„Oficialiai užfiksuotas 5G greičio rekordas parodo „Tele2“ tinklo galimybes. Bandome naujausias technologijas, pritaikome inovacijas ir kasdien su visa komanda dirbame tam, kad pigus ir kokybiškas 5G ryšys būtų prieinamas kiekvienam šalies gyventojui“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

Pirmą kartą rekordas buvo užfiksuotas gegužės 12 dieną inovacijų konferencijos „Login“ metu. Tuomet pasiektas 4,45 Gbps 5G interneto greitis. Birželio 12-ąją rekordas buvo pasiektas kartu su rekordų fiksavimo agentūra ir įtrauktas į Lietuvos rekordų registrą – užfiksuotas net 4,45 Gbps greitis.

5G interneto greičio rekordą „Tele2“ tinkle užfiksavo Lietuvos rekordų fiksavimo agentūra „Rekordų akademija“. Matavimo rezultatai protokoluojami vertinant 3 kriterijus – duomenų gavimas (angl. download), duomenų siuntimas (angl. upload), delsa (angl. ping).

Atlikus 3 matavimus ne didesniu nei 5 min. intervalu rekordiniu laikomas geriausias rezultatas.

Matavimams naudotas išmanusis telefonas „Xiaomi MI 12 Pro“ ir „Nokia“ tinklo įranga. Matavimai atlikti naudojant kompanijos „Ookla LLC“ aplikaciją „Speedtest“.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo tinkle 5G greičio rekordą pasiekė 26 GHz radijo dažnių juostoje (mmWave). Bandymo tikslais jai buvo gautas specialus Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) leidimas.

26 GHz radijo dažnių juosta ateityje bus skirta ir naudojama greičiui bei talpai. Ji bus ypatingai reikšminga didelių renginių, koncertų metu, o taip pat bus naudojama sporto arenose ar didžiųjų miestų centruose, kuomet susirinkus didelei masei žmonių ryšį reikės stiprinti.

Ši dažnių juosta padės tvirtus pamatus ir virtualios bei papildytos realybės paslaugoms, reikalaujančioms didelės greitaveikos.

„Išmėginta dažnių juosta pritaikoma gerinant vartotojų patirtį ar siekiant užtikrinti tinklo greitaveiką. Šis spektras gali būti naudojamas mobiliajam internetui namams, esantiems užmiestyje ar net pramonės automatizavimui“, – sakė Valerij Kovzan, „Tele2“ technikos direktorius.

Operatorius diegdamas 5G tinklą naudoja „Nokia“ įrangą. „Tele2“ 5G plėtros strateginė kryptis šiame etape yra technologiją diegti ten, kur populiacija didžiausia – miestuose, miesteliuose, savivaldybių centruose, nes čia naujos kartos ryšys bus prieinamas didesniam klientų ratui. „Tele2“ 5G tinklas jau dabar yra pasiekiamas 1 mln. vartotojų. Iki metų pabaigos šis skaičius dvigubės. 5G ryšio bokštai jau veikia 42-ose savivaldybėse iš 60-ies.

Nepaisant to, naujoji įmonės lyderė optimistiškai nusiteikusi ir tiki, kad tai puiki galimybė pereiti vien prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių.

Nuo kovo 1-osios „Telia Lietuva“ vairą perimsianti G. Kaminskaitė-Salters taip pat sako, kad 5G mobiliojo ryšio proveržis jau įvyko – Lietuva turi vieną sparčiausių ir geriausių 5G tinklų Europoje ir pasaulyje. Be to, ji yra įsitikinusi, kad „Telia Lietuva“ bus pirmoji, įdiegsianti 6G ryšį, kai tam ateis laikas.

– Pakalbėkime apie 5G ryšį ir pernai įvykusius jo dažnių aukcionus. Rugpjūtį 5G dažnių aukcione už 7 mln. eurų „Telia Lietuva“ įsigijo 100 megahercų (MHz) radijo dažnių bloką 3 500 ̶ 3 600 MHz, vėliau už 23 mln. eurų įsigyjo 2x10 MHz pločio 700 MHz radijo dažnių bloką. Už abu blokus „Telia Lietuva“ sumokėjo gerokai daugiau nei aukcionuose dalyvavę jos konkurentai – „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“. Kuo vertingesni „Telia Lietuva“ įsigyti 5G dažniai ir kokį pranašumą jie bendrovei suteikia 5G rinkoje?

– „Telia“ apskritai į mūsų tinklą žiūri kaip į pačią didžiausią vertybę, kurią  turime, ir atitinkamai dažniai yra tos didžiausios vertybės pagrindas – mūsų duona. „Telia“ visuomet moka už pačius geriausius, švariausius dažnius ir jeigu mums reikia mokėti keletą kartų daugiau, tai ir darome.

– Kokia šiuo metu padėtis yra dėl 5G ryšio diegimo ir plėtros Lietuvoje? Su kokiais iššūkiais gali susidurti „Telia Lietuva“?

– 5G ryšio plėtra ir toliau vyksta. Manau, kad didžiausi iššūkiai buvo prieš 5G ryšiui reikalingų dažnių aukcionus. Lietuvoje iš tiesų labai lėtai vyko visas tas procesas dėl geopolitinės priežasties. Dabar, kai dažniai pagaliau yra laimėti, „Telia Lietuva“ po ketverių metų ruošimosi 5G ryšį savo tinkle įjungė per vieną dieną – netgi per porą valandų. Dabar jis apima 75 proc. Lietuvos teritorijos, pasiekia 85 proc. gyventojų. Iki vasaros ne tik tikimės, bet ir žinome, kad pabaigsime visą 5G ryšio plėtrą ir tuomet apimsime 99 proc. Lietuvos.

Nežinau, ar tai susiję su 5G, ar apskritai su tinklu, bet didžiausias iššūkis yra energetinis – kiek energjos išteklių suvartojama. Dabartinės energijos kainų krizės situacijoje tai stipriai atsiliepia, tačiau nestabdo jokių mūsų investicijų ir labai džiaugiamės savo pasiektais rezultatais.

– Ar, kalbant apie 5G ryšio plėtrą, proveržis jau įvyko, ar dar tik įvyks ateityje?

– Proveržis absoliučiai jau yra įvykęs. Dabar turime turbūt vieną iš sparčiausių ir geriausių 5G tinklų Europoje ir vieną geriausių pasaulyje. Proveržis jau įvyko, nes prie tinklo galime prijungti jau 85 proc. Žinoma, tam reikia turėti 5G ryšį priimantį įrenginį ir atitinkamą planą, bet tokia galimybė jau yra.

