Tačiau šie milžiniški skaičiai – ne įmonių finansinės ataskaitos eilutės, ir ne įsiskolinimai kreditoriams. Tai skambūs, ydingos ligšiolinės administracinės praktikos aplinkosauginiuose incidentuose padariniai, kurie šiuose incidentuose atsidurdavusiems asmenims sukeldavo sudėtingas ekonomines ir socialines pasekmes. Paprastai kalbant, tai Aplinkos apsaugos departamento (AAD) paruoštų civilinių ieškinių sumos. Kad ir, pavyzdžiui, už grunto taršą nepavojingomis medžiagomis.

Paskutinis toks skambus atvejis – vos prieš mėnesį, liepos 5 dieną, po patikrinimo Vilniuje veikiančioje UAB „Ekobazė“ nustatyta grunto tarša nepavojingomis medžiagomis. Ji palydėta matematiškai, o ne realiais aplinkos tyrimais apskaičiuotu ir skambiai viešai paskelbtu 21 mln. eurų siekiančiu žalos aplinkai vertinimu.

Tačiau tą pačią liepos 5 dieną įvyko dar šis tas svarbaus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija priėmė sprendimą, kuriuo ši iki šiol plačiai taikyta praktika, atrodo, pagaliau išstumiama į aplinkosauginių incidentų valdymo paraštes.

LVAT administracinėje byloje Nr. I-9-415/2023 ištyrė Aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos atitiktį Konstitucijai, Aplinkos apsaugos įstatymui (AAĮ), Viešojo administravimo įstatymui ir Teisėkūros pagrindų įstatymui.

Kartu, šiuo precedento galią turinčiu sprendimu nustatytos sąlygos, kurių AAD privalo laikytis aplinkosauginėse bylose, nustatant žalos aplinkai faktą, dydį ir žalos aplinkai atlyginimo priemones.

Liepos 5 d. sprendime buvo nustatyta, kad ištirtoje metodikoje nustatytas ir praktikoje plačiai naudotas vertės ir sąnaudų metodas nėra taikytinas žalos aplinkai fakto nustatymui. Jis ir yra tik vienas iš žalos aplinkai dydžio nustatymo metodų, kuris taikytinas tik kaip kraštutinė priemonė, prieš tai įvykdžius privalomas išankstines sąlygas.

Rezonansiniai pavyzdžiai

Prieš plačiau aptariant minėtą teismo sprendimą, keletas svarbių pavyzdžių, iliustruojančių jo svarbą ir esminį pokytį.

LVAT ištirta ir Lietuvoje aplinkosaugininkų žalos aplinkai apskaičiavimui iki šiol taikoma metodika remiasi dar 1983 m. SSRS mastu nustatyta tvarka. 2002 m., ją adaptavus pagal nūdienos poreikius, šis teisės aktas tapo nacionalinės teisinės bazės sudėtine dalimi.

Praktikoje atsiskleidžiančiais esminiais jos trūkumais reikėtų laikyti tai, kad žalos faktas ir mastas nustatomas ne specialiais moksliniais tyrimais, taikant individualius metodus pagal konkretų atvejį, o teoriškai, vadovaujantis metodikos nuostatomis. Taip pat tai, kad taikant šią metodiką nėra atkuriama pažeistos aplinkos pirminė būklė, pritaikius aplinkos atkūrimo priemones.

Be to, aplinkosauginius ginčus nagrinėjantys teismai yra linkę remtis ne aptariamos metodikos nuostatomis, o 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti. Šia direktyva siekiama šalių aplinkosaugininkus įpareigoti, kad žala gamtai būtų nustatoma realiai ir atlyginama natūra – pažeisto gamtos elemento atkūrimu.

