčiau skolintis, galėtų didėti bendrai su ES finansuojamų projektų išlaidų dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad su ES bendrai finansuojami projektai turi fiksuotą apimtį ir terminus, siūlomas papildomas skolinimosi lankstumas nekeltų grėsmės savivaldybių ir viso valdžios sektoriaus viešųjų finansų tvarumui ir prisidėtų prie veiksmingo savivaldybėms skirtų ES lėšų panaudojimo.

Dvišalė komisija sudaryta šios Vyriausybės iniciatyva kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija pariteto pagrindu. Dvišalės komisijos užduotis – svarstyti ir teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms pasiūlymus svarbiais valstybei ir savivaldybėms klausimais, koordinuoti veiksmus ir derinti Vyriausybės ir savivaldybių interesus. Dvišalės komisijos pirmininkė – premjerė I.Šimonytė.

Pajamos – ir skolintos

Vyriausybė kitąmet planuoja skolintis maždaug 3,91 mlrd. eurų. Dalį lėšų planuojama pasiskolinti vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius – apie 2,04 mlrd. eurų, kitą dalį – skolinantis užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas – 1,75 mlrd. eurų. Taip pat apie 118 mln. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų. Valstybės biudžeto srautams valdyti gali būti skolinamasi išleidžiant iždo vekselius.

Papildomai valstybės biudžeto išlaidos 2022 m. bus finansuojamos iš šiemet sukaupto lėšų likučio – maždaug 1,74 mlrd. eurų ir iš grįžtančių į valstybės iždo bendrąją sąskaitą ankstesniais metais Lietuvos įstaigoms ir įmonėms perskolintų lėšų – 20 mln. eurų.

Prognozuojamas finansavimo poreikis 2022 m. – apie 5,27 mlrd. eurų. Didžiausią dalį sudarys bendro valstybės biudžeto deficito finansavimas – 2,62 mlrd. eurų, iš jų valstybės biudžeto deficitui finansuoti bus skirta apie 2,07 mlrd. eurų, o ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų neigiamam balansui – apie 557 mln. eurų. 2,53 mlrd. eurų bus skirta skolai grąžinti; iš jų vidaus skolai grąžinti – 972 mln. eurų ir užsienio skolai grąžinti – 1,555 mlrd. eurų. Didžiausią dalį užsienio skolos grąžinimų sudaro kitų metų vasarį išperkama 1,141 mlrd. eurų euroobligacijų emisija, kuriai išpirkti lėšos sukauptos 2021 m.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola kitų metų pabaigoje sudarys maždaug 26,07 mlrd. eurų, arba 45,6 proc. prognozuojamo 2022-ųjų BVP. Prognozuojamas grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis siekia 1,44 mlrd. eurų, tačiau, įvertinus rizikos veiksnius, susijusius su Vyriausybės įsipareigojimais, nustatomas 1,474 mlrd. eurų grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas.

Kiek, atskaičiavus mokesčius, gaus ne tik mokytojas ar Prezidentas?

AKTUALU TĖVAMS. Vaiko išmoka kitais metais išlieka 1,75 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio per mėnesį, bet vadinamieji vaiko pinigai šiek tiek augs – nuo 40 iki 42 eurų didėjant pačiai BSI. Universali išmoka vaikui kitąmet kyla 3,5 euro, iki 73,5 eurų, o gausios, nepasiturinčios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos gaus 116,76 eurų vaiko išmoką.

* Nuo kitų metų didėja išmokos globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir buvusiems globotiniams; jos bus diferencijuojamos pagal amžių ir poreikius. Globojamiems vaikams iki 6 metų bus mokama 218 eurų išmoka per mėnesį, 6–12 metų vaikams – po 252 eurus, vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliesiems ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, – po 273 eurus.

* Šiuo metu visiems globojamiems vaikams ir buvusiems globotiniams skiriama 160 eurų išmoka per mėnesį. Didesnę globos (rūpybos) išmoką kitąmet gaus apie 7,5 tūkst. vaikų.

* Nuo kitų metų išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, 252 eurus per mėnesį, turės teisę gauti vienas iš tėvų vaiko, kuris dar mokosi mokykloje, o naujas išmokos įsivaikinus reguliavimas vaiko įtėviams leis rinktis, ar išeiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros", ar gauti išmoką įsivaikinus vaiką pagal Išmokų vaikams įstatymą (nuo sausio jos dydis sieks 336 eurus).

AKTUALU VERSLUI. Nuo sausio įsigalioja reikalavimas, kad darbo užmokestis, dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos darbuotojams privalės būti mokamos pervedimu, o ne grynaisiais pinigais; išimtis galės būti taikoma tik jūrininkams.