– 2020 m. tuometis „Telia Lietuvos“ vadovas Danas Strombergas teigė, kad visos „Huawei“ 4G bazinės stotys bus pakeistos į „Ericsson“. 2021 m. gruodį bendrovė informavo, kad per 2021 m. pakeitė beveik trečdalį – 450 – iš 4G ryšiui naudotų Kinijos gamintojos „Huawei“ bazinių stočių. Kokia situacija šiuo metu?

– Kai iki šių metų vasaros vidurio 5G ryšiu apimsime visą šalies teritoriją, lygiai tuo pačiu metu baigsis ir „Huawei“ stočių keitimas į „Ericsson“. Mes tai darome paraleliai, nes taip efektyviau.

– Klausimas gal kiek ir ankstyvas, tačiau pasaulyje aptariamas: kada Lietuvoje galima tikėtis 6G ryšio?

– 6G ryšys tikrai bus, jis tikrai planuojamas ir yra vadinamojoje braižymo fazėje. Tačiau nemanau, kad tai yra artimiausios ateities klausimas. Dar kokius aštuonerius–dešimt metų koncentruosimės į 5G ryšį.

Vis dėlto dabar technologijos vystosi tokiu greičiu, kad nieko negali žinoti. Tačiau galiu garantuoti – „Telia Lietuva“ tikrai bus pirmoji, kuri paleis 6G Lietuvoje, kai tam ateis laikas.

Lietuvoje to dar pasigendu – mes link energijos efektyvumo judame labai lėtai.

– Ar, atslūgus koronaviruso pandemijai, šiandien jau galima apibendrintai įvertinti jos poveikį „Telia Lietuva“ ir visam telekomunikacijų sektoriui?

– Nors kovido laikotarpis ir buvo kupinas iššūkių, manome, kad telekomunikacijų, IT ir visam technologijų sektoriui jis buvo nepaprastai naudingas. Pandemijos metu mūsų klientams buvo labai sunku, taip pat ir kai kuriems verslo klientams, ypač tiems, kurie priklausomi nuo darbo biure, nuo srautų, judėjimo tarp valstybių ar pačiose valstybėse. Džiaugiamės, kad buvome šalia klientų ir padėjome jiems susitvarkyti tuo laikotarpiu.

Kitas iššūkis buvo mūsų darbuotojų saugumas, kai, visiems išsikrausčius iš biuro, iškilo klausimas, ar kada nors dar į jį bus sugrįžta. Galime pasidžiaugti, kad darbuotojai į biurą grįžo ir tos problemos nebėra.

Pandemija buvo naudinga tuo, kad visi suprato gero ryšio svarbą. Puikiai atsimenu, kai per vieną naktį reikėjo išdalyti daugybę nešiojamųjų kompiuterių, kiek įmanoma padidinti interneto greitį, kai darbuotojų šeimose vaikai liko mokytis viename kambaryje, o patys darbuotojai dirbo kitame. Taip pat matėme 40 proc. išaugusius mūsų tarptautinius srautus, tačiau ir su tuo susitvarkėme. Ne per keletą mėnesių, o per savaitę sudaryti sąlygas dirbti iš namų reikėjo ir mūsų didžiųjų klientų darbuotojams. Visi Lietuvoje įvertino ryšio svarbą, mūsų ryšio kokybę.

Pamatėme, kaip greitai galime prisitaikyti tiek pardavimų, tiek klientų aptarnavimo srityse. Uždarę visas parduotuves, klientus sugebėjome aptarnauti tik nuotoliniu būdu ir per skambučių centrus. Su pandemijos iššūkiu susitvarkėme ir esame tikrai patenkinti tuo, kur dabar esame.

Turbūt pastebėjote, kad pastaruosius dvejus–trejus metus mūsų pajamos nuolat auga ir metai tikrai buvo rekordiniai.

– Koks pandemijos atoslūgio poveikis bendrovei, kai žmonės grįžta į biurus ir nyksta socialinė distancija?

– Labai gerai atsimenu, kai pandemijos metu svarstėme, ar tai ir parduotuvių pabaiga, kai jos apskritai išnyks kaip fenomenas. Matome, kad taip absoliučiai neįvyko, priešingai – srautai jose išaugo.

Visi grįžę į biurus toliau naudojasi mūsų paslaugomis, tik jau kitokiomis ir kitaip. Mūsų matomumas, naudojimasis mūsų paslaugomis neatslūgo, taigi po kovido nėra kokio nors pablogėjimo.

– Pernai verslas susidūrė su infliacija, energetikos krize, kai išaugo elektros kainos, nuo kurių ypač priklausomas telekomunikacijų sektorius. Kaip tai paveikė įmonę?

– Žinoma, tai stipriai paveikė ne tik „Telia Lietuva“, bet ir visą telekomunikacijų sektorių ir mūsų klientus. Visuomet reikia suprasti, kad esame ekosistemos dalis. Mums neužtenka susitvarkyti su savo energetikos krize – jeigu su tuo nesusitvarko mūsų klientai, tai mums yra ir bus didelė problema.

Užmojai: G. Kaminskaitė-Salters įsitikinusi, kad „Telia“ bus pirmoji, įdiegsianti 6G ryšį Lietuvoje, kai tam ateis laikas. / L. Balandžio nuotr.

Su energetikos iššūkiais kovojame keliais frontais. Bazinėse stotyse diegiame saulės baterijas – esame jų įdiegę virš 50 ir diegsime toliau, kadangi tai padeda sutaupyti apie 15 proc. energijos. Bazinėse stotyse  esame įjungę vadinamąjį migdymo režimą – naktį, kai vartojama mažai elektros, mūsų stotys užmiega, o paskui greitai atsibunda. Tai padeda sutaupyti apie 10 proc. energijos.

100 proc. mūsų naudojamų energijos išteklių yra atsinaujinantys. Vadinasi, nebesame priklausomi nuo geopolitinių rizikų, kurios vis dar išlieka labai stiprios. Su energetikos iššūkiais tvarkomės, tačiau, kaip ir minėjau, šis iššūkis galioja ir mūsų klientams. Išlieka ir infliacija, kuri priklauso ne tik nuo energetikos, bet ir apskritai nuo geopolitinių faktorių.

Dar vienas iššūkis – bangavimai logistikos srityje. 2021 m. kovą Sueco kanale įstrigus konteineriniam laivui kilusi logistikos krizė iškart palietė visą pasaulį, taip pat ir mus. Paskui – kovido padariniai Kinijoje, tai mus irgi palietė. Labai jaučiame, kad gyvename globaliame pasaulyje, negalime gyventi burbule ir apsimesti, kad visa tai mūsų neliečia.

