Skaičiai neklysta: per metus baseino komplekse svečiavosi beveik 400000 klientų. Šis skaičius aiškiai atspindi klientų, kurie ypatingą dėmesį skiria gerai savijautai, pasitikėjimą ir palaikymą šiam sporto traukos centrui.

Ypatingo dėmesio yra vertos mokymo plaukti treniruotės, kurias nuolat lanko virš 800 vaikų ir suaugusiųjų. Plaukimas labai svarbus ir rajono antrokams, net 600 vaikų siekė tobulinti savo plaukimo įgūdžius ir leidosi į vandens kelionę. Svarbu išmokti tinkamai plaukti, kad pramogos vandenyje nevirstų tragedija. Mūsų šalies statistika nurodo, jog tinkamai plaukti moka tik kas penktas šalies gyventojas. Be to, svarbu paminėti, kad mokymo plaukti treniruotės vyksta ne tik šaltuoju metų laiku. Vasarą vaikai gali tęsti mokymo plaukti pamokas ir dalyvauti aktyvioje laisvalaikio stovykloje „Jūrų liūtas“. Čia vaikai ne tik pramogauja, bet ir dalyvauja įvairiose veiklose, įskaitant plaukimo pamokas ir iššūkius, praturtindami savo patirtį ir įgūdžius bei išmokdami saugiai elgtis vandenyje ir prie jo.

Klaipėdos baseino nuotr.

Varžybos ir sporto iššūkiai

Baseinas sulaukė didelio susidomėjimo ne tik dėl tradicinių plaukimo varžybų, bet ir įvairių sporto iššūkių. Bendradarbiavimas su „Dechatlon“ ir „Maistu sportui“ įtraukė ne tik klientus, bet ir skatino verslus prisidėti prie vieno bendro tikslo – sveikesnės visuomenės, skatinant ir formuojant sveikesnius įgūdžius ir kuriant nuolatinę sporto rutiną.

Komplekse taip pat vyko regioniniai bei tarptautiniai plaukimo renginiai, kurie neabejotinai traukė visų dėmesį, per 2023 m. komplekse buvo suorganizuota net 15 plaukimo varžybų. Pasaulio taurės su pelekais varžybose sulaukta daugiau nei 17 komandų iš viso pasaulio, kurios varžėsi plaukimo su pelekais čempionate dėl geriausiųjų titulo. Išskirtinio klaipėdiečių dėmesio sulaukė VšĮ „Plaukimo mokykla“ organizuotos plaukimo varžybos. Per 2023 m. buvo surengtos dvejos vaikų plaukimo varžybos. Tai ne tik leido įvertinti kiekvieno vaiko padarytą pažangą, bet ir suteikė galimybę jauniesiems plaukimo entuziastams parodyti savo įgūdžius ir talentą.

Socialinės atsakomybės, iniciatyvos

Klaipėdos baseinas neapsiribojo tik savo renginiais, bet aktyviai dalyvavo Pasaulinės Dauno sindromo dienos ir autizmo spektro supratimo dienos renginiuose. Skirtingos kojinės, simbolizuojančios kitoniškumą, tapo ženklu, kad bendruomenė vertina įvairovę ir skatina toleranciją. Jau antrus metus iš eilės Tarptautinė jogos diena paminėta aktyviai ir prasmingai atliekant 108 saulės pasveikinimus ir kuriant nuostabią tradiciją. 108 saulės pasveikinimais ne tik įprasminta diena, bet ir surinktos aukos kilniam tikslui – visuomeninei organizacijai, kuri dirba su vaikais, turinčiais autizmo spektro ir kitus raidos sutrikimus – „Elgesio sprendimai“. Už surinktą auką organizacija įsigijo būtinų priemonių vaikučių priežiūrai: kinetinį smėlį, sensorinę gyvatę bei takelį.

Klaipėdos baseino nuotr.

Daugiausiai atgarsio susilaukė organizuota iniciatyva kartu su „Švyturio“ arena. „Gerumo PARA-TONAS“ pritraukė daug žiniasklaidos dėmesio ir įmonių palaikymo. Renginio metu plaukta 1440 minučių – visą parą nepertraukiamai (net ir naktį!), ištisas 24 valandas, vis perduodant estafetę kitam plaukikui. Nuplauktas įspūdingas kilometrų skaičius – net 341 km ir 300 m. Iniciatyva buvo suorganizuota siekiant kilnaus ir prasmingo tikslo – įsigyti būtinų priemonių Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams. Kiekvieno dalyvio auka padėjo įgyvendinti šią misiją ir už suaukotas aukas buvo įsigytas: pozicionavimo čiužinys „Stabilo Grande“ – 1569 Eur; stovynė vaikui „Mod. Gazeelle“ – 1808 Eur; vaiko raidos vertinimo priemonių rinkinys (DISC) – 1000 Eur; planšetiniai kompiuteriai – 1320 Eur (3 vnt.) ir už likusią sumą įsigyta specialistų veikloms būtinų lavinamųjų darbui priemonių.

Iniciatyva bus organizuojama ir šiais metais, tik su daug didesniu trenksmu, partnerių ir klientų įsitraukimu.

Netradiciniai renginiai

Klaipėdos baseinas ne tik kvietė sportuoti, bet ir suteikė galimybę atsipalaiduoti tokiose praktikose kaip Gongų vakaras ir Joga Nidra. Gongų vakarais buvo galima mėgautis atpalaiduojančiu gongų skambesiu bei garsų masažu, kuris teikė malonumą ir ramybę. Joga Nidra praktika leido susitikti su savo vidine asmenybe ir mėgautis visišku fizinio, emocinio ir mentalinio atsipalaidavimo pojūčiu.

Klaipėdos baseino nuotr.

Vidinei ramybei, atsipalaidavimui, ir sąmoningumui skirti renginiai bus tęsiami ir šiais metais.

Klaipėdos baseino direktorė Ieva Vaičiurgė akcentavo, kad šis baseinas yra ne tik vieta sportuoti, bet ir svarbus bendruomenės ryšių ir sveikatos skatintojas. Baseine lankytojai įkvepiami sveikos gyvensenos idėjų, ne tik ugdo kūną, bet ir puoselėja kolektyviškumo dvasią bei aktyviai prisideda prie gerumo ir tolerancijos sklaidos. Kompleksas tampa tikru sveikatos ir pramogų jungimosi centru, kuriame kiekvienas prisidėjęs investuoja ne tik laiką, bet ir savo pastangas siekiant gyvenimo kokybės pagerėjimo. „Mes nesustosime“, – komentavo direktorė, pabrėždama nuoseklų įsipareigojimą toliau vystyti ir plėsti šią svarbią socialinę erdvę.

Per 2023 m. Klaipėdos apskrities VPK užregistruota 4816 nusikalstamų veikų, ištirta – 3203. Palyginti – 2022 m. užregistruotos 4788 nusikalstamos veikos, išaiškinta – 3279. Tarp registruotų nusikalstamų veikų dominavo vagystės (apie 25 proc.), el. erdvėje įvykdytos nusikalstamos veikos (apie 17 proc.), su smurtu artimoje aplinkoje (apie 15 proc.) ir su narkotinėmis medžiagomis susijusios nusikalstamos veikos (apie 14 proc.). Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai tarp visų registruotų nusikalstamų veikų sudaro mažiau nei 4 proc. Per 2023 m. beveik dvigubai išaugo nusikaltimų el. erdvėje – pernai registruoti 569 nusikaltimai, 2022 m. – 298.

Atlikus bylų analizę konstatuojama, kad nuo sukčių pernai Klaipėdos apskrityje nukentėjo daugiau kaip 400 asmenų, jiems padaryta žala siekia per 1,5 mln. eurų. Klaipėdos apskrityje daugiau nei perpus sumažėjo nužudymų – 2023 m. įvykdyti 6, 2022 m. – 13. Beveik 27 proc. sumažėjo nusikaltimų dėl sukčiavimo (pagal LR BK 182 str. 1-3 d.) – 2023 m. registruotos 224 nusikalstamos veikos, 2022 m. – 305. Su smurtu artimoje aplinkoje susijusios nusikalstamos veikos Klaipėdos apskrityje vis dar yra tarp dominuojančiųjų, tačiau pareigūnai pastebi, kad jų nuosekliai mažėja ir 2023 m. registruotų nusikalstamų tokio pobūdžio veikų skaičius yra mažiausias per pastaruosius penkerius metus – 2023 m. registruotos 497, 2022 m. – 537, o, pavyzdžiui, 2019 m. – 800.