* Finansų ministerijos suburta darbo grupė svarsto galimus mokesčių pakeitimus, tarp jų ir dalies lengvatų atsisakymą, tačiau projektai Seimui dar nepateikti. Planuojama, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 m.

* Vyriausybė taip pat yra pritarusi siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį, bet dėl to dar spręs Seimas. Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 m. ir visos apimties pradėtų galioti 2025 m., iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.

AKTUALU MEDIKAMS. Visų šalies medikų atlyginimai nuo kitų metų turėtų augti vidutiniškai 6 proc. Tai numatyta lapkritį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir devynių profesinių sąjungų kolektyvinėje šakos sutartyje.

PEDAGOGAI, DĖSTYTOJAI. Lapkritį pasirašytoje ir švietimo švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų pareiginės algos nuo kitų metų pradžios didės 10 proc. Dar vidutiniškai 2,5 proc. atlyginimai augs dėl didesnio veiklos sudėtingumo ar darbo krūvio.

* Švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga taip pat išaugs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., o mokyklų vadovaujančių darbuotojų – 19,7 proc.

* Nuo kitų metų sausio vidutiniškai 12,5 proc. kils ir mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų bei neakademinių darbuotojų atlyginimai.

AKTUALU TARNAUTOJAMS. Kitais metais išaugs ir valstybės tarnautojų atlyginimai, nes nuo 177 iki 181 eurų didinamas bazinis pareiginės algos dydis.

* Tai jų darbo užmokestį turėtų padidinti nuo 12 iki 52 eurų, atskaičiavus mokesčius, atsižvelgiant į pareigybės grupę ir nustatytą pareiginės algos koeficientą. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiemet vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, sudarė 1 192 eurus, pernai – 1 144 eurus.

* Pirminės grandies statutinių pareigūnų vidutinis darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, kitais metais turėtų didėti vidutiniškai 102 eurais – dėl to visose vidaus reikalų sistemos įstaigose atlyginimas viršytų 1 tūkst. eurų.

* Vidurinės grandies pareigūnų vidutinis darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, augs vidutiniškai 109 eurais. Policijos departamente jis pasieks apie 1 360 eurų, atskaičiavus mokesčius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente – 1 288 eurus, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje – 1 376 eurus, Viešojo saugumo tarnyboje – 1 297 eurus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje – 1 508 eurus.

* VALSTYBĖS VADOVAI. Prezidento Gitano Nausėdos alga, neatskaičiavus mokesčių, kitais metais bus 9 955 eurai, šiemet ji siekė 9 735 eurus. BNS skaičiavimais, atskaičiavus mokesčius, šalies vadovas kitais metais gaus beveik 6 022 eurus.

* Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen alga sieks 2 861 eurą vietoj dabar gaunamų 2 812 eurų, o premjerės I.Šimonytės – 3 330 eurų, atskaičiavus mokesčius (vietoj 3 259 eurų).

KD, BNS inf.

„Tai atlyginimų ir pensijų biudžetas. Papildomai šiame biudžete numatyta 500 mln. eurų atlyginimams ir 500 mln. eurų – pensijoms. Tai leistų didinti gydytojams atlyginimus 90 eurų (vidutiniškai – BNS), statutiniams pareigūnams –105 eurais, mokytojams – 100 eurų, valstybės tarnautojams – 36 eurais“, – ketvirtadienį Seimui prasidėjus pirmąjį biudžeto projekto svarstymą teigė M. Majauskas.

Pasak jo, didėja minimali mėnesio alga (MMA) ir neapmokestinamosios pajamos (NPD), o dėl to mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos didės 65 eurais.

Bazinė pensija vidutiniškai didės 50 eurų, o su vienišo asmens išmoka papildomų pajamų gaus 200 tūkst. žmonių.

M. Majauskas pabrėžė, kad biudžeto projektą  kritikuoja ne tik Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas, bet ir ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni – iš esmės dėl to, kad kai kurioms jo išlaidoms nėra numatyta tvarių pajamų šaltinių,

„Todėl struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis negu nurodoma projekte, yra rizika infliaciniam spaudimui ir ūkio perkaitimui. P. Gentiloni raštas labai aiškiai pasako, kad Lietuva neužtikrina pakankamos išlaidų kontrolės. Tai labai rimtas signalas mums svarstant šį biudžetą“,  – pareiškė M. Majauskas. 