– Minėjote, kad „Telia Lietuva“ 100 proc. apsirūpina energija iš atsinaujinančiųjų išteklių. Ar turite fiksuotos kainos sutartis su atsinaujinančiosios energijos tiekėjais ar parkų vystytojais?

– Siekdami suvaldyti rizikas, dalį elektros perkame už fiksuotą kainą, dalį – už su birža susietą kainą.

– Elektros kainos pastaruoju metu mažėja. Ar didelės energijos kainos vis dar lieka iššūkiu „Telia Lietuva“ ir visam telekomunikacijų sektoriui, ar, kaip neseniai sakė energetikos ministras, elektros kainų krizė – jau praeitis?

– Tikrai labai norėčiau, kad iš energetikos ministro lūpų tai keliautų tiesiai į Dievo ausį (juokiasi). Tačiau tokių iliuzijų tikrai neturiu, kadangi tai susiję ne tik su klausimu, kokia bus karo eiga Ukrainoje, kartu tai ir klausimas apie tai, kaip greitai Vakarų Europos valstybės prisitaikys prie naujosios energetikos realybės. Ar pakankamai greitai bus statomos dujų saugyklos, ar gana greitai kitos valstybės pasistatys ir įsigis suskystintųjų gamtinių dujų terminalus. Tikrai neturėčiau iliuzijų, kad tai jau praeitis. Manau, kad tai kaip tik vis dar didelė rizika ir ji ilgai išliks.

Žiūrint optimistiškiau, manau, kad tiek „Telia“ kaip įmonei, tiek Lietuvai kaip valstybei tai nepaprastai gera galimybė pasiekti lūžį – pereiti vien tik prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, dar labiau sustiprinti savo energetikos nepriklausomybę. Aš į aukštas energijos kainas žiūriu kaip ir į galimybę, tačiau tai išliks iššūkiu.

– Energijos kainos mažėja, tačiau artimiausiais dešimtmečiais numatomas žymus elektros vartojimo augimas – tai ypač aktualu telekomunikacijų sektoriui. Jūs pati kurį laiką dirbote Jungtinės Karalystės energetikos rinkos reguliuotojo institucijoje. Galbūt, turėdama patirties energetikos srityje, turite ir konkrečių idėjų ir planų, susijusių su energijos efektyvumu ir augančiu vartojimu?

– Tai labiau susiję su valstybės strategija. Manau, kad energijos efektyvumas absoliučiai yra viena svarbiausių dedamųjų. Kaip ir sakiau, „Telia Lietuva“ jau yra daug į tai investavusi ir investuos toliau. Tačiau manau, kad valstybės lygmeniu tai yra labai nepatraukli sritis, nes  neskamba įdomiai ir yra nuobodi. Tačiau būtent energijos efektyvumo srityje yra didžiausių galimybių.

Programa, už kurią buvau atsakinga dirbdama „Ofgem“ (Jungtinės Karalystės energetikos rinkos reguliuotojas), vadinosi „Energy Company Obligation“ („Energetikos įmonių prievolė“). Pagal ją didiesiems elektros ir šilumos tiekėjams, namų statytojams pagal jų užimamą rinkos dalį buvo paskirstyta tam tikra nacionalinio biudžeto dalis, nurodyta apšildyti namus, pastatus, biurus ir už tai atsiskaityti. Valstybė prižiūrėjo procesus, kad nebūtų vėluojama, būtų atliekami auditai, kad nevyktų pinigų plovimas ir t. t. Taip buvo labai pagreitintas energijos efektyvumas. Lietuvoje to dar pasigendu – link to judame labai lėtai. Manau, kad tai neišvengiamas žingsnis, tačiau į tai reikia susikoncentruoti ir daug padirbėti.

Tam iš viso numatyta 23,5 mln. eurų, paraiškas įmonės gali teikti iki gegužės pabaigos. Tikimasi, kad šia galimybe pasinaudos ir regionų verslai.

„Dar neseniai ateities technologijos ir inovacijų svarbą linksniuodavome diskusijų lygmenyje. Na o jau greitai drąsiausius skaitmeninius sprendimus darysime, dalykus kursime ir juos praktiškai įgyvendinsime Lietuvoje, ir tikiuosi, kad ne vien Vilniuje, bet ir šalies regionuose“, – pranešime teigia susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Paraiškas gali teikti privačios organizacijos, mokslo bei studijų institucijos, sudarę konsorciumą su bent vienu partneriu. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 3 mln. eurų.

Tarp prioritetinių konkurso atrankos kriterijų numatyta, kad papildomi balai bus suteikiami sprendimams, kurių nauda numatoma transporto sektoriui: „Sandbox“ programa norima paskatinti autonominio transporto, bepiločių orlaivių, daiktų interneto, virtualios realybės, 5G ryšiu paremtos robotizacijos plėtrą.

Paramą gavę projektai turės būti įvykdyti iki 2026 metų.

„Sandbox“ projektams Lietuvoje iš viso ketinama skirti 24,5 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo  lėšų, papildomas kvietimas suplanuotas startuoliams, kuriems numatoma 1 mln. eurų paramos.

P. Masiulis aptaria, kokie įvykiai telekomunikacijų rinkai buvo reikšmingiausi besibaigiančiais metais ir ko galime laukti iš 2023-ųjų.

Metų pasiekimas – 5G ryšys. Šie metai – neeiliniai telekomunikacijų rinkai. Po ilgo ir nuoseklaus pasiruošimo, įvykusių dažnių aukcionų, Lietuvoje jau veikia 5G ryšys. Pirmiausia naujos kartos technologiją išbando sostinės ir kitų didžiųjų miestų gyventojai, tačiau operatoriai intensyviai plečia komercinį 5G tinklą. Naujos kartos technologija vartotojams suteiks dar platesnes interneto ryšio galimybes – didesnę greitaveiką, mažesnę delsą, itin sklandžią žaidimų patirtį ir galimybę perduoti didesnius duomenų kiekius.

5G ryšio privalumus jaučia ir verslo sektorius – privatus tinklas, dar kitaip vadinamas „tinklo dalijimu“ (angl. „network slicing“) suteikia gamykloms ir verslams atskirus 5G tinklo resursus ir užtikrins naujas galimybes skaitmeninti, automatizuoti ir racionalizuoti visų rūšių pramonės įmonių veiklą.

Metų inovacija – eSIM paslauga. Įrenginių, palaikančių eSIM, rinka sparčiai plečiasi, tačiau šių metų rugsėjį įvyko didžiausias postūmis iki šiol. Jungtinėse Amerikos Valstijose „Apple“ pristatytas „iPhone 14“ nebeturi fizinės SIM kortelės lizdo. Nors Lietuvoje ir visoje Europoje parduodami išmaniojo modeliai vis dar turi numatytą vietą ir fizinei SIM kortelei, „Tele2“ vartotojai nuo spalio pabaigos taip pat turi galimybę pereiti prie eSIM naudojimo mobiliuosiuose.

