Taip pat kalbama, kad buvęs „bitlas“ dar nesibaigus šiems metams gaus pero titulą – tai būtų išties neblogas pasiekimas iš Liverpulio darbininkų šeimos kilusiam vyrukui, kaip ir tai, kad jis beveik 60 metų išsilaikė geriausių dainų ir atlikėjų sąrašuose.

Per savo darbo su grupėmis „The Beatles“, „Wings“ ir solinės karjeros metus P. McCartney parašė ar prisidėjo rašant daugiau nei 50 į geriausiųjų dešimtuką patekusių dainų.

2020 metais per karantiną meiliai Maka (Macca) vadinamas atlikėjas vienas įrašė albumą „McCartney III“ ir jis tapo pirmuoju į pirmą vietą Jungtinėje Karalystėje iškilusiu jo soliniu albumu nuo 1989 metų.

Pernai režisieriaus Peterio Jacksono (Piterio Džeksono) sukurtas aštuonių valandų trukmės dokumentinis filmas apie albumo „Let it Be“ kūrimą 1970 metais „Get Back“ vėl atkreipė dėmesį į P. McCartney ir grupę „The Beatles“.

Liverpulyje atlikėjo 80 metų jubiliejaus proga numatyta daugybė renginių. Britų žiniasklaida pranešė, kad prieš 25 metus į riterius įšventintas P. McCartney gali gauti pero titulą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Senelis

Prieš penkerius metus karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) paaukštino serą Paulą, priimdama jį ir į Garbės palydovų ordiną (Order of the Companions of Honour), tuo pripažindama jo išskirtinius pasiekimus visose Sandraugos šalyse.

Vienas šaltinis kovą laikraščiui „The Sun“ sakė, kad „svarstoma suteikti jam galimybę posėdžiauti Lordų Rūmuose“.

„Jis neįtikėtinai pasitarnavo britų kultūrai, todėl tai gali būti labai tinkamas apdovanojimas už visa tai, ką jis padarė savo šaliai“, – sakė šaltinis.

P. McCartney 2011-aisiais vedė savo trečiąją žmoną, turtingą amerikietę Nancy Shevell (Nensi Ševel), kuriai dabar 62 metai, ir turi aštuonis anūkus.

Remiantis laikraščio „The Sunday Times“ sudarytu turtuolių sąrašu, pora bendrai valdo 861 mln. svarų (992 mln. eurų) turtą.

Pora susituokė po sunkių P. McCartney skyrybų su buvusia manekene Heather Mills (Heter Mils) 2008 metais. Pagal skyrybų susitarimą ji po šešerių metų trukusios santuokos gavo 24,3 mln. svarų.

Liverpulio uostamiestyje šiaurės vakarų Anglijoje gimęs P. McCartney būdamas 15 metų susipažino su Johnu Lennonu (Džonu Lenonu) ir sukūrė grupę „Quarrymen“, galiausiai virtusią „The Beatles“.

P. McCartney, J. Lennonas, George'as Harrisonas (Džordžas Harisonas) ir Ringo Starras (Ringas Staras) ilgainiui ėmė asocijuotis su klykiančiomis gerbėjų miniomis, purių plaukų šukuosenomis, keturių per perėją Londone einančių vyrukų atvaizdu ant albumo „Abbey Road“ viršelio.

Paprasčiau tariant, jie buvo tarp tų, kurie savo laiku padarė didžiausią kultūrinę įtaką.

„The Beatles“ taip pat yra geriausiai savo įrašus parduodanti grupė per visą istoriją. „Bitlų“ įrašų kompanija EMI apskaičiavo, kad iš viso jie pardavė daugiau kaip milijardą diskų ir juostų.

1964-aisiais „bitlomaniją“ sukėlusi grupė vėliau į savo kūrybą išmoningai įtraukė įvairiausių srovių, nuo psichodelinės iki kantri muzikos.

„Absoliutus sielvartas“

J. Lennonas ir P. McCartney drauge rašydavo dainas ir tai buvo viena garsiausių XX amžiaus tokio pobūdžio partnerysčių, bet kūrybiniai nesutarimai galiausiai prisidėjo prie „The Beatles“ iširimo 1970 metais.

P. McCartney 1971-aisiais su pirmąja žmona Linda įkūrė „Wings“ ir pasinaudodamas savo sugebėjimais kurti melodijas, anksčiau davusiais pradžią tokioms klasika tapusioms dainoms kaip „Hey Jude“ ir „Blackbird“, dešimtmetį labai sėkmingai kūrė dainas su naująja grupe.