Tačiau AAD, remdamasis minėta metodika, iki šiol prioritetą teikė civiliniams ieškiniams baudžiamosiose bylose, kurių apskaičiavimas pagrįstas matematinėmis formulėmis, o ne realiais aplinkos tyrimais. Į tai dėmesį yra atkreipusi ir tarptautinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Pažvelkime į praktinius to pavyzdžius. Vilkaviškio rajone veikiančios įmonės vadovas apkaltintas aplinką užteršęs dideliu kiekiu statybinių atliekų. Po pirminio žalos aplinkai vertinimo, remiantis minėta metodika, pateiktas skambus 33 mln. eurų siekiantis civilinis ieškinys. Tačiau įgyvendinus aplinkos atkūrimo priemones už 200 tūkst. eurų viršijančią sumą, žala aplinkai buvo atlyginta.

Tokia praktika ne tik nesprendžia taršos problematikos, tačiau nieko bendro neturi su žalos aplinkai atlyginimu.

Panaši situacija atsikartojo byloje dėl teritorijos Šilutėje užteršimo naftos produktais. Teisiami buvę savivaldybės darbuotojai ir Šilutės autobusų parko direktorius kaltinami, kad piktnaudžiaudami užimamomis pareigomis, naftos produktais prisodrintu gruntu užteršė 8 tūkst. kvadratinių metrų teritoriją. Aplinkosaugininkai žalą gamtai pradžioje įvertino 55,5 mln. eurų. Tačiau šią žalą perskaičiavus pagal tarptautinę metodiką, suma ištirpo iki 338 tūkst. eurų dar iki teisminio nagrinėjimo pradžios.

Tokia praktika ne tik nesprendžia taršos problematikos, tačiau nieko bendro neturi su žalos aplinkai atlyginimu. Dėmesys yra skiriamas piniginių sumų išieškojimui, kurios nėra skiriamos pažeisto gamtos elemento atkūrimui, o surenkamos į bendrą valstybės biudžetą

Kriterijai, algoritmas ir priemonės

Visgi liepos mėnesį priimtas LVAT sprendimas tokią praktiką turėtų palikti praeityje. Sprendime aiškiai apibrėžta, jog žalą aplinkai vertinti galima tik nustačius žalos aplinkai faktą, vadovaujantis Direktyva 2004/35/EB ir AAĮ nustatytu reguliavimu, o ne 2002 m. metodika.

Taip AAD atsiranda pareiga nustatyti žalos aplinkai faktą įvertinant pradinę aplinkos elemento būklę iki taršos incidento ir po jo, ir, tik jį nustačius, žalos aplinkai dydžio nustatymui taikyti LVAT sprendime nurodytus kriterijus, kurie turi pirmumą metodikos atžvilgiu. Šie kriterijai, tai pirminės aplinkos būklės įvertinimas, neigiamo poveikio reikšmingumas, natūralaus atsikūrimo galimybės, atlikti veiksmai, užtikrinantys žalą aplinkai darančių veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ir pritaikytos aplinkos atkūrimo priemonės.

LVAT taip pat pirmą kartą teismų praktikoje apibrėžė žalos aplinkai dydžio nustatymo algoritmą. Juo prioriteto tvarka išskyrė pirmines aplinkos atkūrimo priemones, kurių paskirtis – atkurti pažeistų gamtos išteklių pirminę būklę. Tuomet – papildomas aplinkos atkūrimo priemones, kurios taikomos, jei neatkuriama pažeistų gamtos išteklių pirminė būklė, o jų paskirtis – suteikti tokį patį gamtos išteklių ir funkcijų lygį, taip pat ir alternatyvioje vietovėje, panašų į tą, kuris būtų suteiktas tada, jei sugrąžinta pirminė būklė. Ir galiausiai, kompensuojamąsias aplinkos atkūrimo priemones, kurios taikomos kompensuojant gamtos išteklių laikinus nuostolius iki jų atkūrimo.