Klaipėdos apskr. VPK nuotr.

Eismo saugumas taip pat yra vienas iš didžiausių Klaipėdos apskrities policijos prioritetų. Statistika rodo, kad pareigūnų vykdomos priemonės duoda rezultatų – 2023 m. padėtis Klaipėdos apskrities keliuose yra geriausia per pastaruosius šešerius metus.  Pernai visos apskrities keliuose buvo užregistruoti 324 įskaitiniai eismo įvykiai, tai yra – 15 proc. mažiau nei 2022 m., kai buvo užregistruotas 381 eismo įvykis. Per juos 2023 m. žuvo 14 žmonių, 2022 m. fiksuota 17 mirčių keliuose.

Sužeistų asmenų skaičius taip pat mažėjo – 2023 m. per eismo įvykius nukentėjo 369 asmenys, 2022 m. – 464. Beveik perpus sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai – 2023 m. registruoti 9, 2022 m. – 14 tokių eismo įvykių. Daugiausia avarijų, per kurias nukenčia žmonės, fiksuota uostamiestyje – 150, per juos žuvo motociklo vairuotojas ir pėsčiasis, sužeisti buvo 166 žmonės. Kretingos rajone eismo įvykiai 2023 m. pareikalavo daugiausia mirčių – čia žuvo penki asmenys – 4 automobilių vairuotojai ir pėsčiasis, Klaipėdos rajone užgeso keturios gyvybės – automobilio vairuotojo, motociklininko ir dviejų pėsčiųjų.

Pagrindine skaudžių eismo įvykių priežastimi, pasak pareigūnų, išlieka leistino greičio viršijimas ar saugaus nepasirinkimas. Taip pat vyrauja reikalavimo duoti kelią važiuojant per sankryžą nevykdymas ir saugaus atstumo nesilaikymas. Net ketvirtadalio eismo įvykių priežastimi 2023 m. tapo pareigų pėstiesiems nevykdymas – fiksuota 81 avarija, kai transporto priemonės kliudė pėsčiuosius. Palangoje – apie trečdalį visų įskaitinių eismo įvykių sudarė susidūrimai su dviračiais ar paspirtukais.

Itin didelį dėmesį savo veikloje Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai skiria ir prevencijai – per 2023 m. visoje apskrityje pareigūnai surengė 1877 prevencinius renginius, švietimo ir ugdymo įstaigose vaikams bei jaunimui skaitytos 1068 paskaitos. Viešąją tvarką tvarką ir eismo saugumą užtikrinti pareigūnams padėjo 104 policijos rėmėjai, kurie savanoriškai dirbo apie 3500 valandų (2022 m. buvo 73 policijos rėmėjai) Klaipėdos apskrityje 2023 m. veikė 277 saugios kaimynystės grupės, o uostamiesčio saugios kaimynystės grupė Birutės g. 17A – respublikiniame Saugių kaimynysčių grupių gerosios praktikos iniciatyvų konkurse pernai užėmė II vietą. Siekiant informuoti gyventojus, skatinti juos labiau saugoti save ir savo turtą, pernai apskrityje pareigūnai surengė 1482 susitikimus, kuriuose dalyvavo beveik 27 000 žmonių. Kalbėta smurto artimoje aplinkoje, vagysčių prevencijos, saugus eismo, saugumo elektroninėje erdvėje, prekybos žmonėmis nusikaltimų užkardymo, taip pat, socialinės atskirties mažinimo ar pagyvenusių žmonių informavimo kaip netapti nusikaltimo aukomis temomis.

Itin daug dėmesio skiriama ir saugios aplinkos ugdymo įstaigose užtikrinimui. 2023-12-01 uostamiesčio Kultūros fabrike vyko Klaipėdos apskrities VPK ir uostamiesčio savivaldybės surengta konferencija „Mokykla, savivalda, policija – ką mes visi galime geriau?". Joje keltas tikslas, kad institucijos betarpiškai bendradarbiautų ir operatyviai dalytųsi informacija apie realią situaciją uostamiesčio mokyklose, susijusią su psichoaktyvių medžiagų vartojimu ir platinimu.

Ieškant sprendimų, galinčių padėti spręsti esamą situaciją, konferencijos dalyviams, iš kurių dauguma buvo uostamiesčio mokyklų vadovai, siūlyta suvienodinti mokyklų vidaus tvarkos taisyklės, suvokti, kad jų laikytis privaloma ne tik moksleiviams, bet ir darbuotojams, pripažinti egzistuojančias problemas, tarp jų ir galimą psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei platinimo, neslėpti jų baiminantis susigadinti įstaigos reputaciją, o priešingai – įtraukti tėvus ir bendradarbiauti su policija.

Konferencijoje iškeltas siekis panašaus pobūdžio renginius situacijai ir jos pokyčiams aptarti rengti ir ateityje, nes fiziškai ir emociškai saugią aplinką vaikams galima sukurti tik glaudžiai bendradarbiaujant, bendromis pastangomis. šiandien vykusio renginio metu taip pat vyko diskusija „Policija, savivalda, mokykla-2023“, per kurią policijos, kelių savivaldybių merai, ugdymo įstaigų ir kitų socialinių partnerių atstovai išsakė įžvalgas apie policijos, savivaldos ir mokyklų sąveiką, siekiant sumažinti narkotinių medžiagų, patyčių, smurto plitimą ugdymo įstaigose bei saugesnei aplinkai sukurti. Apibendrindamas pernai nuveiktus pareigūnų darbus, Klaipėdos apskr. VPK viršininkas Alfonsas Motuzas ypač džiaugėsi stabiliai aukštu visuomenės pasitikėjimu policija.

„Klaipėdos apskrities gyventojų pasitikėjimas policija šalies vidurkį lenkia keletą metų iš eilės ir siekia net 84 proc. Policijos pareigūnai ir toliau dės visas pastangas, kad pateisintų žmonių lūkesčius – pagrindiniai Klaipėdos apskrities VPK veiklos prioritetai šiemet bus viešosios tvarkos ir saugaus eismo užtikrinimas, nepilnamečių daromų teisės pažeidimų prevencija, nusikaltimų el. erdvėje ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų atskleidimas,“ – sakė Klaipėdos apskrities VPK viršininkas A. Motuzas.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, teigiamai vertindamas praėjusių metų Klaipėdos apskrities VPK veiklos rezultatus, pabrėžė bendravimo su socialiniais partneriais svarbą. „Klaipėdos apskrities policija, kaip ir visos Lietuvos policija, su socialiniais partneriais yra ir turi išlikti lyg vienas kumštis, nes gerus rezultatus galima pasiekti tik veikiant kartu, keičiantis žiniomis ir gerąja patirtimi,“ – sakė generalinis komisaras R. Požėla.

Nauji objektai gerai įvertinti tarptautiniu mastu, iniciatyvos – šalies mastu. Kauno rajono savivaldybė įvairiomis progomis apdovanojo tuos, kurie gražino ir garsino šį kraštą.

Finišas: Šlienavos pagrindinėje mokykloje rugsėjį baigėsi metus trukę darbai – bendruomenei pristatytas atnaujintas stadionas ir sporto aikštynas.

Nauja: minint Kultūros dieną Kauno valstybiniame dramos teatre pagerbti Kauno rajono kultūros darbuotojai ir pirmą kartą įteikta naujoji Kauno rajono savivaldybės kultūros premija „Kultūros smaragdas“. Pirmuoju smaragdiniu menininku tapo skulptorius Tadas Vosylius.

Judrūs: Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo 2023 m. Nacionalinio judumo iššūkio nugalėtojus. Šiais metais startavusiame Miestelių iššūkyje nugalėtoja tapo Akademija.

Iniciatyvos: viena efektyviausių bendruomenių įtraukimo į savivaldos reikalus formų yra dalyvaujamasis biudžetas. Savivaldybės ir aktyvių bendruomenių pastangomis pagražėjo Kulautuva, Vandžiogala, Liučiūnai, Babtai, Domeikava, Raudondvaris, Seniava ir kitos vietovės.

Šviesa: bendrovė „Frineta” visose 25 seniūnijose modernizuoja apšvietimą.

Pagalba: Kauno rajono savivaldybė inicijavo pilietinę akciją „Sušildykime Ukrainos karius. Padovanokime jiems miegmaišių“, jie perduoti partneriams – Užkarpatės apskričiai.