Plastikines SIM korteles keičianti eSIM paslauga užtikrina vartotojams dar paprastesnį ir patogesnį naudojimą, o norint pradėti naudoti paslaugą, užtenka nuskenuoti QR kodą. Dar vienas svarbus eSIM pranašumas yra saugumas – skirtingai nei tradicinės SIM kortelės, kurių duomenys gali būti klonuojami, eSIM turi geresnes saugos priemones ir funkcijas, sumažinančias rizikas.

Metų evoliucija – „IoT“ plėtra. 5G ryšys pradėjo ir naują technologinę erą, spartinančią daiktų interneto plėtrą (angl. „Internet of Things“) bei palengvinančią kasdienybę. Nors 3G ir 4G mobilusis ryšys tam tikroje zonoje gali laikyti ribotą skaičių prisijungusių įrenginių, naujos kartos 5G ryšys tas galimybes padaugina tūkstančiais kartų. „IoT“ įrenginiai ne tik gali perduoti informaciją, bet ir jos pagrindu kurti tam tikrus veiksmus – beveik kiekvienuose namuose rastume išmanių skaitiklių, signalizacijos sistemų ar nuotolinį šviesų bei šildymo įjungimą.

Kartu su plačiu daiktų interneto panaudojimu buityje, atsiranda ir daugiau naujų galimybių verslui, kuriam reikia nuolatos rinkti, apdoroti ir susisteminti parodymų duomenis. Vieni „Tele2“ grupės partneriai šią technologiją pasitelkė išmaniam ūkininkavimui ir atsisakė fizinių tvorų – ganyklų plotas atskirtas naudojant daviklius. Kiti partneriai „IoT“ naudoja išmanių miestų plėtrai – automobilių parkavimo ir atliekų tvarkymo sistemų diegimui.

Kas mūsų laukia 2023-aisiais?

Kibernetinis saugumas ir atsparumas. Įvertinant tai, kad skaitmeninės technologijos sparčiai įsitvirtina vartotojų kasdienybėje ir joms patikime vis daugiau duomenų, kitąmet telekomunikacijų bendrovės dar daugiau dėmesio skirs kibernetiniam saugumui. Lietuvos banko duomenimis, sukčiai per šių metų pirmą pusmetį iš gyventojų išviliojo 6,4 mln. Eur – taikomasi į netinkamai apsaugotus kompiuterius, telefonus ir daiktų interneto įrenginius. Todėl ir 2023-aisiais kaip niekada aktuali išliks tiek sukčiavimo atakų prevencija ar apsaugos būdai, tiek ir įvairūs saugumo produktai.

Debesijos pritaikymas. 2023 m. dar daugiau bendrovių, taip pat ir telekomunikacijų įmonių, pereis prie debesų kompiuterijos, kuri suteikia ne tik naujų pajamų galimybių, bet ir tinklo pajėgumų. Ji leis įmonėms pasiūlyti labiau į vartotoją orientuotus produktus bei paslaugas. Pavyzdžiui, bendrovė „Verizon Digital Media Services“ įdiegė žiniatinklio programų ugniasienę (WAF), veikiančią debesijos pagrindu, kovai su didėjančiomis kibernetinio saugumo grėsmėmis telekomunikacijų sektoriuje. Debesija supaprastina ryšius, paverčia juos daugiakanaliais ir dar labiau padidina saugumą.

Apgalvotas kaštų valdymas. Šiemet labiausiai visus supurčiusiu įvykiu neabejotinai tapo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, kuris lėmė pakilusias energijos kainas. Tai privertė įmones iš naujo peržiūrėti procesus, atsisakyti nebūtinų projektų, mažinti išlaidas. Stebime didėjančias palūkanas, o tai pranašauja recesiją. Dėl kylančių energetinių išteklių kainų ir makroekonominių pokyčių, mažės gyventojų perkamoji galia. Ateinančiais metais bus kaip niekad svarbu ir toliau efektyviai valdyti organizacijas bei kaštus.

„Telia“, be to, 2023 metais planuoja statyti didžiausią duomenų centrą šalyje, „Bitė“, laimėjusį ginčą dėl „Mezon“ verslo įsigijimo, dėmesį kreips į 5G plėtrą priemiesčiuose, o „Tele2“ itin aukštų kainų fone sieks efektyvumo.

Operatoriai taip pat pripažįsta, kad vienas svarbiausių iššūkių kitąmet – kaip suderinti per 80 proc. tinklo sąnaudų sudarančių elektros kainų augimą su kuo spartesne 5G ryšio plėtra ir pelno siekiu.

Prognozuojama, kad jau 2025 metais 60 proc. didelių verslo įmonių naudos bent penkias belaidžio ryšio technologijas, o po 3-5 metų – papildytos realybės debesiją ir skaitmeninių dvynių technologiją.

Nuo užsitęsusio laukimo iki sparčiausio starto

Daugiau nei ketverius metus užtrukęs pasirengimas davė rezultatų – 5G ryšys šiemet Lietuvoje plėtojamas bene sparčiausiai Europos Sąjungoje, sako mobiliojo ryšio operatoriai.

„Aukcione pasiūlę 30 mln. eurų 20-čiai metų užsitikrinome dvi vertingiausias 5G radijo dažnių juostas ir nuo rugsėjo „Telia“ pirmoji šalyje įjungė per 1,2 tūkst. 5G ryšio bazinių stočių bei pasiekė daugiau nei pusę šalies teritorijos ir 80 proc. gyventojų“, – BNS sakė „Telia“ vadovas Danas Strombergas.

„Iš 5G autsaiderių Europoje per vieną dieną aplenkėme pažangiausias šią ryšio technologiją jau keletą metų diegiančias Šiaurės Europos šalis. Tokių sparčių tinklo statybų Lietuvoje dar nėra buvę“, – pridūrė jis.

Anot D. Strombergo, kitas reikšmingas pokytis telekomunikacijų rinkoje buvo atsigavęs turizmas ir su juo susijęs tarptinklinių duomenų vartojimas.

Šiemet „Telia“ klientai mobiliuoju internetu užsienyje naudojosi 98 proc. aktyviau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Šiemet „Telia“ klientai mobiliuoju internetu užsienyje naudojosi 98 proc. aktyviau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai – vien per tris vasaros mėnesius užsienyje buvo persiųstas beveik vienas petabaitas (960 GB) duomenų“, – teigė „Telia“ vadovas.