Linda, garsi fotografė ir gyvūnų teisių gynėja, 1998-aisiais mirė nuo krūties vėžio. Po 29 santuokoje pragyventų metų P. McCartney jos netektį pavadino „absoliučiu sielvartu“.

Tačiau kitų metų pabaigoje jis išleido naują albumą, daugiausia perdainuotų kūrinių, ir tęsė „bitlų“ eksperimentų tradiciją – tarp keliolikos jo solinių studijinių albumų yra technomuzikos įrašas ir du klasikiniai darbai.

Taip pat daug dėmesio sulaukė jo duetai su tokiomis žvaigždėmis kaip Michaelas Jacksonas (Maiklas Džeksonas) ir Stevie Wonderis (Stivis Vonderis), o 2012-aisis jis vadovavo trumpam „Nirvana“ atgimimui.

Populiariausia jo daina muzikos transliavimo srautiniu būdu platformoje „Spotify“ – populiaresnė už visas „The Beatles“ dainas – yra 2015-aisiais drauge su Kanye Westu (Kanjė Vestu) ir Rihanna (Rijana) įrašyta „FourFiveSeconds“.

P. McCartney taip pat mėgėjiškai tapė, režisavo filmą „Give My Regards To Broad Street“, kovojo už įvairius dalykus, nuo gyvūnų teisių iki taikos tarp Izraelio ir palestiniečių.

Jis turi sūnų ir keturias dukteris, tarp jų garsią mados dizainerę Stellą (Stelą) ir 2003-iaisiais santuokoje su H. Mills gimusią Beatrice (Beatris).

Iš keturių „bitlų“ du jau yra mirę: J. Lennonas 1980-aisiais buvo nušautas Niujorke, o G. Harrisoną 2001-aisiais pasiglemžė vėžys.

81 metų būgnininkas R. Starras tebekoncertuoja ir vėliau šiais metais vėl turi leistis į gastroles.

Tame pakte buvo 280 žodžių, pakeitusių Europos ir viso pasaulio istoriją, skaitydamas Sugiharos namuose paskaitą, sakė garsus britų istorikas Rogeris Moorhouse'as (jo knyga „Velniška sąjunga. Molotovo-Ribentropo paktas 1939-1941 m.“ 2015-aisiais pasirodė ir lietuvių kalba).

Paskaitoje Sugiharos namuose britų istorikas priminė, kad Antrojo pasaulinio karo iniciatorės ir agresorės buvo dvi – nacių Vokietija ir Tarybų Sąjunga, ir šiuos totalitarinius režimus siejo grobuoniški tikslai.

R. Moorhouse'as – britų istorikas, besigilinantis į Trečiojo reicho ir Lenkijos santykius Antrojo pasaulinio karo metu. Londono karališkosios istorijos draugijos ir Pileckio instituto Varšuvoje narys, Europos koledžo vizituojantis profesorius Natoline.

„Molotovo-Ribentropo paktą įprasta minėti jo pasirašymo dieną – rugpjūčio 23-iąją. Lietuvoje jis betarpiškai siejamas su 1940-ųjų birželio 15 dienos Lietuvos okupacija, tačiau iš tikrųjų paktas pradėjo „veikti“ 1939 m. rugsėjo 17 dieną, Sovietų sąjungai užpuolus jau su naciais kariaujančią Lenkiją. Dėl to „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ kaip minėtiną pasirinko šią datą, taip primenant, kad Antrojo pasaulinio karo iniciatoriai buvo du totalitariniai režimai: ne tik nacių, bet ir sovietų.

Sovietų invazija į rytinę Lenkiją padidino ir karo pabėgėlių srautus, kurių daugiau nei 30 000 priglaudė ir tuomet dar nepriklausoma Lietuva, tokiu būdu jusdama pakto veikimą anksčiau nei įvyko pačios Lietuvos okupacija“, – naujienų agentūrai ELTA pirmadienį paaiškino Sugiharos fondo valdybos narė Birutė Garbaravičienė.

Po britų istoriko paskaitos Sugiharos namuose įvyko diskusija „Molotovo-Ribentropo paktas 80-ties metų perspektyvoje. Centrinės Europos patirtys“, kurioje dalyvavo dr. Bronius Makauskas, prof. Egidijus Aleksandravičius, dr. Simonas Strelcovas (moderavo dr. Linas Venclauskas). Kalbėdami apie Molotovo-Ribentropo pakto reikšmę ir įtaką, diskusijos dalyviai teigė matantys paktą ne tik kaip tiesioginį kelią į 1940-ųjų Lietuvos okupaciją. Interpretuodami paktą platesniame kontekste, priminė, kad pakto veikimą Lietuva pajuto anksčiau nei 1940-ųjų okupaciją, o jo tiesioginės įtakos bei reikšmės regione jaučiamos ir šiandien.