Susitarimas: Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas balandį pasirašė sutartis tarp savivaldybių dėl suvienodintos darželinukų priėmimo tvarkos į ugdymo įstaigas, viešojo transporto maršrutų pratęsimo ir šių paslaugų išlaidų kompensavimo.

Nominacija: bendruomenių pagerbimo renginio vedėjas Egidijus Stancikas Vandžiogalos bendruomenės apdovanojimą už iniciatyvas ir susitelkimą atsiimti pakvietė seniūną Jurgį Bukauską.

Pripažinimas: Vilniaus rotušėje gruodžio 7 d. vykusiame Europos regioninio vystymo fondo „Interreg“ forume Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė (antra kairėje) atsiėmė apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintą projektą „Istorinis kelias: Raudondvaris–Bauskė“. Raudondvario dvaro komandos parengtas filmuotas pristatymas taip pat pateko tarp trijų geriausių.

Jubiliejinis: gruodžio 27 d. Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotas 1 200-asis šių metų kūdikis. Juo tapo gruodžio 6 d. gimęs Sandros ir Klaido Kazlauskų sūnus Noelis. Mažylis – antras vaikas šeimoje, jo sesei Elzei – ketveri.

Veikla: lapkričio 23 d. naują ketverių metų kadenciją pradėjo 181 Kauno rajono savivaldybės seniūnijų seniūnaičiai.

Puikios: šį pavasarį pradėtas ugdymo įstaigų valgyklų reitingavimas Kauno rajonui labai sėkmingas – visos trylika tikrintų valgyklų buvo įvertintos penkiais balais ir suteiktas penkių puodelių ženklas.

Tąsa: spalio 7 d. Hepenheime (Vokietija) atnaujinta Bergštrasės apskrities ir Kauno rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartis, patvirtinanti abiejų pusių pasiryžimą toliau gilinti ir plėsti partnerystę visose bendrų interesų srityse, taip pat siekį skatinti tvarius piliečių ryšius, ypač tarp jaunosios kartos atstovų. Dokumentą pasirašė Kauno rajono vicemerė Raminta Popovienė, Bergštrasės apskrities tarybos pirmininkas Joachimas Kunkelis ir apskrities viršininkas Christianas Engelhardtas.

Komfortas: Akademijoje rekonstruota pagrindinė miestelio arterija – Pilėnų gatvė, sutvarkytas žiedas, įrengta lietaus nuotekų sistema, apšvietimas, atnaujinta automobilių stovėjimo aikštelė, pastatyti modernūs požeminiai atliekų konteineriai, sutvarkyti daugiabučių kiemai.

Mažiesiems: šiemet rugsėjo 1 d. finišavo Zapyškio pagrindinės mokyklos ikimokyklinių ugdymo grupių pastato, Kulautuvos lopšelio-darželio (nuotraukoje) ir Ilgakiemio mokyklos-darželio renovacijos projektai.

Patrauklus: vasario 2 d. duris atvėrė atnaujintas Mastaičių baseinas.

Vertinimas: kasmetiniuose architektūros projektų rinkimuose „Archbook lyderis 2023“ Kauno rajone esantis „Nemuno7“ tapo nugalėtoju „Viešųjų projektų“ kategorijoje. Pafose (Kipras) Europos kultūrinio turizmo tinklo kasmečiuose apdovanojimuose kultūros reikmėms pritaikyta žemkasė pelnė trečią vietą upių paveldo kategorijoje.

Įvertinimas: iš Lietuvos savivaldybių asociacijos Vilniuje surengtų iškilmių Vietos savivaldos dienos proga Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis grįžo su Savivaldos riterio krivūle, o savivaldybė Auksine krivūle įvertinta už aktyvią partnerystę auginant vertę bendruomenei ir valstybei.

Laisvalaikiui: Kačerginės kraštovaizdžio pažintinį taką dar iki oficialaus atidarymo rugsėjo 12-ąją išbandė ne vienas žygeivis.

Loreta ir Visvaldas Matijošaičiai

Gegužės 31-ąją laikinojoje sostinėje Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis vedė savo išrinktąją Loretą Matijošaitę. Prabangi šventė vyko Pažaislio vienuolyne.

„Esu seno kirpimo žmogus. Gyvendamas su moterimi ne vienerius metus, save gerbiantis vyras vieną dieną turi vesti“, – sakė politikas portalo „Lrytas.lt“ žurnalistams.

Iki vestuvių pora kartu gyveno jau šešerius metus, nuo 2017-ųjų. V. ir L. Matijošaičių meilė įsižiebė praėjus keleriems metams nuo tragiškos pirmosios mero žmonos mirties.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sutuoktiniai pažįstami labai seniai. Žurnalui „Stilius“ L. Matijošaitė yra sakiusi, kad kai jai buvo penkeri, tuomet studentas Visvaldas atvažiuodavo pas ją į namus – būsimas Kauno meras studijavo kartu su Loretos broliu.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus

Pirmomis vasaros dienomis Kuršių Nerijoje, Nidos prieplaukoje, amžiną meilę viena kitam prisiekė du žinomi televizijos veidai – Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus.

L. Balandžio ir Ž. Gedvilos/ BNS nuotr.

Pora susituokė stebint patiems artimiausiems žmonėms. Į Nidą Edita ir Saulius atvyko laivu „Raketa“, o pakeliui apie kelionės tikslą pranešė pati nuotaka. Socialiniame tinkle „Facebook“ garsi žurnalistė paviešino jos su sužadėtinio nuotrauką su prierašu „Plaukiam ženytis!“.

LNK primena, kad 2016 m. E. Mildažytė tapo našle. Televizijoje dirbusios moters ir jos kolegos S. Pilinkaus santykiai pamažu iš draugystės tapo santuoką atnešusia nauja meile.

Beata Tiškevič ir Saulius Baradinskas

Beveik vidurvasarį, liepos 21-ąją, Vilniuje žiedus sumainė rašytoja, verslininkė Beata Tiškevič ir režisierius Saulius Baradinskas. Prieš santuoką pora draugavo šešerius metus.

I. Gelūno ir Ž. Gedvilos/ BNS nuotr.

Privačioje ceremonijoje Vilniaus Bernardinų sode su Beata ir Sauliumi šventė tik artimiausi poros draugai ir šeimos nariai.

Žurnalistams B. Tiškevič yra sakiusi, kad vestuvių niekada nesureikšmino, tačiau su Sauliumi kartu nusprendė, kad įteisinti santykius visgi reikėtų. Pora draugystę pradėjo 2016 m. lapkritį. Režisierius yra atviravęs, kad su Beata ne tik palaiko vienas kitą asmeniniame gyvenime, bet ir įkvepia kūrybai.

Gabija Milašiūtė ir Andrius Tapinas

Privačioje ceremonijoje Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje rugpjūčio 11-ąją susituokė visuomenininkas, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas Andrius Tapinas bei jo išrinktoji, „Laisvės TV“ direktorė Gabija Milašiūtė.

I. Gelūno/ BNS nuotr.

Tam, kad svetimos akys nepamatytų intymių šeimos kadrų, ceremoniją saugojo apsauginiai, o visuomenė apie šventę sužinojo tik praeiviams atsiuntus nuotraukas žiniasklaidai.

Gabijos ir Andriaus keliai viešumoje dažniausiai susikirsdavo dalykiškai – moteris vadovauja Andriaus įkurtai „Laisvės TV“. Asmeninio gyvenimo sutuoktiniai nekomentuodavo, o apie žydinčius santykius visuomenė galėjo spręsti tik iš jų pasirodymo kartu viešuose renginiuose.

G. Milašiūtei santuoka su visuomenininku yra pirmoji, o pačiam Andriui sąjunga su Gabija – trečioji.

Justė Žičkutė-Lukošaitienė ir Tomas Lukošaitis

Nida 2023-ųjų metų vestuvėms – ypatingai patraukli vieta. Čia savo meilę įteisino ir LNK laidų „KK2“ bei „KK2 penktadienis“ vedėja Justė Žičkutė-Lukošaitienė su vyru Tomu.

V. Fasij nuotr.

Pora susituokė po penkerių metų draugystės. Iš pradžių savo šventei Justė ir Tomas svarstė rinktis Vilnių, tačiau pamatę kelis kadrus iš švenčių Nidoje, persigalvojo.

„Šventėje dalyvavo 55 žmonės – kvietėme tik tuos, su kuriais iš tikrųjų gera. Nekvietėme tik iš mandagumo, todėl buvo mažiau šeimos narių, bet labai daug draugų“, – apie ceremoniją pasakojo jaunoji.

