Dalis politikų iniciatyvą linkę palaikyti, – anot Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko konservatoriaus Mykolo Majausko, vertėtų diskutuoti išlaikyti sumažintus tarifus dar bent kelis metus, o pats komitetas tokiems siūlymams būtų linkęs pritarti. Kad pratęsti lengvatą tikslinga, sutiko ir jo kolega BFK, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius.
Savo ruožtu parlamentinio Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad yra kur kas geresnių būdų, kaip padėti nukentėjusiam sektoriui, nei sušvelninti PVM tarifus, kas, jo manymu, nėra taiklu ir teisinga.
Viešbučių ir restoranų verslo atstovė: sektoriaus būklė labai bloga
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė Eltai pasakojo, kad apgyvendinimo sektoriaus padėtis yra labai sudėtinga. Ypač blogai, pasak jos, yra miestų viešbučių valdytojams.
Evalda Šiškauskienė/D. Labučio (ELTOS) nuotr.
„Situacija yra bloga ir labai bloga. Labai bloga yra miesto viešbučiuose, nes reikia atidavinėti ir skolas, ir paskolas, ir atidėtus mokesčius, yra be galo pakilę energijos kaštai. Taip pat tris kartus keltas minimalus atlyginimas, kas labai atsiliepė mūsų sektoriui“, – teigia E. Šiškauskienė.
E. Šiškauskienė pastebi, kad, nors viešbučiai sulaukia nemažai vietinių turistų, gautų pajamų nepakanka padengti išaugusias sąskaitas už energiją ir veikti pelningai.
„Energijos kaštai praktiškai „suvalgo“ visą pelną“, – teigia ji.
Nuo užsienio turistų srautų, kurių nėra, pasakoja E. Šiškauskienė, itin priklausomi viešbučiai miestuose. Tad verslas, LVRA vadovės teigimu, patiria apie 20–30 tūkst. eurų nuostolius, priklausomai nuo viešbučio dydžio.
„Apie 70 proc. miesto viešbučių svečių yra užsienio turistai, o jų nėra. Pagal visus pasaulio turizmo svertus, Rytų Europoje ir Baltijos šalyse turizmas geriausiu atveju atsigaus nuo 2024 m., kai tuo metu Europoje prognozuojama nuo 2023 m.“, – padėtį apibūdina E. Šiškauskienė, kartu nepamirštanti pažymėti, kad užsienio svečių dvejones atvykti į Lietuvą kursto nerimas dėl šalies saugumo, kilus karui Ukrainoje.
Energijos kaštai praktiškai „suvalgo“ visą pelną.
Kalbėdama apie restoranų verslo iššūkius, pašnekovė pamini ir pastebimai pabrangusias maisto išvežiojimo platformų, tokių kaip „Wolt“ ar „Bolt Food“, paslaugas. Be to, maitinimo įstaigų savininkai taip pat spaudžiami energijos kainų.
„Restoranų apyvartos kyla, bet, kai pasižiūri pelningumą, situacija yra labai liūdna“, – pažymi E. Šiškauskienė.
Išlaikytas 9 proc. tarifas išgelbėtų svetingumo verslą
Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas viešbučiams ir maitinimo sektoriui, kaip ir sporto klubams, kino teatrams, renginiams, pritaikytas 2021 m., reaguojant į paslaugų įmonių dėl pandemijos patiriamus nuostolius. Dabar numatyta, kad pilnas 21 proc. PVM apmokestinimas bus grąžintas nuo kitų metų.
Vis tik E. Šiškauskienė akcentuoja, kad lengvatinio tarifo pratęsimas yra viena efektyviausių priemonių, kaip valstybė galėtų padėti neatsigaunančiam sektoriui.
„Ypač padėtų būtent PVM“, – akcentavo ji.
Ši lengvata, pasak jos, išgelbėjo didelę dalį restoranų verslo, – E. Šiškauskienės teigimu, apie 80 proc. jų, mokėdami 12 proc. mažesnį PVM, išvengė bankroto ir gali tęsti veiklą.