Renginį organizavo „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“, bendradarbiaudamas su Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje.

Viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ įkurta 1999 m. gruodį Lietuvos ir Belgijos intelektualų ir verslininkų pastangomis – prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, politiko ir verslininko Ramūno Garbaravičiaus bei verslininko Freddie Opsomerio, primena ELTA.

Fondo iniciatoriai siekė sutelkti intelektines pastangas ir lėšas, kad Lietuvoje būtų įamžintas Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos atminimas. Č. Sugiharos vardas greta tuomečio Nyderlandų garbės konsulo Kaune Jano Zwartendijko ir kitų negausių pasaulio valstybių diplomatų, kurie ryžosi padėti mirties akivaizdoje atsidūrusiems Europos žydams, vardų primena dabarties kartoms grėsmes, slypinčias žmonijos prigimtyje, rodo tolerancijos, gerumo ir teisingumo pavyzdį.

Pasiekimai nėra vienodi, nes žmonės vakarinėse ES šalyse gyvenimo trukmės vidurkis daugiau kaip aštuoneriais metais didesnis negu Bendrijos vidurio ir rytų regionų šalyse, sakoma Europos Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje.

„Reikia nuveikti daugiau, kad būtų sumažinti skirtumai“, – Briuselyje pristatydamas ataskaitą sakė EBPO vadovas Angelis Gurria (Anchelis Gurija).

Studijoje nurodoma, kad vidutinė gyvenimo trukmė 28 valstybių bloke padidėjo nuo 74,2 metų 1990-aisiais iki 80,9 metų 2014-aisiais ir pirmą kartą viršijo 80 metų. 2014-ųjų duomenys buvo naujausi.

Tačiau ataskaitoje perspėjama, kad chroniškos ligos ir su jomis susiję rizikos veiksniai, tarp jų – nutukimas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, labai neigiamai atsiliepia Europos visuomenėms.

Bloke per metus nuo infarkto, insulto, diabeto, vėžio ir kvėpavimo takų ligų pirma laiko miršta daugiau kaip 550 tūkst. darbingo amžiaus žmonių.

„Tai reiškia maždaug 3,4 mln. potencialiai produktyvių gyvenimo metų netektį“, – sakoma ataskaitoje.

Miršta nuo rūkymo ir nutukimo

ES 16 proc. suaugusiųjų yra nutukę, o 2000 metais jų dalis sudarė 11 proc. Penktadalis ES žmonių vis dar rūko, o smarkiai geriantys žmonės turi mažiau galimybių išsilaikyti darbo rinkoje, sakoma ataskaitoje.

Maždaug 50 mln. ES piliečių serga dviem arba daugiau chroniškomis ligomis, dažniausiai – vyresni nei 65-erių metų amžiaus.

„Tai rodo, kad ES daug žmonių kasmet miršta nuo potencialiai išvengiamų ligų, susijusių su tokiais rizikos veiksniais kaip rūkymas ar nutukimas“, – sakė Europos sveikatos komisaras Vytenis Andriukaitis.

Šios ligos taip pat sekina Europos ekonomiką, sakoma ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad ligos ir nedarbingumo išmokos ES šalyse sudaro 1,7 proc. BVP – daugiau nei išleidžiama bedarbių pašalpoms.

Sunkia depresija sergantys 50–59 metų žmonės, daugiau kaip du kartus dažniau anksti pasitraukia iš darbo rinkos, nurodoma ataskaitoje.

Joje taip pat pažymima, kad Europa sparčiai sensta. 1980 metais vyresnių nei 65-erių metų žmonių buvo mažiau nei 10 proc., o 2015 metais – beveik 20 proc. 2060-aisiais šis skaičius gali priartėti prie 30 proc.

Dabartinė septyniskart Europos futbolo čempionų komanda šia proga sukūrė filmuką, kuriame kapitonas Riccardo Montolivo (Rikardas Montolivas) padėkojo S. Berlusconi už tai, kad jis „padarė šį klubą geriausią pasaulyje“.

Komentarai iš politikos pasaulio buvo ne tokie entuziastingi.