Patricija Budaitė ir Tomas Narkevičius-Free Finga

Musninkų miestelyje rugpjūčio 19-ąją savo išrinktąją Patriciją vedė garsus atlikėjas Tomas Narkevičius, geriau žinomas sceniniu vardu Free Finga.

E. Deveikaitės nuotr.

Pora susižadėjo 2021-aisiais, o po dvejų metų vestuves trankai atšventė Gaidelių dvare. Atlikėjui šventės nesugadino net sugipsuota ranka. Oficialiai santykius Tomas ir Patricija įteisino kartu praleidę šešerius metus.

Vaida Žemaitytė ir Tomas Jankauskas

Vasaros pabaigoje, rugpjūčio 24-ąją, įspūdingoje ceremonijoje Vilniaus centre žiedus sumainė prabangių drabužių tinklo „Du broliai“ bendraturtis Tomas Jankauskas bei interjero dizainerė Vaida Žemaitytė.

LNK nuotr.

Pora susižadėjo per jaunojo gimtadienį, o sužadėtuvių žiedą kūrė pats T. Jankauskas. Vaida ir Tomas susipažino viename labdaros renginyje.

„Mes buvome susodinti prie to paties stalo. Sėdėjome vienas priešais kitą. Vakaro eigoje užsimezgė įdomus pokalbis. Po to vakaro niekada ir nebeišsiskyrėme“, – sakė V. Žemaitytė LNK laidoje „Bus visko“.

Marija Palaikytė ir Fulvio Franchini

Rugsėjo 21-ąją Italijoje, Florencijoje susituokė mados tendencijų analitikė Marija Palaikytė bei verslininkas Fulvio Franchini.

LNK nuotr.

Dažnam lietuviui santuoka tapo staigmena – savo meilės Marija ir Fulvio niekada neafišavo. Santykių Marija sako tiesiog neakcentavusi ir nedemonstravusi socialiniuose tinkluose. Kaip ir poros santykiai, taip ir vestuvės spinduliavo natūralumu ir tikrumu.

Anot Marijos, po šešerių metų draugystės prie altoriaus žengusi pora savo šventę surengė tada, kai buvo labiausiai įsimylėję. Kalbėdama apie šventę, nuotaka stebėjosi, kad po šventės sulaukė komentarų ir klausimų, kodėl pasirinko gan kuklų įvaizdį – neryškų, natūralų makiažą ir paprastus palaidus plaukus.

„Gal dėl to, kad norėjau būti savimi? Ir atpažinti save vestuvių nuotraukose?“ – retoriškai klausė M. Palaikytė.

Jai keista, kai žmonės vestuvėse elgiasi ir atrodo taip, kaip niekada neatrodytų ar nesielgtų kasdienybėje.

„Svarbus yra sąmoningas kontaktas su realybe ir neimituoti patiems savęs“, – apie pilis besinuomojančius ir baltus balandžius į dangų leidžiančius jaunuosius kalbėjo moteris.

Kol kas pora didesnės šeimos neplanuoja – ateityje vaikų norėtų, tačiau ar ne dabar. Marija ir Fulvio į tokią atsakomybę žiūri labai rimtai.

Žvelgiant į 68 metus gyvuojančios įmonės istoriją, jau ketvirtąkart pakeistas pavadinimas. Tačiau šįkart naujas vardas „Klaipėdos paslaugos“ simbolizuoja ir kardinalų pokytį bendrovės veikloje.

„Iš keleivinio transporto bendrovės tampame daugiafunkcine įmone, šiuo metu teikiančia Klaipėdos miestui daugiau nei dešimt skirtingų paslaugų“, – pasakojo V. Ramanauskas.

Kol kas maždaug 75 proc. bendrovės veiklų išlieka susijusios su keleivių pervežimo, autobusų stoties bei keleivinio transporto aptarnavimo paslaugomis. Apie 18 proc. pajamų bendrovė uždirba iš gatvių apšvietimo bei šviesoforų įrengimo ir eksploatacijos, elektromobilių pakrovimo stotelių įrengimo ir aptarnavimo, minėtų infrastruktūros objektų projektavimo. Bet kasmet vis didesnę uždirbamų lėšų dalį atneša plečiamas komunalinių paslaugų spektras. Šiemet „Klaipėdos paslaugos“ pradėjo vasarą ir žiemą valyti uostamiesčio šiaurinės dalies gatves, šaligatvius. Kaip ir anksčiau, bendrovės darbuotojai vykdo specifines kelių ir gatvių ženklinimo paslaugas, iš miesto teritorijos nutempia ir saugo bešeimininkius automobilius.

Vaidas Ramanauskas. „Klaipėdos paslaugų“ nuotr.

Pasak V. Ramanausko, kad šiemet ant bendrovės autobusų ir kitos technikos atsirado nauji pavadinimai ir logotipai – tik vartotojams matomas vizualinio identiteto pokytis. Bet didžiausi pokyčiai vyksta bendrovės viduje. Įsiklausant į akcininko lūkesčius siekiama tapti patikimu, inovatyviu tvarių paslaugų teikimo partneriu Klaipėdos miestui.

„Šiemet mūsų įmonėje daug kas įvyko pirmąkart. Minijos–Dariaus ir Girėno gatvių atkarpoje paleidome „žaliosios bangos“ sistemą. Į Danės upę išplaukėme elektriniais laivais – autobusais. Pirmieji Lietuvoje nusipirkome trylika ilgųjų elektrinių miesto tipo keleivinių autobusų. Pasistatėme didžiausią šalyje šių autobusų įkrovos stotelių terminalą. Mūsų dujiniai autobusai pernai ėmė važinėti naudodami biodujas. Pradėjome mažąja technika šluoti pėsčiųjų ir dviračių takus“, – metų pokyčius vardino V. Ramanauskas, pridurdamas, jog tai darbai, kuriuos mato klaipėdiečiai. Bet ne ką mažiau naujovių įdiegta ir bendrovės viduje, skirtų sklandesniam procesų valdymui, darbų saugai, darbuotojų komfortui.

„Ačiū visai mūsų komandai už puikius metus – šiemet netgi pirmąkart tapome lyderiais tarp šalies keleivinio transporto bendrovių pagal pelningumo rodiklius. Bet negaliu kolegoms pažadėti, kad kitąmet darbų bus mažiau“, – juokavo V. Ramanauskas.

Mat 2024 m. laukiama parvykstant užsakytų dar 21 elektrinio autobuso, kitąmet suplanuotas senamiesčio ir visų miesto apšvietimo tinklų atnaujinimas, tęsiamas daugiabučių kiemų apšvietimo projektavimas ir įrengimas. Siekiant mažinti elektros energijos sąnaudas gatvių apšvietimui „Klaipėdos paslaugos“ ruošiasi įsigyti 8 MW galios vėjo arba saulės elektrinę su energijos kaupikliu. Ir, kaip numatyta įmonės strategijoje, plėsti komunalines paslaugas miestui.

Alma Adamkienė

Gegužės 21 dieną, eidama 97 metus, mirė buvusi pirmoji ponia Alma Adamkienė.

Išeivijoje didžiąją gyvenimo dalį praleidusi Alma Adamkienė Jungtinėse Valstijose buvo aktyvi lietuvybės puoselėtoja, o jos vyrui Valdui Adamkus tapus prezidentu ji užsiėmė labdara ir reikšmingai sustiprino filantropijos tradiciją šalyje.

„Faktiškai ji visada buvo šalia prezidento, šalia V. Adamkaus ir, atrodytų, ji visada buvo lyg šešėlyje, bet iš tikrųjų, manau, ji buvo tas variklis, kuris prezidentą vedė į priekį“, – sakė artimai su Adamkų šeima bendravęs Vilniaus eksmeras Artūras Zuokas.

„Jai iš tikrųjų nerūpėjo nei tas išorinis blizgesys, nei titulų svoris, su kuriais bendraudavo. Ji buvo labai paprasta, labai nuoširdi, tai galbūt ir papirkdavo – tas ypatingas jos žavesys“, – teigė buvusi prezidento V. Adamkaus atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

A. Adamkienė (buvusi Nutautaitė) augo Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio Stasio Nutauto ir Onos Soblytės-Nutautienės šeimoje. 1944 metais, artinantis antrajai sovietų okupacijai, A. Adamkienė su tėvais ir seserimi Danute traukėsi į Švediją, tačiau nacių okupantų visa šeima buvo sulaikyta, motina su dukterimis pateko į Rygos kalėjimą, vėliau – į darbo stovyklą Vokietijoje.