„Ekonomistai prognozuoja, kad ir kitais metais „keršto turizmas“ už viruso blokuotus metus tęsis ir pasaulyje augs dar bent trečdaliu. To paties tikimės ir tarptinklinių duomenų vartojime“, – pridūrė jis.

Pasak „Telia“ vadovo, dar vienam skaitmeninių technologijų proveržiui artimiausiais metais reikės daug didesnio serverių pajėgumo, todėl bendrove kitąmet planuoja duomenų centro statybas.

„Ukmergės plente prie Vilniaus metų pradžioje įsigijome 2 ha sklypą, kuriame šiuo metu projektuojame didžiausią duomenų centrą šalyje. Į jo statybas investuosime apie 10 mln. eurų“, – sakė D. Strombergas.

Tai, kad 5G atsiradimas Lietuvoje iš esmės pakeitė mobiliojo ryšio operatorių veiklą, pripažįsta ir „Bitė Lietuvos“ generalinis direktorius Gintas Butėnas.

„Teikiame ne tik mobiliojo ryšio, bet ir daugybę skaitmeninių paslaugų, todėl šiemet su 5G atsiradimu bendrovė išgyvena transformaciją iš mobiliojo ryšio operatoriaus į skaitmeninių paslaugų bendrovę – „iš telco į techco“, – BNS aiškino G. Butėnas.

„Šiemet taip pat pradėjome rekordinio dydžio projektą „Bitė | Naujos kartos tinklas 2025“. Jo metu į esamų ryšio tinklų modernizavimą ir naujos kartos tinklo statybas investuosime 100 mln. eurų“, – tikino „Bitė Lietuva“ vadovas.

Anot jo, „Bitė“ nedalyvauja „sintetinių ryšio rodiklių lenktynėse“, bet orientuojasi į realią kliento patirtį, todėl didžiausią dėmesį skirs priemiesčių gyventojams.

„Šiandien 5G labiausiai reikia priemiesčių, didmiesčių pakraščių, ištisais miestais virtusių sodų bendrijų gyventojams. Jie iki šiol neturėjo kokybiško interneto, nors čia dirba, žiūri televiziją, mokosi – visa šeima vienu metu naudojasi daugybe įrenginių. „Bitės“ 5G ryšys šiems žmonėms taps tikru išsigelbėjimu“, – tvirtino G. Butėnas.

Anot G. Butėno, tam itin pasitarnaus teismuose nuo veiklos apribojimų „išlaisvintas“ iki šiol nuostolius nešęs „Bitės“ įsigytas „Mezon“ verslas.

„Šie metai mums buvo ir teisinių pergalių metai. „Bitės“ valdomas „Mezon“ sulaukė palankaus sprendimo beprasmiškame ir varginančiame ginče, kurį prieš Ryšių reguliavimo tarnybą inicijavo dominuojančią padėtį fiksuoto interneto rinkoje užimanti „Telia Lietuva“. Visus ginčus „Telia“ pralaimėjo ir šiandien galime laisvai disponuoti dar prieš porą metų įsigytu „Mezon“ verslu“, – sakė „Bitė Lietuvos“ vadovas.

„Jau kitų metų sausį pristatysime „Bitės“ 5G išmaniuosiuose telefonuose, o ankstyvą pavasarį 5G internetu galės naudotis net 60 proc. Lietuvos žmonių“, – pridūrė jis.

Pasak „Tele2“ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro Masiulio, 5G atsiradimas Lietuvoje tiek visam sektoriui, tiek bendrovei buvo didžiausias įvykis, vis dėlto „Tele2“ tai ne revoliucija, o evoliucija.

„5G ryšio diegimas yra natūrali 4G tinklo evoliucija, todėl ir toliau fokusuosimės ne į didžiausią bazinių stočių skaičių, bet į efektyviai veikiantį naujos kartos tinklą ir gerą kliento patirtį“, – BNS sakė P. Masiulis.

Pasak jo, „Tele2" šiemet net ir sudėtingomis sąlygomis išlaikė pelningą augimą: „Mums padėjo anksčiau sugeneruotas augimo tempas. Kadangi nežinome, kiek ilgai tokia situacija tęsis, ateinančiais metais prireiks nemažai susikaupimo ir pastangų, kad ir toliau dirbtume efektyviai“.

2023-ieji rinkoje: 5G plėtra ir milžiniškos elektros kainos

Mobiliojo ryšio operatoriai pripažįsta, kad vienas svarbiausių iššūkių kitąmet – kaip suderinti per 80 proc. tinklo sąnaudų sudarančių elektros kainų augimą su kuo spartesne 5G ryšio plėtra.

„Štai gruodžio pradžioje Lietuvos jungčių su užsienio operatoriais pralaidumą padidinome iki rekordinės 1 terabito per sekundę spartos. Šie patobulinimai daugeliui bendrovės klientų sudarys galimybę dar sklandžiau naršyti užsienio interneto svetainėse ir užtikrins Lietuvos interneto infrastruktūros atsparumą su augančiomis apkrovoms su 5G plėtra“, – BNS teigė „Telia Lietuvos“ vadovas D. Strombergas.

Elektros kaina, kuri yra viena pagrindinių tiesioginių sąnaudų mūsų versle, toliau lieka didžiuliu iššūkiu ne tik mums, bet ir visam telekomunikacijų verslui Europoje.

„Tačiau elektros kaina, kuri yra viena pagrindinių tiesioginių sąnaudų mūsų versle, toliau lieka didžiuliu iššūkiu ne tik mums, bet ir visam telekomunikacijų verslui Europoje“, – pridūrė jis.

Anot „Bitė Lietuvos“ generalinio direktoriaus G. Butėno, jau šiemet energetikos kainų iššūkis buvo didžiulis: sąnaudos elektrai išaugo dukart, tačiau kitąmet tai gali būti ne riba.

„Išaugusios sąnaudos „suvalgo“ didžiumą „Bitės“ augimo. Susidaro paradoksas: viena vertus, klientams sėkmingai pasiūlome reikalingų paslaugų, kita vertus, praktiškai visą augimą nubraukia išaugusios kainos. Tą daliai žmonių sunku suprasti – „puikiai dirbu, bet rezultato – nėra“, – apgailestavo G. Butėnas.

Anot jo, bendrovei diversifikuojant verslą nemenka paspirtis bus šiemet laimėtas ginčas dėl  Vilniaus šilumos tinklų išmaniųjų skaitiklių nuotolinio duomenų nuskaitymo konkurso.