Tuo pačiu yra pripažįstama, kad tarp papildomų ir kompensuojamųjų žalos ištaisymo priemonių egzistuoja hierarchija, kuria remiantis taikomos priemonės griežtai laikantis nustatytos sekos. Bet koks šio eiliškumo pažeidimas kvalifikuotinas kaip Direktyvoje 2004/35/EB ir AAĮ nustatytų reikalavimų pažeidimas.

Pirmiausia taikytinas išteklių lygiavertiškumo palyginimo arba funkcijų lygiavertiškumo palyginimo metodas. Tuomet piniginio vertinimo, kad būtų nustatyta būtinų žalos ištaisymo papildomų ir kompensuojamųjų priemonių apimtis. Ir tik tada, kai už protingą kainą negalima įvertinti išteklių pakeitimo, taikomas praradimų piniginės vertės metodas, kitaip vadinamas vertės ir sąnaudų metodu.

Metodika – tik kraštutiniais atvejais

Remiantis LVAT sprendimu, žalos aplinkai vertinimas remiantis metodika, yra tik vienas iš žalos ištaisymo vertinimo metodų, kuris pripažintas paskutiniu taikomu metodu. Šis apskaičiavimas yra taikomas tik tais atvejais, jei neįmanoma panaudoti kitų metodų.

Svarbu ir tai, kad nagrinėtoje LVAT byloje pati Aplinkos ministerija tiesiogiai pripažino, kad prioritetas turi būti taikomas aplinkos atkūrimo priemonių taikymui, o metodika taikytina siekiant kompensuoti tik likutinę žalą. Tuo atveju, kai aplinka nėra atkuriama taikant aplinkos atkūrimo priemones.

Taip AAD dešimtmečiais formuotoje ydingoje administracinėje praktikoje prioritetiškai taikytas vertės ir sąnaudų metodas LVAT sprendimu nuleistas į metodų hierarchijos žemiausiąjį laiptelį. Tačiau net ir jo taikymas yra susietas su AAD pareiga įrodyti, kad per protingą laikotarpį arba už protingą kainą negalima įvertinti aplinkos pakeitimo.

Nors sprendime išsaugota teisė taikyti šį metodą, tačiau svarbu tai, kad jis negali būti taikomas nustatant žalos aplinkai faktą. Žalos faktas turi būti nustatytas atskirai, kaip aplinkos neigiamas pokytis, bei įvykdžius visas kitas nustatytas sąlygas. Priešingu atveju, AAD neįgyja teisės žalos aplinkai dydžiui taikyti praradimų piniginės vertės metodą ir pareikšti civilinį ieškinį.

Žalos faktui ir dydžiui nustatyti pritaikęs piniginės vertės metodą, AAD pažeistų Direktyvos 2004/35/EB ir AAĮ nustatytą viešąjį teisinį reguliavimą ir piktnaudžiautų valdžia bei savo oficialiais įgaliojimais.

Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui. Todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos.

Teršalai savaime nėra žala

Kaip minėta, LVAT sprendimu nustatyta, kad pirmiausia privalo būti nustatytas žalos aplinkai faktas. Tai nusako pareigą AAD nustatyti aplinkos elemento neigiamą pokytį, ką patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2023 m. kovo 30 dienos nutartis, kurioje konstatuota, kad į aplinką patekę teršalai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti žalos aplinkai fakto.

Nacionalinių teismų praktika šiuo klausimu taip pat aiški – inkriminuojant žalos gamtai padarymo faktą, būtina nustatyti neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį. Pabrėžiama ir tai, kad net ir netyčinio incidento atveju, išleidus teršalus į gamtinę aplinką, žalos dydis turi būti nustatinėjamas ir negali būti preziumuojamas.

Svarstant žalos aplinkai padarymo klausimą ir vadovaujantis teisės aktų reglamentavimu, būtina nustatyti, kuo pasireiškė atsakovo padaryta žala aplinkai, kokios yra galimybės atkurti pirminės būklės aplinką. LAT 2016 m. gruodžio 18 dienos nutartimi teigiama, jog nekonstatavus žalos aplinkai padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę.