Su V. Adamkumi ji susipažino lietuviškoje gimnazijoje Vokietijoje, jie 1951 metais susituokė jau JAV, Čikagoje.

Nuo 1962 metų Alma Adamkienė 25 metus vadovavo Tabor Farmos vasarvietei, kuri tapo svarbiu lietuvybės centru JAV. Čia daug metų vyko lietuvių išeivių organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimai.

Simas Kudirka

Vasario 11, eidamas 93 metus mirė jūrininkas Simas Kudirka, išgarsėjęs dėl bandymo pabėgti iš Sovietų Sajungos peršokus į amerikiečių laivą.

S. Kudirka 1952 metais baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. 1956–1970 metais buvo Klaipėdos žvejybinio laivyno jūreivis radistas.

S. Kudirka 1970-aisiais per JAV ir SSRS žvejybos organizacijų vadovų susitikimą, kuris vyko JAV teritoriniuose vandenyse, peršoko iš sovietinio laivo į Jungtinių Valstijų pakrančių apsaugos katerį ir pasiprašė politinio prieglobsčio.

1971-ųjų gegužę S. Kudirka buvo nuteistas dešimčiai metų kalėti Pskove, Mordovijos lageriuose. Jo motinai, gimusiai JAV, atgavus Amerikos pilietybę, JAV administracijos pastangomis 1974 metais jis iš kalėjimo išleistas. S. Kudirka tada su šeima išvyko į JAV, kur dalyvavo lietuvių organizacijų veikloje, skaitė paskaitas apie komunistinį Sovietų sąjungos režimą. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jis grįžo gyventi į šalį.

„Nepaprastai jautrus žmogus. Ir iš to kilo visos kitos jo savybės. Atsidavimas Lietuvai, nuoširdumas toks“, – per S. Kudirkos laidotuves sakė režisierė Giedrė Žickytė, sukūrusi filmą apie jį „Šuolis“.

Algimantas Raudonikis

Spalio 20 dieną mirė kompozitorius Algimantas Raudonikis. Jis ėjo 90 metus.

Iš viso jis buvo sukūręs 700 įvairių žanrų kūrinių, per savo gyvenimą surengė apie 400 autorinių koncertų.

Didžiąją A. Raudonikio kūrybos dalį sudaro estradinė muzika: dainos, pjesės pučiamųjų orkestrams, akordeonui, fortepijonui, muzika šokiams. Jis taip pat sukūrė nemažai choro dainų, kūrinių liaudies instrumentams, jų ansambliams ir kapeloms, kolektyvams.

1953 metais jis įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Ekonomikos fakultetą, bet vėliau perėjo į J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą, kur mokėsi teorijos ir kompozicijos, 1957–1963 metais studijavo kompoziciją Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija).

A. Raudonikis buvo 1970 metų Dainų šventės, Baltijos studentų dainų švenčių Vilniuje „Gaudeamus VII“ 1978 metais ir „Gaudeamus – X“ 1988 metais, taip pat 1969, 1977, 1987 ir 1997 metų moksleivių dainų švenčių Šokių dienų vyriausiasis muzikos vadovas.

„Visų pirma A. Raudonikis pasižymėjo gražiomis ir šiltomis melodijomis. Tokios dainos kaip „Rankų švelnumas“, kurią dainavo Virgilijus Noreika, tai yra ne tik populiariosios muzikos, tai dainos klasika“, – sakė choro dirigentas, kompozitorius Artūras Novikas.

Antanas Terleckas

Vasario 16 dieną mirė buvęs politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas.

Nuo pat jaunystės aktyviai užsiėmęs įvairia antisovietine veikla, 1978 metais jis įkūrė Lietuvos laisvės lygą. Pogrindinės organizacijos tikslas buvo ugdyti politinę ir tautinę sąmonę, kelti laisvės klausimą tarptautiniuose forumuose.

1979 metais Laisvės lyga inicijavo „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumą“ – reikšmingiausią neginkluoto pasipriešinimo sovietų valdžiai laikotarpio dokumentą.

A. Terleckas kelis kartus buvo kalintas sovietų Rusijoje. 1987 metų pradžioje grįžęs į Lietuvą po paskutinio įkalinimo jis greitai vėl įsitraukė į visuomeninę ir disidentinę veiklą.

Jo vadovaujama Laisvės lyga rengė protestus ir mitingus prieš sovietų valdžią, garsiausias iš jų – 1987 metų rugpjūčio 23 dieną vyko prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

„Niekada nepamiršime jo pastangų skleisti laisvą žodį ir burti bendraminčius masinėms protesto akcijoms. Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo virto žiežirba, kuri įplieskė nesulaikomą išsivadavimo ugnį“, – apie velionį kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad A. Terleckas daugeliui kartų buvo pavyzdys, kad laisvės siekio negali užgožti net ir visa represinė sovietų sistema.

Markas Zingeris

Rašytojas, buvęs Vilniaus Gaono žydų muziejaus vadovas Markas Zingeris mirė balandžio 20 dieną, eidamas 77 metus.

Prienuose gimęs poetas, prozininkas, dramaturgas ir vertėjas M. Zingeris Vilniaus universitete baigė žurnalistiką, vėliau Kaune dėstė filosofiją. 1991-1995 metais jis dirbo kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redakcijoje.

Jis yra išleidęs tris eilėraščių ir vieną apsakymų rinkinį, penkis romanus. Romanas „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ yra pelnęs Liudo Dovydėno premiją.

M. Zingeris Vilniaus Gaono žydų muziejui vadovavo nuo 2005 iki 2019 metų.

„Mes, Lietuvos žydų bendruomenė, jį prisimename kaip išmintingą, teisingą žmogų, tikrą mūsų bendruomenės narį“, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Rašytojas jautriai ir subtiliai žadino atmintį ne tik savo knygomis, bet ir vadovaudamas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui, kuriam skyrė daug savo gyvenimo metų“, – teigė kultūros ministras Simonas Kairys.

Grigorijus Kanovičius

Rašytojas Grigorijus Kanovičius mirė Tel Avive, sausio 20 dieną, eidamas 94 metus.

G. Kanovičius gimė 1929 metais Kaune. Antrojo pasaulinio karo metu su tėvais pasitraukė į Kazachstaną, 1945 metais grįžo į Vilnių. Vilniaus universitete studijavo rusų kalbą ir literatūrą, dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, Lietuvos kino studijoje.

1993 metais jis išvyko į Izraelį, kur dirbo JAV rusų kalba leidžiamo laikraščio „Novoje russkoje slovo“ korespondentu.

G. Kanovičius parašė prozos kūrinių (romanų, apysakų, apsakymų), poezijos rinkinių, kino scenarijų, taip pat sukūrė pjesių, į rusų kalbą išvertė lietuvių rašytojų kūrinių. Daugiausia rusų kalba rašiusio G. Kanovičiaus knygų išleista įvairiomis kalbomis, pjesės statytos Armėnijos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir kitų šalių teatruose.

Tarp žinomiausių rašytojo kūrinių – romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Šėtono apžavai“, „Miestelio romansas“.

„Mano tėvas teigė gyvenimą. Net rašydamas apie Holokaustą, visa tai perteikė per meilę“, – po G. Kanovičiaus mirties sakė jo sūnus Sergejus Kanovičius.

Zita Kelmickaitė

Etnomuzikologė, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėja Zita Kelmickaitė mirė gegužės 27 dieną, eidama 72-uosius.

Z. Kelmickaitė gimė 1951 metais Klaipėdoje, mokėsi Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, Leningrado Teatro, muzikos ir kinematografijos institute.

Po studijų ji dėstė Lietuvos konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kurį laiko dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“.

1974 metais Z. Kelmickaitė pradėjo dirbti Lietuvos radijuje, ten, o vėliau ir televizijoje, kūrė laidas apie muziką, lietuviškus papročius, tradicijas, kultūrą, rašė scenarijus filmams.

Z. Kelmickaitė 1977–2007 metais buvo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovė, festivalių „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, „Smithsonian folklife festival“ Vašingtone, Baltijos kultūros dienų Švedijoje programų meno vadovė. Etnomuzikologė yra parašiusi straipsnių apie muzikinės kultūros palikimą, šiuolaikinę lietuvių muziką.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Z. Kelmickaitė išmokė lietuvius pamatyti savo savitumą.