Kitais metais daugiausia asignavimų numatoma socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui. Numatytos lėšos MMA didinimui iki 730 eurų, NPD iki 460 eurų.

M. Majauskas pranešė, kad komitetas iš Seimo narių gavo 103 pasiūlymus įvairioms sritims  papildomai skirti 423,7 mln. eurų, iš kitų komitetų – dar 250 mln. eurų.

„Labai svarbu buvo atkreipti dėmesį, kad nė vienas Seimo narys nepasiūlė didinti valstybės biudžeto pajamų, o tik didinti išlaidas“, – tvirtino komiteto pirmininkas.

Audito komitete dirbanti socialdemokratė Rasa Budbergytė informavo, kad komitetas siūlo Seimo pavasario sesijoje priimti įstatymus, užtikrinančius tvariais pajamų šaltiniais pagrįstą ilgalaikių įsipareigojimų finansavimą, o jeigu tai nebus padaryta, Vyriausybei teks biudžetą tikslinti.

ES valstybėms kitais metais dar bus taikomos lankstesnės Bendrijos Stabilumo ir augimo pakto fiskalinės drausmės taisyklės, pavyzdžiui, valstybių narių biudžetų deficitas galės viršyti 3 proc. BVP, o skola – 60 proc. BVP. Dėl pandemijos sukeltos ekonominio nuosmukio Sąjungoje rizikos ES valstybėms 2020 m. kovą buvo leista laisvai priimti neatidėliotinas priemones ir didinti išlaidas, nepaisant galimų padarinių biudžeto balansui. Numatytomis išlygomis pasinaudojo ir Lietuva, kitų metų biudžeto išlaidas planavusi, atsižvelgiant į šias dar kitąmet galiosiančias nuolaidas. Tai reikš, kad ES toleruos didesnes valstybės išlaidas ir biudžeto deficitą nei iki pandemijos.

Vienas iš LB išvados dėl valstybės biudžeto rengėjų banko ekonomistas Vaidotas Tuzikas teigė, kad pandemijos pradžioje, esant dideliam neaiškumui dėl jos poveikio ekonomikai ir valdžios finansams, taikyti išskirtines sąlygas šalies ūkiui reikėjo. Vis dėlto LB atstovas abejoja, ar lengvesnių fiskalinės drausmės sąlygų reikia ir kitais metais, kadangi pandemijos metu Lietuvos ekonomika beveik nenukentėjo, o prognozuojant ateities ūkio būklę nežinomybės likę gerokai mažiau.

„Atskiros sritys buvo paveiktos, bet, bendrai paėmus, nuosmukio praktiškai nepatyrėme. Jeigu žiūrime iš šių dienų perspektyvos, turime vakcinaciją, ką tuomet buvo sunku įsivaizduoti. Tai rodo, kad neapibrėžtumas dėl pačios pandemijos eigos ir dėl ekonominės padėties yra gerokai sumažėjęs. Ekonomikos padėtis susiklostė gerokai palankiau, nei tuo metu buvo galvojama“, – Eltai sakė V. Tuzikas.

„Mums kelia klausimų toks automatinis pratęsimas. Būtų prasminga žiūrėti ir į realias aplinkybes, ar iš tikrųjų dabar galima tikėtis, kad bus kokia nors ekonomikos suirutė, krizė ar panašiai“, – mano jis.

LB ekonomisto nuomone, ministerija turėtų aiškiai įvardyti, kodėl išskirtinių aplinkybių galiojimas turi būti pratęstas bei kodėl Lietuva negalėtų taikyti griežtesnių fiskalinės drausmės taisyklių jau dabar.

„Galbūt ir yra kažkokios kitos priežastys, dėl ko tos išskirtinės aplinkybės buvo numatytos. Bet, mūsų supratimu, reikėtų tiesiog labai aiškiai įvardinti, kad dėl tam tikrų priežasčių tos aplinkybės dar metams pratęsiamos“, – tikino V. Tuzikas.

Ministerija: lengvesnėmis sąlygomis piktnaudžiaujama nebus, biudžeto deficitas toliau mažės

Eltos pakalbintas finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas, minėdamas priežastis, akcentavo, kad Stabilumo ir augimo pakto išlygos ir kitiems metams galioja visos ES mastu, o Bendrijos institucijoms svarbu, kad visų valstybių narių fiskalinė politika būtų suderinta. M. Liutvinskas pabrėžia, kad pati Sąjunga rekomenduoja neskubėti ir prie griežtesnių fiskalinės drausmės nuostatų grįžti pamažu.