„Nors teismo procesas galutinai nepasibaigęs, neabejojame sėkminga jo pabaiga. Be to, išmaniųjų skaitiklių, išmaniojo miesto srityje esame vieni lyderių – turime ir technologijas, ir žinių, ir specialistų, ir sėkmingai veikiančių sprendimų. Visi jie – lengvina mūsų klientų gyvenimą, mažina paslaugų teikimo kainas bei užtikrina didesnį šias paslaugas teikiančių žmonių saugumą“, – sakė „Bitė Lietuvos“ vadovas.

„Taip pat ketiname dar labiau įtvirtinti lyderystę daiktų interneto srityje“, – pridūrė jis.

Tele2“ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims P. Masiulio teigimu, bendrovė, kaip ir visa visuomenė bei kiti verslai, jautė ir dar jaus energijos kainų kilimą ir infliaciją.

„Elektra yra tai, be ko tiesiog negalime teikti paslaugų klientams. Jos kaštai sudaro svarią dalį galutinėje mūsų paslaugos kainoje. Kol kas šiuos iššūkius padeda suvaldyti ankstesniais mėnesiais sugeneruoti rezervai. Mūsų strategija yra paprastos ir prieinamos paslaugos. To sieksime laikytis – teikti geros kokybės paslaugas už patrauklią kainą“, – sakė P. Masiulis.

Pasak „Telia Lietuvos“ vadovo D. Strombergo, per trejus metus vienu pagrindinių verslo prioritetų taps klimato kaitos stabdymas, tvarumą ir skaitmeninį imunitetą didinančios technologijos.

„Peržvelgus analitikų prognozes matome kasmet pasikartojančias, tačiau svarbias tendencijas – geras ryšys, pasiekiamas iš visur ir visada, verslo skaitmeninimas bei vartotojų operacijas stebintis ir nuolat besimokantis dirbtinis intelektas. Apie pastarąją technologiją kasdien kalbama vis garsiau, nes būtent dirbtinis intelektas ilgainiui turi tapti padedančiu ir besimokančiu įrankiu“, – sakė „Telia“ vadovas.

Anot D.Strombergo, prognozuojama, kad jau 2027 metais 40 proc. didžiųjų organizacijų visame pasaulyje kurs monetizuotus metavisatos projektus ir naudos pažangias technologijas – „Web3“, papildytos realybės debesiją ir skaitmeninius dvynius.

„2025 metais 60 proc. stambaus verslo subjektų naudos bent penkias belaidžio ryšio technologijas, tokias kaip Wi-Fi 6, 4G, 5G, „Zigbee“, VHF ir UHF“, – teigė jis.

„Tačiau svarbu suprasti, jog prognozės laike nėra vienodai greitos ir ne visada išsipildo, todėl analogiškas tendencijas Lietuvoje stebėti pakankamai sunku. Tikėtina, kad pasiteisinusias technologijas pas mus matysime po 3-5 metų“, – BNS sakė „Telia Lietuvos“ vadovas.

„Didžiausią dalį bendrųjų elektroninių ryšių pajamų, kaip ir praėjusį ketvirtį, sudarė pajamos už mažmenines mobiliojo ryšio paslaugas, pajamos už mobilųjį internetą sudarė 40,1 proc., o už kalbinio ryšio paslaugas – 18,4 proc.“, – pranešime sakė RRT ekonominės analizės skyriaus patarėja Vilma Grigaliūnienė.

Anot jos, sparčiausiai augo bendrosios pajamos už mobilųjį internetą – didmenines ir mažmenines paslaugas. Per ketvirtį jos išaugo 5,9 proc., o per metus – 15,1 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekė 83,7 mln. eurų.

„Mobiliojo interneto paslaugų poreikį parodo tiek augantis SIM kortelių, naudojamų interneto prieigos paslaugoms teikti, skaičius, tiek augantis Lietuvoje perduotų duomenų skaičius“, – sakė V. Grigaliūnienė.

SIM kortelių skaičius per ketvirtį išaugo 2,9 proc., per metus – 7,6 proc. iki 3,7 mln. vienetų. Tuo metu Lietuvoje išsiųstų ir priimtų duomenų skaičius per ketvirtį išaugo 7,1 proc., per metus – 23,2 proc. ir siekė 279,2 petabaito.

Pasak RRT Radijo ryšio departamento direktoriaus Augučio Čėsnos, rugpjūtį pasibaigus dviejų 5G ryšio technologijų diegimui būtinų radijo dažnių juostų aukcionams, operatoriai spartino 5G tinklo plėtrą.

„Vos pasibaigus aukcionams, Lietuvoje iškart pradėti diegti 5G ryšio tinklai: trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje veikė 211, o lapkričio mėnesį – jau 1,3 tūkst. bazinių 5G stočių. Naudojant 5G technologijas, trečiąjį ketvirtį perduota 261 terabaitų duomenų“, – teigė A. Čėsna.

Anot jo, trečiąjį ketvirtį sparčiai augo vieno gigabaito per sekundę ir didesnę greitaveiką pasirinkusių fiksuotojo interneto paslaugų gavėjų skaičius: per ketvirtį jis išaugo 19,9 proc., o per metus – 67,7 proc. 

Operatoriai pripažįsta, kad Lietuvai iki 5G dažnių dalybų pradžios taip ir nepavykus susitarti su Rusija dėl jos kariškių naudojamų 5G dažnių pasienyje su Kaliningrado sritimi ir apie 100 kilometrų nuo jo, gali būti trikdžių teikiant pilnavertes 5G ryšio paslaugas Lietuvoje.

Panaši padėtis bus ir aplink Lietuvoje plečiamus bei naujus karinius NATO poligonus – ten įsikūręs verslas bei gyventojai patirs trikdžių.

Nepavykus susitarti su Rusija – problematiškas 5G ryšys pasienyje

Pasak „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovo Evaldo Stankevičiaus, bent iš dalies iššūkių pasienyje su Rusija patirs  visi mobiliojo ryšio operatoriai.

„Tikėtina, kad bent keliasdešimt kilometrų atstumu iki Rusijos sienos esančių stočių spinduliuojamas galias reikės drastiškai mažinti, taip pat reguliuoti antenų kryptį taip, kad jos kuo mažiau spinduliuotų link Rusijos sienos, o tai darys neigiamą įtaką 5G paslaugų kokybei Lietuvoje“, – BNS sakė „Tele2“ atstovas.

„Dėl rusų kariškių veiklos apribojimai 5G ryšiui bus praktiškai nuo Jurbarko iki Kauno ir dar toliau, tiesa, nuo Kauno trukdymai bus silpnesni. Kita vertus, problematiškas 5G ryšys gali būti iki 100 km nuo Rusijos sienos į Lietuvos gilumą“, – BNS teigė „Telia Lietuvos“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Freepik.com nuotr.