„Galvoju, kad Berlusconi 300 metų bus prisimenamas už tai, ką padarė futbolo, leidybos ir televizijos (srityse), – sakė premjeras Matteo Renzi (Matėjas Rencis). – Politikos (pasaulyje) jis visų pirma bus prisimenamas už tai, ko nepadarė.“

Dukart išsiskyręs S. Berlusconi, kaip manoma, gimtadienį leidžia su 31-erių metų drauge Francesca Pascale (Frančeska Paskale) ir išplėstine šeima, kurią, kaip pats pripažįsta, buvo apleidęs, kai darė verslininko ir politiko karjeras.

Buvęs premjeras, kuris kažkada dirbo net dainininku kruiziniame laive, po birželį atliktos atviros širdies operacijos viešajame gyvenime praktiškai nedalyvavo.

Tačiau jubiliejaus proga jis davė interviu vienam savo leidybos imperijos žurnalų „Chi“.

Interviu jis patvirtino, kad jo politinė karjera iš esmės baigta. „Daugiau laiko skirsiu žmonėms, kuriuos myliu. Taip ir turėtų būti: penki vaikai ir dešimt vaikaičių pavertė mane patriarchu“, – sakė jis.

Nepaisant pomėgio persodinti plaukus ir darytis plastines operacijas, S. Berlusconi nepavyko sustabdyti laiko.

Birželio mėnesį jam sėkmingai buvo pakeistas širdies vožtuvas, kurio būklė kėlė pavojų gyvybei.

Tai nebuvo pirmasis ženklas, kad šis pavydėtinos energijos veikėjas irgi yra mirtingas: po širdies smūgio prieš dešimtį metų jam buvo įtaisytas širdies stimuliatorius, o 1997-aisiais jis buvo operuotas dėl prostatos vėžio.

„Visą savo gyvenimą niekad negalvodavau apie savo amžių. Priešingai, visuomet gyvenau taip, tarsi būčiau 40-ies, nes taip ir jaučiausi: pilnas smalsumo ir troškimo daryti, – sakė jis. – Tada iš niekur atsirado (širdies) liga. O su operacija labai gerai supratau, kad esu 80 metų vyras.“

Neišspręsti kaltinimai

Tarp kitų gailėtis verčiančių dalykų yra tai, kad pastaruoju metu jis neturėjo pakankamai laiko savo futbolo klubui.

Kažkada galingas Milano klubas pastaraisiais sezonais nusirito, nes savininkas neskyrė pakankamai pinigų. Šiuo metu klubas perduodamas kinų investuotojams.

„Galbūt Milanui pastaraisiais metais sekėsi nebe taip gerai kaip anksčiau – bet tik dėl to, kad neturėjau laiko asmeniškai juo pasirūpinti“, – apgailestavo jis.

Dėl to kalti, jo teigimu, yra politiškai šališki teisėjai, kurie jį persekiojo su visa virtine bylų, pradedant ieškiniu dėl korporacijos mokestinio sukčiavimo ir baigiant byla dėl sekso su nepilnamete prostitute per vieną iš garsiųjų jo vakarėlių.

„Daug metų mažiausiai tris popietes per savaitę praleisdavau su savo advokatu, rengdamasis 3 600-ams teismo posėdžių, kuriuos turėjau ištverti per 73 politinius procesus“, – sakė jis.

Mokestinis sukčiavimas buvo vienintelis nusikaltimas dėl kurio „raudonieji“ teisėjai jį pričiupo. Dauguma kaltinimų buvo panaikinti sukakus senačiai, o sekso su nepilnamete prostitute byloje teisėjas sutiko, jog S. Berlusconi galėjo ir nežinoti, kad mergina, žinoma kaip „Ruby Rubacuori“ (Rubė širdžių daužytoja) tuo metu buvo 17-metė.

Įtarimai, kad jis dosnia pinigų suma užsiuvo burnas 21 potencialiai jaunai liudininkei, tebegalioja: išankstinis teismo posėdis turi įvykti kitą savaitę.

2013 metais nuteistas dėl sukčiavimo S. Berlusconi buvo išmestas iš parlamento ir – kaip koks atstumtas įsimylėjėlis – dabar tvirtina, kad jam tai niekad nerūpėjo.

„Politika niekada nebuvo tikroji mano aistra, – sakė vyras, kuris yra ilgiausiai dirbęs Italijos premjeras pokariniu periodu. – Dėl jos tik praradau daugybę laiko ir energijos. Jei ir ėjau į tą areną, tai tik norėdamas sutrukdyti komunistams ateitį į valdžią.“