„Tiek Europos Komisija, tiek Taryba (ES finansų ministrų taryba – ELTA) dirba daug, kad ES fiskalinė politika, ypač euro zonoje, būtų koordinuojama tam, kad būtų užtikrintas tiek tvarus atsigavimas, tiek ir augimas. Tarybos rekomendacijose, kurios buvo patvirtintos visų šalių narių, pabrėžiama būtinybė vis dar išlaikyti palaikančią fiskalinę politiką, po truputį, žinoma, ją normalizuojant ir atitraukiant paramą iš sektorių, kur ji yra nereikalinga. Bet kas pabrėžiama, kad jokių staigių judesių daryti nereikia“, – vieną iš argumentų išlaikyti išskirtines aplinkybes įvardijo viceministras.

„Pasižiūrėjus į skaičius, nepaisant to, kad galioja tos išskirtinės aplinkybės ir Stabilumo augimo pakto išlyga, visos ES narės, po truputį atsigaunant ekonomikoms, mažina deficitus. Tai daro iš lėto, pamatuotai, kad nebūtų sukurtas šokas ekonomikos augimui“, – pažymi M. Liutvinskas.

Jis nurodo, kad išskirtinių aplinkybių galiojimas netrukdo ES šalims, tarp jų ir Lietuvai, žingsnis po žingsnio grįžti prie subalansuotų biudžetų: šalys sėkmingai mažina savo biudžeto deficitus ir neketina piktnaudžiauti suteiktu lankstumu. Tą esą atskleidžia ir Lietuvos pavyzdys, kurios pajamų ir išlaidų balanso netolygumai mažėja kasmet – nuo beveik 10 proc. 2020 m., 6,9 proc. šių metų viduryje, iki planuojamų 3,1 proc. kitąmet. Tai, pasak M. Liutvinsko, yra požymis, kad grįžtame prie fiskalinės drausmės.

„Deficitas laipsniškai mažinamas, tą darant pamatuotai, kad tai neturėtų efekto ekonomikos augimui. Tai leidžia stabilizuoti ir skolas, ką matome vėlgi iš savo projekcijų. (...) Matome, kad po truputį yra grįžtama prie fiskalinės drausmės, tai daroma ir Lietuvoje. Deficito mažėjimas daugiau nei vienu proc. punktu, iš principo, atitinka tai, kas parašyta fiskalinėse ES taisyklėse, nors jos išskirtinių aplinkybių laikotarpiu nėra taikomos“, – dėstė finansų viceministras.

„Mūsų biudžeto deficitas, pagal Finansų ministerijos planus, augant ekonomikai mažės žemiau trijų procentų“, – pozityvias tolesnio šalies ūkio balanso prognozes atskleidė M. Liutvinskas.

Išlaidoms ir deficitui mažinti dar ne laikas

Finansų viceministras taip pat paragino nepamiršti, kad, nors šalies ekonomika per pandemiją atsilaikė bene puikiausiai visoje ES, jos augimas yra pakankamai sveikas ir stiprus, o valstybės finansų deficitas kitais metais mažės, neapibrėžtumas 2022 m. niekur nedings: lėšų poreikis pandemijos valdymui išlieka.

„Ir kitais metais dar reikės numatyti papildomų lėšų dorotis su pandemija ir jos padariniais, tai yra padaryta kitų metų biudžeto projekte. Natūraliai iš to „minuso“, į kurį įeita dėl pandemijos, reikia po truputį išeiti. Efektas valdžios sektoriaus finansams yra liekamasis“, – pažymi Finansų ministerijos atstovas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas savo ruožtu patikino, kad Lietuva šiuo metu kovoja ne tik su pandemija, bet ir migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos, todėl, siekiant suvaldyti dvi krizes vienu metu, didesnės valstybės išlaidos būtinos.

„Ateinančių metų biudžetas planuojamas, atsižvelgiant į nepaprastąją padėtį, su kuria Lietuva susiduria tiek dėl migracijos iššūkių, tiek dėl pandemijos valdymo. Tai reikalauja papildomų išlaidų, kurios ir yra numatytos ateinančių metų biudžete“, – teigė M. Majauskas.

Pasak parlamentaro, prasmės labiau, nei numato ministerija, mažinti biudžeto deficitą, kas, anot politiko, reikštų didesnius mokesčius ar mažiau valstybės išlaidų, nėra, nes būtina spręsti ilgalaikes problemas, tokias kaip socialinė atskirtis ar viešųjų paslaugų finansavimas.

„Papildomai mažinti biudžeto deficitą ateinančiais metais, kas reikštų didinti mokesčius ar numatyti mažesnį išlaidų didėjimą, nematau didelės prasmės, nes mes turime ilgalaikes problemas, kurias turime spręsti: tiek socialinė atskirtis, tiek viešųjų paslaugų finansavimas“, – įvardijo M. Majauskas.