Tuo metu „Bitės“ technologijų direktorius Mindaugas Rauba sako, jog kol kas sunku nuspėti, koks bus Rusijos kariškų technologijų poveikis lietuviškam 5G tinklui.

„Šiandien sunku pasakyti, kokį poveikį kasdienėms ryšio paslaugoms padarys karinė Rusijos infrastruktūra, ypač Lietuvos pasienio regionuose. Bet kokie galimi dažnių naudojimo ribojimai pasimatys tik praktiškai pradėjus naudoti 5G“, – BNS teigė „Bitės“ atstovas.

Problema ta, kad pagal tarptautinius reikalavimus diegiant 5G ryšį pirmenybė teikiama kariškiams, o Rusija pagrindinę 5G juostą 3,5 GHz dažnyje nusprendė naudoti karinėms sistemoms ir nesileido į jokias derybas su Lietuva šiuo klausimu.

Dėl NATO standarto „nukirpta“ 20 MHz dažnio iš 5G radijo juostos

Operatorių atstovai, be to, nenoriai pripažįsta, kad tokia pat problema yra ir dėl Lietuvos kariuomenės bazių bei poligonų, kur pagal NATO standartus tam tikri 5G dažniai yra atiduodami kariškiams, o kai kurie įrangos tiekėjai, pavyzdžiui, švedų „Ericsson“, apsidrausdami dėl NATO radarų Europoje į savo standartinę įrangą įdėjo 20 MHz „filtrą“ – tai reiškia, kad net jei teoriškai iš valstybės perkamas 100 MHz dažnis, realiai gaunama tik 80 MHz. 

Pasak „Telia Lietuvos“ atstovo A. Šemeškevičiaus, „Teliai“ ir „Bitei“ vadinamasis NATO dažnių persidengimas neaktualus, nes bendrovės įsigijo radijo dažnius, esančius aukščiau už kariškių.

„Jeigu bus sumontuota brangesnė įranga, ji sugebės dirbti (Rusijos ir NATO dažnių diapazonuose – BNS), tačiau pigesnė įranga gali sukelti trikdžių, pavyzdžiui, kaip telefonas šalia radijo imtuvo pradeda caksėti ir fonuoti – atsiranda interferencijos, tai čia lygiai tas pats – kadangi NATO radarai eina iš apačios, o ryšio operatorius su 5G iš viršaus, atsiras trukdžiai“, – aiškino „Telia“ atstovas.

Tuo metu „Tele2“ atstovas E. Stankevičius pripažino, kad bendrovė dėl NATO standartų neteks dalies dažnių pajėgumo, tačiau juos kompensuos.

„Taip, „Tele2" įsigytame radijo bloke yra ribojimų dėl pirmųjų 20 MHz panaudojimo prie šešių karinių poligonų Lietuvoje. Tai reiškia, kad šiose zonose „Tele2“ iš savo įsigyto 100 MHz kanalo galės naudoti 80 MHz. Jei ir toliau bus vykdoma karinių bazių plėtra, „Tele2" naudos savo radijo bloką laikydamasi RRT įpareigojimų, tačiau taip, kad tai kuo mažiau atsilieptų vartotojui“, – BNS sakė E. Stankevičius.

Jis patvirtino, kad Suomijos „Nokia“, su kuria bendrovė kurs 5G tinklą Lietuvoje, savo standartinėje įrangoje yra įdėjusi 20 MHz vadinamąjį „NATO filtrą“, kaip pasielgė „Ericsson“, tiekianti įrangą „Telia Lietuvai“ ir „Bitei“.

Tuo metu „Bitės“ atstovas laikosi nuomonės, kad tiek Rusijos, tiek NATO karinių technologijų poveikis 5G ryšiui Lietuvoje kol kas nėra ištestuotas, todėl sunkiai apibūdinamas.

Rusijos poveikis realiam paslaugų veikimui nėra ištestuotas – galimi trikdžiai gali pasireikšti kiek kitaip, kitokia apimtimi.

„Rusijos poveikis realiam paslaugų veikimui nėra ištestuotas – galimi trikdžiai gali pasireikšti kiek kitaip, kitokia apimtimi, o dėl NATO infrastruktūros plėtros Lietuvoje apčiuopiamų iššūkių „Bitės“ paslaugoms neturėtų susidaryti“, – BNS sakė M. Rauba.

Abejojama „valstybinio“ 5G būtinybe

Operatoriai diegdami 5G turi priekaištų ne tik kariškiams, bet ir valstybei, kuri, A. Šemeškevičiaus teigimu, rezervavo „švariausią“ nuo bet kokių trukdžių 3700-3800 MHz dažnių juostą valstybiniam kritinio ryšio tinklui kurti. Juo naudotųsi Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios tarnybos – policijos, gelbėtojų ir kitos pajėgos – iš viso apie 11 tūkst. pareigūnų.

„Nežinau, ar tai racionalus sprendimas, nes tai, kas parašyta nutarimuose, yra viena, tuo metu gyvenime valstybė kol kas nieko su šiais dažniais nedaro, nes, atvirai kalbant, nelabai žino, ką daryti“, – BNS sakė „Telia Lietuvos“ atstovas.

„Tele2“ atstovas teigė abejojantis, jog valstybei rezervuotas dažnis yra „švariausias“.

„3700-3800 MHz nėra švariausias radijo dažnių blokas, nes taip pat turi suvaržymų prie Rusijos sienos. Apskritai radijo dažnių blokams sunku pritaikyti švarumo sąvoką – nelabai aišku, kuo matuojamas švarumas, kaip pasireiškia ta švara, koks švaros lygis daro įtaką 5G paslaugų kokybei“, – BNS sakė E. Stankevičius.

Tačiau jis irgi abejojo, kodėl valstybei reikia kurti atskirą specialių technologijų tinklą, skirtą aptarnauti vos per 10 tūkst. viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų pareigūnų.

Aukcionų laimėtojai yra, paslaugos – kitąmet  

Dviejų 5G ryšio technologijų diegimui būtini 700 Mhz ir 3500 Mhz dažnių juostų aukcionai baigėsi rugpjūtį.

„Telia Lietuva“, pasiūliusi 23 mln. eurų, gavo plačiausią 2x10 MHz pločio 700 MHz radijo dažnių bloką. „Tele2“ už 3,9 mln. eurų – 2x5 MHz pločio bloką, „Bitė Lietuva“ už analogišką bloką sumokės 3 mln. eurų.

Bazinės 713-733 MHz ir 768-788 MHz radijo dažnių juostos daugiausia naudojamos efektyviam teritorijos padengimui mažiau gyvenamose vietovėse.