„Nuoširdžia meile lietuvių etninei kultūrai ir paveldui Z. Kelmickaitė mokė mus pamatyti ir geriau suprasti tai, kuo esame saviti ir kodėl galime tuo didžiuotis, o visuomet šviesiu žvilgsniu į pasaulį ji gebėjo paliesti kiekvieną šalia jos esantį“, – paskelbtoje užuojautoje sakė Vyriausybės vadovė.

Ramūnas Terleckas

Eidamas 54 metus, balandžio 20 dieną mirė žurnalistas, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Ramūnas Terleckas.

R. Terleckas gimė 1969 metų gegužės 9 dieną rezistentų Antano ir Elenos Terleckų šeimoje, Vilniaus universitete studijavo klasikinių kalbų filologiją.

Vėliau dirbo dienraštyje „Verslo žinios“, vadovavo dienraščiui „Lietuvos žinios“, ėjo naujienų portalo „Alfa.lt“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo pareigas, pastaraisiais metais dirbo žurnalo „Verslo klasė“ redaktoriumi, jo komentarai buvo publikuojami naujienų portaluose bei radijuje.

Jis buvo šiemet vasarį mirusio A. Terlecko sūnus.

Dalia Teišerskytė

Sulaukusi 79-erių lapkričio 27 dieną mirė buvusi Seimo narė, poetė Dalia Teišerskytė.

Ji gimė 1944 metais ir būdama devynerių su tėvu ir broliais buvo ištremta į Irkutsko sritį, kur gyveno jos ištremta motina. 1962 grįžo į Lietuvą, 1974-aisiais baigė Vilniaus universitetą, žurnalistikos studijas.

Seimo narės pareigas D. Teišerskytė ėjo 2000-2016 metais, nuo 1999-ųjų buvo Lietuvos liberalų sąjungos, nuo 2005-ųjų – Liberalų sąjūdžio narė.

Kaip kūrėja D. Teišerskytė geriausiai žinoma dėl savo tekstų estradinėms dainoms – jų parašė per tris šimtus. Ji taip pat išleido keliolika poezijos rinkinių, tarp jų – „Atminties šešėliai“, „Bijau rudens“, „Meilės laiškai“, „Laikas“ ir kitus, novelių rinkinį „Ratas“.

D. Teišerskytė kūryboje dominuoja tremties motyvai, moters patirties istorijos siejamos su klasikinio tipo poetine kultūra.

„Dalia buvo neeilinė asmenybė ir talentinga kūrėja, palikusi ryškų ženklą Lietuvos politikoje, kultūroje ir visuomeniniame gyvenime. Visada jautri. Atvira ir tiesi, todėl ne visiems patogi“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Signatarai

Šiemet Lietuva neteko penkių Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signatarų: pogrindžio veikėjo Sauliaus Pečeliūno, filosofų Bronislovo Genzelio bei Bronislavo Kuzmicko, teisininko Liudviko Narcizo Rasimavičiaus, geologo Jono Šimėno.

----------------------------------------------------

SAUSIS

Sausį eidama 74-uosius mirė žymi Lietuvos prozininkė, aktorė, režisierė, scenaristė, dailininkė Kristina Gudonytė, būdama 80 mirė violončelininkė Silvija Sondeckienė, būdama 67 mirė muzikos estrados atlikėja Vitalija Katunskytė, eidamas 34-tuosius mirė muzikos atlikėjas Donatas Čižauskas. Eidamas 82-uosius mirė tremtinys, buvęs Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos valdybos pirmininkas Vytas Miliauskas, eidamas 86-uosius metus mirė tapytojas modernistas Kostas Dereškevičius.

VASARIS

Eidamas 87-uosius mirė prozininkas ir eseistas, ekonomistas Rokas Flickas, eidamas 83-iuosius mirė buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas ir generalinis prokuroras Vladimiras Nikitinas. Eidamas 97-uosius mirė žurnalistas, rašytojas, scenaristas ir vertėjas Kazimieras Pūras, eidama 82-uosius – grožinės ir humanitarinės literatūros redaktorė Nijolė Kvaraciejūtė.

KOVAS

Eidama 87-uosius metus mirė skulptorė Violeta Skirgailaitė, eidamas 94-uosius metus mirė partizanas, buvęs politinis kalinys Pranas Rindokas-Jūrininkas.

BALANDIS

Eidama 62-uosius metus mirė istorikė, buvusi Seimo narė Dalia Kuodytė, eidamas 48-uosius mirė poetas, prozininkas, publicistas, religijos ir mitologijos tyrinėtojas Mindaugas Peleckis, būdamas 76-erių mirė smuikininkas, ilgametis Lietuvos kamerinio orkestro koncertmeisteris Eugenijus Urbonas. Sulaukęs 89-erių, mirė kunigas, mokslininkas, dėstytojas bei publicistas kunigas Kazimieras Juozas Ambrasas.

GEGUŽĖ

Eidama 55-uosius mirė Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė Daiva Rudokaitė, eidamas 58-uosius metus pirmadienį mirė Lietuvių kalbos ir kultūros centro prie Tbilisio technikos universiteto vadovas profesorius Vidas Kavaliauskas. Būdamas 89-erių mirė pedagogas, mokslininkas, geografas, visuomenininkas Algirdas Jurgis Stanaitis.

BIRŽELIS

Eidamas 79 metus mirė buvęs Seimo narys, Kauno eksmeras Vytautas Šustauskas, eidama 88-uosius trečiadienį mirė dailininkė Dalia Mataitienė, eidamas 89 metus mirė buvęs Vilniaus lietuvių namų direktorius Alfonsas Rudys. Eidamas 85-uosius anapilin iškeliavo buvęs Kauno technologijos universiteto rektorius Ramutis Petras Bansevičius, eidama 87 metus mirė poetė Stasė Lygutaitė-Bucevičienė.

LIEPA

Sulaukęs 70 metų, mirė ekonomistas, buvęs finansų ministras Eduardas Vilkelis, eidamas 64-uosius metus mirė olimpinis čempionas bėgikas Remigijus Valiulis. Eidama 66-uosius metus mirė buvusi Seimo narė, žurnalistė Irina Rozova, eidama 77 mirė operos solistė Violeta Sagaitytė. Būdama 102-ų, anapilin iškeliavo archeologė Rimutė Rimantienė.

RUGPJŪTIS

Eidamas 36-uosius metus mirė aktorius Jonas Čepulis, eidamas 69-uosius metus mirė režisieriaus padėjėjas, ilgametis Vilniaus senojo teatro darbuotojas Algimantas Kvietkauskas, eidamas 89-uosius mirė matematikas, pedagogas, buvęs Seimo narys Ignacas Stasys Uždavinys.

RUGSĖJIS

Eidamas 67-uosius metus, mirė dviračių sporto treneris Antanas Jakimavičius, eidamas 78 metus mirė krepšinio treneris Algimantas Šatas, būdamas 78 metų mirė filosofas, politologas Evaldas Nekrašas.

SPALIS

Eidama 79-uosius mirė rašytoja Birutė Vėlyvytė, eidamas 93-iuosius metus mirė poetas, prozininkas, vertėjas Jonas Jakštas.

LAPKRITIS

Eidamas 86-uosius, metus mirė kino operatorius Donatas Pečiūra.

GRUODIS

Eidamas 76 metus, mirė žurnalistas, visuomenės veikėjas Mykolas Drunga, eidamas 95-uosius, mirė Lietuvos laisvės kovų metraštininkas Albinas Kentra.

JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) įspėjo, kad 2023-iaisiais buvo užfiksuota daugybė su klimatu susijusių rekordų. Ekstremalūs orai, agentūros teigimu, paliko nuniokojimo ir nevilties pėdsakus.

„Tai kurtinanti sudaužytų plokštelių kakofonija, – sakė PMO generalinis sekretorius Petteris Taalas (Pėteris Talas). – Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra rekordiškai didelis. Pasaulinė temperatūra yra rekordiškai aukšta. Jūros lygis kyla rekordiškai sparčiai. Antarkties ledas yra rekordiškai sumažėjęs.“

PMO paskelbė preliminarią 2023-iųjų pasaulio klimato būklės ataskaitą, pasaulio lyderiams susirinkus Dubajuje į COP28 klimato konferenciją ir didėjant spaudimui mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) teigė, kad pažvelgus į rekordinio karščio duomenis pasaulio lyderiams turėtų per nugarą nubėgti šiurpuliukai.

Tuo tarpu mokslininkai įspėja, kad žmonija praranda galimybes apriboti klimato atšilimą iki suvaldomo lygio.