Lietuvos banko pastaba pagrįsta, bet vėluoja

SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko teigimu, ES bet kokiu atveju toleruos Lietuvos pateiktą biudžeto variantą, visgi LB išvada dėl išskirtinių aplinkybių taikymo yra logiška. Ekonomisto nuomone, pandemija šalies ekonomikai didelės įtakos nebedaro, ji sėkmingai sugrįžo į priešpandeminį lygį ir neatsilieka nuo ankstesnių augimo prognozių.

„Suprantu LB mintį, akivaizdu, kad Lietuvos ekonomika yra sugrįžusi gerokai aukščiau to lygio, buvusio prieš pandemiją, ir kitais metais ekonomikos augimas bus panašus kaip potencialaus ekonomikos augimo tempas. Tas atotrūkis tarp BVP ir potencialaus BVP yra iš esmės nebeneigiamas ir yra arba arti nulio, arba gal net pliusinis“, – komentavo T. Povilauskas.

Jo teigimu, didesnės kitiems metams numatytos vienkartinės, dėl pandemijos sukelto neapibrėžtumo numatytos, išlaidos, stebint pozityvų šalies ūkio augimą, dar labiau skatintų ekonomiką. T. Povilausko nuomone, tai nėra būtinas sprendimas.

„Ką mes matom kitų metų biudžeto projekte: prognozuojamas 3,1 proc. biudžeto deficitas. Įvertinus, kad su pandemija susijusios šių metų išlaidos yra vienkartinės, o kitais metais jas taip pat laikome vienkartinėmis, galime sakyti, kad kitais metais tas fiskalinis impulsas yra šiek tiek prociklinis, skatinantis ekonomiką, kas nėra itin racionalu ir logiška. Bet vėlgi tas dydis nėra labai didelis“, – Eltai paaiškino SEB ekonomistas.

Tačiau pašnekovas primena, kad iki biudžeto tvirtinimo parlamente liko mažiau nei mėnuo, tad „akivaizdu, kad niekas nieko nebekeis“. T. Povilauskas pastebi, kad kur kas svarbesnis klausimas – koks biudžetas bus formuojamas 2023 m., nuo kurių pradžios Stabilumo ir augimo pakto nuostatos vėl bus taikomos pilnai.

„Mums svarbiau ne 2022 metai, čia kaip ir viskas aišku, – 2022 metų (ES valstybių narių – ELTA) biudžetų dar neribos fiskalinės drausmės įstatymai. Bet 2023 metai – jau kitas klausimas. Tais metais viskas turės grįžti į ten, kur buvo prieš pandemiją, jei niekas nesikeis. Tada pasižiūrėsim, kaip ES šalys, įskaitant Lietuvą, grįš prie tų biudžetų, kurie būdavo anksčiau. Tai reikštų Lietuvai 2023 m. jau turėti biudžeto deficitą mažesnį nei 1 proc. Tas yra įmanoma, bet pasižiūrėsime, ar sugebėsime iki tiek nueiti 2023 metais“, – pabrėžia T. Povilauskas.

LB išvada: infliacija didės 0,3 proc., būtina rasti politinį sutarimą dėl pensijų

Be to, kad būtų tikslinga iš naujo įsivertinti, ar 2022 m. tikslinga taikyti išskirtines sąlygas, LB savo Seimui pristatytoje išvadoje nurodė, kad vidutinė metinė infliacija kitais metais turėtų didėti apie 0,3 proc., o COVID-19 padariniams šalinti numatytos lėšos gali sukelti perteklinį ekonomikos skatinimą. Dokumente bankas taip pat konstatuoja, kad, siekiant išvengti per dažno pensijų sistemos keitimo, būtinas politinis sutarimas. Kol jo nebus, LB teigimu, pensijų sistema Lietuvoje nebus stabili.

LB taip teisės aktų sistemoje registruotoje išvadoje dar pažymi, kad „pajamų iš pagrindinių mokesčių ir socialinių įmokų surinkimo planai atitinka prielaidas dėl ekonomikos raidos“.

2022 metų valstybės biudžetas ateinančią savaitę turėtų būti svarstomas Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Pirmasis svarstymas Seimo posėdžių salėje numatytas lapkričio 25 d., po kurio parlamentarai biudžeto projektą grąžins Vyriausybei tobulinti. Antrąjį svarstymą, kuriame jau bus balsuojama, ketinama surengti gruodžio 9 d.