123rf.com nuotr.

Rugpjūčio pradžioje RRT patvirtino ir kito šiais metais vykusio 5G ryšio aukciono, 3400‒3700 MHz radijo dažnių juostoje – laimėtojus: „Telia Lietuva“ už 7 mln. eurų įsigijo 3500–3600 MHz, „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“ – kiekviena už 3 mln. eurų – 3600–3700 MHz ir 3400–3500 MHz blokus.

Lietuvoje 5G ryšys veiks 3,5 GHz ir 700 MHz dažniais. 3,5 GHz dažnių aprėpties teritorijoje esantys įrenginiai galės pasiekti net iki 2 gigabitų per sekundę spartą. Ten, kur 3,5 GHz nepasieks, įrenginiai automatiškai naudos plataus padengimo 5G ryšį 700 Mhz dažnių juostoje. Jo sparta bus panaši kaip greito 4G, tačiau jis bus daug talpesnis ir su gerokai mažesniu vėlinimu.

Aukcionų laimėtojai privalės ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo leidimo išdavimo dienos pradėti teikti komercines 5G ryšio paslaugas bent viename iš šalies didmiesčių, o nuo 2023 metų pabaigos – visuose penkiuose didžiausiuose miestuose.

Naudojant aukcionuose 20 metų įsigytus dažnius Lietuvoje trys operatoriai Lietuvoje diegs naujos kartos 5G mobiliojo ryšio tinklus ir teiks 5G elektroninių ryšių paslaugas.

Sutartis tarp įmonių bus pasirašyta šešeriems metams – 5G tinklą planuojama įdiegti iki 2028 metų. Gegužę ir birželį „Bitė“ ketina vykdyti 700 MHz ir 350 MHz dažnių aukcionus.

Anot bendrovės, įmonė yra pasirengusi naujojo tinklo diegimui, tad baigus aukcioną ir gavus leidimus plėtoti dažnius, darbai prasidės iš karto, o 5G ryšys bus prieinamas dar šiemet.

5G internetas taps tvirta alternatyva visoms interneto technologijoms.

„Bitė“ skelbia, kad tai yra didžiausia investicija į ryšių tinklus įmonės istorijoje.

„5G sulauks daugiausiai investicijų iš visų iki šiol pristatytų ryšio kartų. Ji taps visaverte alternatyva fiksuotos televizijos bei namų, taip pat ir biuro interneto paslaugoms. 5G internetas taps tvirta alternatyva visoms interneto technologijoms, teikiamoms kabeliais, taip pat ir šviesolaidiniam internetui, bus pagrindu proveržiui ir „daiktų interneto“ paslaugoms bei sprendimams“, – sako „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Pranas Kuisys.

P. Kuisys / D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Kartu su „Bite“ siūlysime didelės spartos ir mažos delsos 5G ryšį Lietuvos ir Latvijos gyventojams bei įmonėms. Tikėtina, kad 5G ryšys čia, kaip ir kitose šalyse, bus diegiamas greičiau nei bet kuri ankstesnė mobiliojo ryšio technologijų karta“, – teigė sutartį su Baltijos šalių bendrovėmis pasirašiusi „Ericsson“ Šiaurės ir Vidurio padalinio vadovė Jenny Lindqvist.

Pasak P. Kuisio, įgyvendinus inicijuotą 5G ryšio plėtrą, įmonės klientams bus prieinama daugiau IT paslaugų, internetas vartotojams bus greitesnis ir patikimesnis. Kokybiškesnės paslaugos žadamos ir verslo klientams.

„Nuo biuro interneto iki debesijos ir duomenų centrų sprendimų. Šiam verslo segmentui skiriame reikšmingai daug dėmesio“, – teigia „Bitė Lietuva“ vadovas.

„Bitė Lietuva“ nuotr.

„5G taip pat leis dar lengviau ir patogiau naudotis išmaniaisiais įrenginiais: žaisti žaidimus internete, žiūrėti tiesiogines koncertų ir sporto transliacijas, atsisiųsti didelius dokumentus“, – tęsia jis.

P. Kuisio teigimu, visų pirma „Bitė“ sieks pagerinti dabartinio ryšio kokybę, jo prieinamumą atokesniuose šalies regionuose, taip pat plėsti „daiktų interneto“ panaudojimą Lietuvoje. Įmonė, naudodama „Ericsson“ technologijas, per penkerius metus ketina modernizuoti jau esamus tinklus ir tankinti dabartinių bazinių ryšio stočių tinklą 35 proc., statyti naujas stotis bei ryšio bokštus.

Kartu sutartį pasirašė ir „Bitė Latvija“ vadovas Kaspars Buls.

Pasak Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotojo Augučio Čėsnos, iki penktadienio 14 val. paraiškas pateikė trys didžiausi šalies mobiliojo ryšio operatoriai – „Telia Lietuva“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“.

„Yra trys dalyviai, vadinkime, tradiciniai – „Telia Lietuva“, „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“, – BNS patvirtino A. Čėsna.

Apie savo planus dalyvauti aukcione mobiliojo ryšio operatoriai viešai jau buvo skelbę anksčiau. 

Pasak A. Čėsnos, penktadienį RRT dar nesigilino į paraiškų turinį – dokumentus ketinama baigti vertinti ne vėliau kaip iki balandžio 8 dienos. Po to paraiškos bus perduotos vertinti vyriausybinei strateginių įmonių sandorių patikros komisijai, o tuomet dalyviai galės siūlyti savo kainas.

A. Čėsna mano, kad pirmojo aukciono procesas turėtų baigtis gegužės pabaigoje.

Paraiškų teikimas pirmajam 5G ryšio trijų 700 MHz radijo dažnių blokų aukcionui turėjo baigtis sausio pabaigoje, tačiau buvo atidėtas dviem mėnesiams, vyriausybinei strateginių įmonių sandorių patikros komisijai papildžius jo sąlygas reikalavimu RRT komisijai pateikti informaciją ne tik apie aukciono dalyvių siūlomą įrangą, bet ir apie jos tiekėjų savininkus.

Šiame aukcione siūlomi trys 20 metų trukmės radijo dažnių blokai: vienas 2x10 MHz pločio ir du po 2x5 MHz pločio iš 713–733 MHz ir 768–788 MHz radijo dažnių juostų. Pradinė kaina – 5 mln. eurų už 2x10 MHz pločio bloką ir 3 mln. eurų – už 2x5 MHz pločio bloką.

Naudojant šiuos dažnius Lietuvoje bus diegiami naujos kartos 5G mobiliojo ryšio tinklai ir teikiamos 5G elektroninių ryšių paslaugos.