2015-ųjų Paryžiaus klimato susitarimais siekta apriboti pasaulinį atšilimą, kad jis neviršytų dviejų laipsnių Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir, jei įmanoma, ne daugiau 1,5 laipsnio Celsijaus.

Tačiau savo ataskaitoje PMO teigė, kad 2023-iųjų duomenys iki spalio pabaigos parodė, jog šiais metais temperatūra jau buvo maždaug 1,4 laipsnio Celsijaus aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio bazinę temperatūrą.

Svajonė – rekonstrukcijos pabaiga

„2022-uosius Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras skyrė pasakoms, tad apžvelgiant prabėgusius dvylika mėnesių galima konstatuoti, kad pavyko įgyvendinti jų turinį, planus ar net pranokti sau išsikeltus tikslus. 2023 m. laukiame tik gerų staigmenų ir tik taip norime stebinti publiką. Didžiausia mūsų svajonė – kad iki metų pabaigos būtų užbaigta teatro pastato rekonstrukcija. 2023-ieji dedikuoti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, tad būtų sunku rasti didesnę ir prasmingesnę dovaną šiam miestui, nei rekonstrukcijos pabaiga. Dauguma Muzikinio teatro premjerų ar renginių 2023 m. bus skirti būtent šiai datai. Didžiulius paruošiamuosius darbus tam atlikome jau pernai“, – teigė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

„Sapnai ir kaktusai“ – lyg stebuklas

Sausio 14 d. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras metus pradės Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui skirtu tradiciniu simfoninės muzikos koncertu „Lietuviais esame mes gimę“. Jame nuskambės retai ar net pirmą kartą atliekami šio krašto kūrėjų simfoniniai kūriniai. Kai kurių natų teko paieškoti net archyvuose, tad publikos Žvejų rūmuose laukia įdomus pažintinis koncertas.

Kovo 17 ir 18 d. Muzikinis teatras pakvies į šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai“ premjerą, kurioje bus pristatytos R. Bondaros ir A. Ekmano choreografinės kompozicijos. „Stebuklu galima vadinti tai, kad mums pavyko į Klaipėdą prisikviesti vieną žymiausių pasaulio choreografų A. Ekmaną, kurio darbo grafikas kruopščiai planuojamas trejiems ar ketveriems metams, nes žymiausiose pasaulio scenos laukia jo choreografinių šedevrų. Jis pirmą kartą dirbs Lietuvoje. R. Bondara mūsų publikai jau pažįstamas, nes neseniai mūsų teatre statė šokio spektaklį „Faustas“ (pagal J. W. Goethe). Mūsų laukia, mano manymu, įstabi premjera, kuri bus svarbi ne tik teatrui, jo baleto trupei, bet ir pajūrio ar visos šalies publikai“, – kalbėjo L. Vilimienė.

Vasarą – premjeros elinge

Tarptautiniame Klaipėdos festivalyje ir jo scena tampančiame senajame elinge 2023 m. vasarą Muzikinis teatras pristatys istorijų operą „Klaipėda“, kurią Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymu šiuo metu vis dar rašo ar parašytą medžiagą dailina net keturi šio krašto kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Libreto autorius – Arvydas Juozaitis.

Klaipėdos festivalyje publika išvys ir C. Orffo kantatos videografinį spektaklį „Carmina Burana“. Premjerą ruošia režisierius D. Abaris. Galima tik įsivaizduoti didingus elinge užgimsiančio naujo pastatymo mastelius.

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui skirtas ir šokio projektas „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, kuriame universalia muzikos bei šokio kalba pasakojama apie Klaipėdos krašto unikalumą. „Kūrybiniai darbai ir vaizdo siužetų filmavimai pradėti rudenį, o 2023 m. balandžio 29 d. pakviesime į Tarptautinei šokio dienai skirtą šokio projektą „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, kur judesio kalba atskleisime, kuo ypatingi Klaipėdos krašto žmonės, jų savastis ir mąstymas, papročiai ir rūbai, gyvenimo spalvos ir būdas, kitęs bėgant dešimtmečiams“, – dėstė teatro vadovė.

Publikos mėgstamiausi

2023 m. į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuarą sugrįš populiarusis Jerry Bocko miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ su dedikacija Vilniaus geto likvidavimo metams (vasario 12 d.) ir ne mažiau gerbėjų turinti komiška istorija iš vienuolių gyvenimo Dano Goggino miuzikle „Šounuolynas“ (sausio 8 ir vasario 26 d.), teatralizuotas koncertas „Aš – senas jūrininkas“ pagal Eduardo Balsio dainas (gegužės 6 d.) ir Eduardo Balsio šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ (gegužės 10 d). Sausio 18 d. Žvejų rūmuose bus rodoma Zigmaro Liepinio opera-melodrama „Paryžiaus katedra“, o vasario 22 d. šokio spektaklis „Altorių šešėly“ vėl praskleis uždangą į pašaukimo ir meilės kamuojamo vyro gyvenimą...

Balandžio 6-ąją Žvejų rūmų sceną užlies ne tik šokis, bet ir vanduo, daug publikos bei kritikų dėmesio sulaukusiame šokio spektaklių diptike – Giovanni Battista Pergolesi „Stabat Mater“ ir Igorio Stravinskio „Šventajame pavasaryje“. Vienas žymiausių Europos choreografų Edwardas Clugas muzikinę partitūrą perteikė taip laisvai, organiškai ir išradingai, kad „Šventojo pavasario“ pagrindiniu veikėju tapo vanduo, kuris nuo seno siejamas su aukojimo ir apsivalymo ritualais. Nuogąstavimai, kad sceną užpilančio vandens nepavyks perkelti į sceną, kad šis sumanymas galimas tik lauke, nepasitvirtino – spektaklis sėkmingai „įsikūrė“ Žvejų rūmų scenoje.

Galimybė sužinoti ir pasimėgauti

Viena iš svarbių Klaipėdos muzikinio teatro repertuaro krypčių – edukaciniai renginiai ir spektakliai. Nauja tradicija – edukaciniai renginiai, kurių metu galima stebėti spektaklio repeticiją, o vėliau ją aptarti ir padiskutuoti su spektaklio kūrėjais. Sausio 20 d. Žvejų rūmuose visi laukiami B. Kutavičiaus operos „Lokys“ edukaciniame renginyje, o sausio 21 d. – operoje „Lokys“. Vasario 8 d. vyks edukacinis renginys „Pažintis su Dona Kichote“, o vasario 9-ąją – šokio spektaklių triptikas „Dona Kichotė“. Vasario 24 d. ir balandžio 21 d. edukaciniai renginiai supažindins su A. Dvořáko opera „Undinė“, o vasario 25 d ir balandžio 22 d. bus galima pamatyti šią operą. Kovo 28 d. bus pristatomas G. Donizetti komiškos operos „Pulko duktė“ edukacinis renginys, o kovo 29 d. – visa opera. Gegužės 12-ąją numatytas edukacinis renginys „Pažintis su Orfėjumi pragare“, o gegužės 13-ąją bus rodoma minėta Jacqueso Offenbacho operetė. Balandžio 5 d. publikos lauks dar vienas edukacinis renginys – pažintis su šokio spektakliu „Stabat Mater“.

Vaikų pamėgti spektakliai

Sausio 5 d. Žvejų rūmuose mažųjų žiūrovų dėmesio tikisi jau senokai matyti personažai iš „Bulvinės pasakos“ – pirmosios vaikų pamėgtos kompozitoriaus Antano Kučinsko ir rašytojos Daivos Čepauskaitės operų vaikams trilogijos dalies. Sausio 7 d., kovo 3 ir 25 d. penki dainingi personažai seks kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės, režisierės Eglės Miškinytės ir libreto autoriaus Virginijaus Pupšio sukurtą muzikinę istoriją „Pasaka be pavadinimo“.

Sausio 22-ąją ir balandžio 2-ąją Žvejų rūmuose vaikų laukia choreografės Aušros Krasauskaitės ir kompozitoriaus Kristijono Lučinsko šokio spektaklis „Tikroji dinozaurų istorija“. Ji vaikams atveria duris į Saulės sistemos pažinimą, supažindina su simpatiškais (ir visai nebaisiais) dinozaurais ir atskleidžia tikrąją jų išnykimo priežastį.

Ypatingo žiūrovų susidomėjimo sulaukusi Jurgio Gaižausko edukacinė opera vaikams „Buratinas“ kvies susitikti keletą kartų. Pirmi 2023-iųjų susitikimai su vaikų pamėgtais personažais vyks sausio 29-ąją ir vasario 4-ąją.