„Kadangi situacija, siejant su karu ir visu tuo fonu, yra sudėtinga, tiesiog norėtume paprašyti, kad ši lengvata būtų pratęsta. Tai iš tikrųjų išgelbėtų visą svetingumo verslą“, – apibendrino E. Šiškauskienė.
Kalbėdama apie mokesčio sumažinimą viešbučiams, ji akcentavo, kad užsienio svečius apgyvendinantis verslas vykdo paslaugų eksportą, tad turėtų būti apmokestinamas atitinkamai 0 proc. tarifu.
„Tas PVM užsieniečiams (turistus apgyvendinantiems viešbučiams – ELTA) realiai turėtų būti 0 proc., nes tai yra eksportas, į šalį įvežama valiuta. O vietiniams turėtų būti standartinis PVM – 21 proc. Tuo pagrindu visos vyriausybės, valstybės skelia savo standartinį PVM per pusę, ir čia nėra jokia lengvata. Čia tiesiog eksporto PVM“, – pabrėžė E. Šiškauskienė.
BFK parlamentarai dėl mažesnio PVM sutaria
BFK pirmininkas M. Majauskas savo poziciją, esą 9 proc. PVM tarifas viešbučiams ir restoranams turėtų būti taikomas ir kitąmet, išsakė penktadienį LRT radijui. Jo teigimu, vyraujant ekonominiam neapibrėžtumui ir brangstant energijos ištekliams, būtų galima diskutuoti pratęsti PVM lengvatos galiojimą dar bent keliems metams.
M. Majauskas taip pat pažymėjo, kad taikyti mažesnį tarifą tikslinga, nes apgyvendinimo paslaugą užsienio turistams galima laikyti paslaugų eksportu.
„Tokia tvarka argumentuojama remiantis tuo, kad didelė dalis pajamų ateina iš užsienio turistų, kurių užsakymai gali būti traktuojami kaip paslaugų eksportas, kuris paprastai PVM neapmokestinamas“, – tikino M. Majauskas, kartu pastebėjęs, jog sumažintas PVM tarifas viešbučiams, taip pat ir restoranams, įvestas daugelyje Europos Sąjungos šalių.
„Didelė dalis ES šalių taiko sumažintą tarifą ir maitinimo sektoriui, padėdami išgyventi popandeminiu laikotarpiu ir tuo pačiu siekdami paskatinti smulkų ir vidutinį verslą, kuris maitinimo sektoriuje sudaro didžiąją dalį“, – tęsė M. Majauskas.
BFK pirmininkas tikino manąs, kad jo vadovaujamas BFK iniciatyvą palaikys, jei tik tokia būtų.
„Jei Vyriausybė tokį siūlymą pateiktų, manau, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jam pritartų“, – teigė politikas.
Mykolas Majauskas/M. Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.
M. Majausko pavaduotojas komitete A. Butkevičius sutiko, kad 9 proc. tarifas viešbučiams turėtų būti išlaikytas.
„Tikrai sutikčiau. Manau, kad PVM lengvata viešbučiams buvo ir taip pavėluotai įvesta“, – Eltai sakė A. Butkevičius.
„Reikia suprasti, kad nėra taip, kaip kai kurie aiškina, kad valstybė suteikia jiems kažkokią vos ne finansinę paramą. Čia praktiškai tas PVM lengvatų suteikimas leidžia jiems truputį susimažinti nuostolius“, – savąją poziciją argumentavo parlamentaras.
Jis taip pat pažymėjo, kad mažesnis PVM viešbučiams galėtų būti nuolatinis, nes juose priimami užsienio turistai Lietuvoje leidžia pinigus – „atveža valiutą“. Vis tik, A. Butkevičiaus manymu, pasibaigus kariniam konfliktui Ukrainoje ir stabilizavusis ekonomikai, PVM tarifas turėtų būti pakeltas iki 18 proc.
„Mano nuomone, geriau būtų grįžti prie bendro PVM sumažinimo pasibaigus karui, grįžus į normalią situaciją, nuo 21 iki 18 proc.“, – svarstė A. Butkevičius.
G. Paluckas: padėti sektoriui per PVM nėra prasmės, nes nėra ir turisto
Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas ir Ekonomikos komiteto narys G. Paluckas savo ruožtu nesutiko, kad PVM lengvatos taikymą viešbučiams ir restoranams reikėtų pratęsti.