Vasario 2-ąją bus minimos 80-osios Stalingrado mūšio pabaigos metinės. Tai – didžiausias ir kruviniausias mūšis istorijoje, nusinešęs apie du mln. gyvybių ir vėliau tapęs pirmuoju dideliu Adolfo Hitlerio armijos pralaimėjimu.

Vasario 16-ąją sueis lygiai šimtas metų, kai britų archeologas ir egiptologas Howardas Carteris Egipte atvėrė faraono Tutanchamono kapą. Tai iki šiol laikoma vienu didžiausių archeologinių radinių istorijoje.

Balandžio 13-ąją, 1953-iaisiais, prieš 70 metų, britų rašytojas Ianas Flemingas išleido "Casino Royale" – pirmąją iš 12 knygų apie slaptąjį agentą Jamesą Bondą.

Birželio 22 d. bus minimos 75-osios laivo "Empire Windrush" atvykimo į Didžiąją Britaniją metinės. Šis laivas atgabeno šimtus Karibų jūros regiono gyventojų ir davė pradžią daugiakultūriškumo erai šioje šalyje.

Rugpjūčio 8 d. – 60-osios didžiojo apiplėšimo metinės. Bruce'o Reynoldso vadovaujama 15 narių gauja, suklastojusi signalus, sustabdė karališkojo pašto traukinį iš Glazgo į Londoną. Vyrai pavogė 2,6 mln. svarų sterlingų – tai buvo vienas įžūliausių nusikaltimų karalystės istorijoje.

Rugsėjo 2-ąją sukaks 50 metų nuo Johno Ronaldo Reuelo Tolkieno mirties. Garsus anglų rašytojas buvo neįtikėtino populiarumo sulaukusių fantastinių kūrinių "Hobitas" ir "Žiedų valdovas" autorius.

Spalio 16 d. sueis šimtas metų, kai buvo įkurta brolių Disney'ų studija. Amerikiečių animatoriaus ir verslininko Walto Disney'aus ir jo brolio įkurta kino studija tapo viena didžiausių pramogų bendrovių pasaulyje.

Lapkričio 12 d. – 90-osios pirmosios Škotijos Lochneso pabaisos nuotraukos metinės. Fotografijos autorius – Hughas Gray'us.

Lapkričio 22 d. – 60-osios metinės, kai JAV prezidentą Johną F. Kennedy'į nušovė Lee Harvey'is Oswaldas.

Gruodžio 16 d. bus 250-osios Bostono arbatėlės maišto metinės. Tuomet supykę Amerikos kolonistai į uostą išmetė 342 skrynias su arbata, kurią importavo britų Rytų Indijos kompanija. Šis įvykis tapo svarbia Amerikos revoliucinio karo preliudija.

Savo nuomone laidoje dalinsis du ekonomistai – Nerijus Mačiulis ir Marius Dubnikovas.

Dujų ir elektros kainos pernai buvo kosminėse aukštumose, o to pasekmes pajausime šį sausį, kai šildymas ir elektra pabrangs trečdaliu. Jei Vyriausybė kainų nekompensuotų, vargu, ar visi iš savo algos pajėgtų susimokėti už komunalinius mokesčius. Tačiau energetikos ekspertai tikina, kad tai dar ne pabaiga – štai dujų kaina žmonėms ir toliau gali augti.

Labai mažai tikėtina, kad mes matysime tokius kainų rekordus, kokius matėme praėjusiais metais tiek dėl priimtų sprendimų, tiek dėl sumažėjusio vartojimo ir tiek dėl to, kad netgi yra nustatytos kainų lubos.

O kai kurie netgi bijo blogiausio – kad dujų Europai apskritai gali neužtekti. Tačiau ekonomistas M. Dubnikovas tikins, jog yra priešingai. „Visus praėjusius metus Europa intensyviai ruošėsi. Pavyzdys – vokiečiai, kurie per rekordinį laiką instaliavo išdujinimo terminalą, o dar septyni terminalai atkeliauja. Pačių dujų rinkoje taip pat turėtų būti, todėl nemanau, kad jų pritrūksime. Tuo labiau, kad mes ir patys turime savo terminalą, su kuriuo padedame aprūpinti kaimynines Baltijos šalis, o truputį jų duodame ir lenkams bei suomiams“, – sakys jis.

Su tuo sutiks ir N. Mačiulis, kuris tikins, kad gamtinių dujų ir elektros kaina buvo 2022 metų šokas ir problema. „Labai mažai tikėtina, kad mes matysime tokius kainų rekordus, kokius matėme praėjusiais metais tiek dėl priimtų sprendimų, tiek dėl sumažėjusio vartojimo ir tiek dėl to, kad netgi yra nustatytos kainų lubos“, – tikins jis.

TV3 nuotr.

Anot ekonomisto, dujų kaina jau dabar sumažėjo daugiau nei 60 proc., o tokius pokyčius lėmė keli veiksniai. „Tai – labai greitai vystoma infrastruktūra, galimybė nusipirkti suskystintas gamtines dujas iš įvairių kitų pasaulio šalių. Antras – šiltesnė nei įprasta žiema. Daugelyje Vakarų Europos valstybių temperatūra yra didesnė nei būna įprastai, reiškia, šildymui reikėjo mažiau dujų. Ir trečia priežastis – matome, kad visos valstybės sugebėjo sumažinti gamtinių dujų vartojimą. Dabar vamzdynais perkamos dujos iš Rusijos sumažėjo gal iki 5 proc. poreikio, ir, labai tikėtina, kad šiemet jų visai nebebus perkama, kai yra kitų alternatyvų.“

Tačiau nuo sausio mėnesio kiekvienas už šildymą vis tiek turėsime mokėsime brangiau – ar galime tikėtis, kad bent rudenį tai pasikeis?

„Tai bus Vyriausybės sprendimas. Dabar ši kaina yra subsidijuojama ir daugelis gyventojų moka ne rinkos kainą – ji yra iš dalies kompensuojama iš valstybės biudžeto. Kokia dalis bus kompensuojama ateinančių metų rudenį, sprendimą priims Vyriausybė, bet, manau, kad mokėsime mažiau negu dabar yra suplanuota. Nes kai Vyriausybė rengė 2022 metų biudžetą, ji žiūrėjo į rugpjūčio mėnesio kainas ir numatė, kad tam reikės 2 mlrd. eurų. Tačiau kaina nukrito daugiau nei 60 procentų. Tai reiškia, kad 2 mlrd. eurų kompensacijoms nė nereikės. Tad Vyriausybė arba galės priimti sprendimą mažiau skolintis ir neturėti tokio biudžeto deficito, koks yra suplanuotas, arba daugiau kompensuoti gyventojams, tai yra, kad jiems nekiltų kaina“, – sakys N. Mačiulis.

Tačiau elektros ir dujų kainos – ne vienintelės, neraminančios lietuvius. Daugelį stebina ir dyzelino kainos – kaip bus šiemet?

Kaip laidoje aiškins N. Mačiulis, viena iš aukštos dyzelino kainos priežasčių yra ta, jog nuo vasario mėnesio Europa yra įsipareigojusi visiškai nebepirkti dyzelino iš Rusijos. Tačiau pati Europa turi ribotus naftos perdirbimo pajėgumus ir negali pasigaminti tiek dyzelino, kiek jai reikėtų, todėl šiuo metu ieško alternatyvių tiekėjų.

O per praėjusį pusmetį buvo stengiamasi užpildyti saugyklas – šiandien jos yra užpildytos. „Todėl pastarosiomis savaitėmis mes matėme, kad dyzelino kaina labai ženkliai sumažėjo, apie 15–20 centų. Tikėtina, kad Europa yra pasiruošusi, suplanavusi naujus, alternatyvius tiekėjus. Struktūriškai dyzelinas gali išlikti brangesnis nei benzinas, nes nėra pakankamų perdirbimo ir jo gamybos pajėgumų Europoje, bet kad pasiektų tokią kainą, kokią mes matėme piko metų, prieš pusmetį, kai vienas litras kainavo virš 2 eurų, mažai tikėtina. Prie to prisidės ir tai, kad mažėja paklausa. Mes matome mažėjantį ekonomikos augimą, turbūt mažiau gyventojų keliaus ir prie tokių aplinkybių mes matome ir atpigusią naftą“, – kalbės N. Mačiulis.

Tad kokių 2023 metų galime tikėtis? Visi atsakymai – jau šį vakarą.

„Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val., per TV3.