„Manau, kad šios dvi PVM lengvatos yra netaiklios ir neteisingos. Yra daug svarbesnių, taiklesnių ir teisingesnių dalykų, kuriuos būtų galima daryti“, – Eltai teigė G. Paluckas.
Politiko įsitikinimu, pagrindinė problema, su kuria susiduria apgyvendinimo verslas, yra kita – tai, kad į Lietuvą neatvyksta užsienio svečiai, taigi, nėra ir kam sumokėti PVM.
„Todėl, kad užsidarė turistų srautai iš ten, kur jie visada būdavo. Čia su PVM niekaip nesusiję. Jei mes norime padaryti kažką gero viešbučių sektoriui arba turizmo sektoriui, reikia ieškoti tų krypčių ir sugalvoti strategijų, kaip pritraukti turistus“, – dėstė G. Paluckas.
„Jei jie nevažiuos, tai koks skirtumas, koks tas PVM bus. Koks skirtumas, jei nėra žmogaus, kuris sumoka kainą su PVM. Tai tiesiog pajamų neturėsi. (…) Tos finansinės viešbučių situacijos tai niekuo negerins“, – akcentavo jis.
G. Paluckas taip pat nesutiko, kad 9 proc. PVM turėtų būti išlaikytas ir maitinimo verslui. Politiko nuomone, kur kas prasmingesnė ir teisingesnė priemonė būtų pritaikyti lengvatinį PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams.
Gintautas Paluckas/D. Labučio (ELTOS) nuotr.
„Maisto įpirkimas, galėjimas įpirkti kokybišką maistą yra kritiškai svarbus bet kuriai Europos visuomenei, todėl absoliučioje daugumoje šalių yra tos PVM lengvatos būtent maistui“, – sakė socialdemokratas.
Anot jo, mažesnis PVM tarifas tėra išvestinė priemonė, esą valgyti restoranuose renkasi didesnes pajamas gaunantys gyventojai. Vis tik, jei būtų ryžtasi sumažinti PVM maisto produktams, valgyti ne namuose sau leistų daugiau žmonių, svarsto politikas.
„Šita PVM lengvata yra socialiai absoliučiai neteisinga. Jei jau sumažinti PVM maisto produktams, tai, savaime suprantama, ir patiekalų kainoms atsilieps restoranuose, nes taigi produktai perkami irgi ne kažkur, o parduotuvėse“, – tikino G. Paluckas.
Viešbučiams – 3,6 mln. eurų paramos, žadamos iniciatyvos turizmui skatinti
Vyriausybė dar vasarį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtoms pagalbos priemonių koncepcijoms, skirtoms padėti nuo pandemijos nukentėjusiam turizmo verslui.
Iš viso turizmo sektoriui numatoma skirti 4 mln. eurų Vyriausybės rezervo lėšų, kuriomis būtų finansuojama parama apgyvendinimo ir atvykstamojo turizmo įmonėms. 3,6 mln. eurų šių lėšų numatyti paramai viešbučių sektoriui.
Viešbučiai, kurių pajamos pernai mažėjo daugiau nei 40 proc., lyginant su 2019 m., galėtų pretenduoti į daugiausia 50 tūkst. eurų dydžio finansinę paramą – iki 50 proc. 2021 m. lapkričio 1 d. – 2022 m. kovo 31 d. faktiškai patirtoms pastoviosioms išlaidoms padengti – valstybė kompensuotų iki 50 proc. verslo to laikotarpio išlaidų už dujas, elektrą.
Viešbučių valdytojai taip pat galėtų gauti vienkartines 100 eurų išmokas už kambarį, esantį statinyje. Į šią išmoką gali pretenduoti klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas, kuris įsisteigė nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 gruodžio 31 d. ir 2021 m. patyrė nuostolių.
Likusiais 0,4 mln. eurų bus finansuojamos subsidijos, skiriamos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriui už į Lietuvą atvežtus užsienio turistus. Didžiausia galima subsidijos suma vienam pareiškėjui – 30 tūkst. eurų.
Abi priemones administruos ir mokėjimus pareiškėjams vykdys UAB „Invega“.