Be to, siekiant padaryti išvadą, kad konkrečiam aplinkos elementui padaryta žala, privaloma nustatyti, kad tarp žalos ir veiklos yra priežastinis ryšys. Priežastinio ryšio nustatymas, pagal Direktyvos 2004/35/EB, yra būtina sąlyga taikyti žalą aplinkai atlyginimo mechanizmą.

Anot jos, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) turėtų bendradarbiauti su teisėsauga, kad nelegalus atliekų vežimas būtų užkardytas, o vežėjai – baudžiami griežčiau. 

„Reikėtų diskusijos dėl bendradarbiavimo su kitomis institucijomis – operatyvinėmis institucijomis, kurios padėtų AAD ir bendradarbiautų užkardant tam tikrus aplinkosauginius nusižengimus ir iš to norėčiau, kad išeitų diskusija apie galimybę keliauti į baudžiamąją atsakomybę tiems pažeidėjams, kurie parazitiškai veikia žinodami, kad valstybė nenubaus per finansus, nes jie nieko neturi, neregistruoja jokių namų, jokių pajamų, jokių mašinų. Jie kartoja ir kartoja tam tikras veiklas“, – ketvirtadienį komiteto posėdyje sakė A. Gedvilienė.

Jos teigimu, prireiks laiko priimti sprendimus: „Sprendimus priimsime vėliau. Neužteks vieno komiteto posėdžio, reikia ilgesnės darbotvarkės sesijos“.

Seimas nelegalių atliekų vežėjų kontrolės klausimo ėmėsi po to, kai naujienų portalas 15min.lt šią savaitę paskelbė tyrimą dėl nelegalaus atliekų verslo – jis atskleidė nelegalius sąvartynus Vilniaus rajone, Marijampolio miške bei sostinės Kazbėjų gatvėje.

AAD vadovas Giedrius Kadziauskas sako, kad filmas tik patvirtino anksčiau žinomą problemą, kad aplinkosaugininkai negali pažaboti nuolatinių pažeidėjų.

„Tai, ką parodė šis filmas ir ką mes iš tiesų žinojome – kad mokame pamatyti taškines problemas, tačiau nesugebame susitvarkyti su sisteminiais pažeidėjais, kai nelegalus atliekų vežimas yra komercinė veikla“, – posėdyje kalbėjo departamento vadovas.

G. Kadziausko manymu, dabartinių priemonių neužtenka atgrasyti nelegalių atliekų vežėjų nuo šios veiklos.

„Akivaizdu, kad viena viena iš priemonių, kurios trūksta, tai kažkokios atsakomybės, kuri sisteminius pažeidėjus priverstų šios veiklos atsisakyti“, – teigė G. Kadziauskas.

Jis patvirtino, kad abu filme parodyti atvejai buvo žinomi ne vienerius metus, nelegalūs vežėjai bausti.

„Abu atvejai, kurie yra minimi filme, yra ir buvo mums žinomi. Tai Juodžių kaimo situacija – nuo 2018 metų, buvo ir bausti, ir privalomieji nurodymai surašyti tiems veikėjams. Kitu atveju tas nelegalus atliekų vežėjas nuo 2021 metų yra baustas aštuonis kartus, turi nesumokėtų baudų virš 10 tūkstančių“, – sakė G. Kadziauskas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad AAD turėtų daugiau resursų skirti ne tikrinimui, o šešėlinės rinkos analizei ir pagal jos rezultatus planuoti veiksmus.

„Per daug patikrinimų yra ne planiniai, ne mafijos gaudymas, o važiavimas į vietą ir skambiai pasakymas, kad yra užteršta teritorija. (...) Inspektoriaus nuėjimas į kontrolės vietą ir pažeidimo fiksavimas jau reiškia, kad sistema veikia blogai“, – komiteto posėdyje sakė jis.

Ministro manymu, miškų teršimo atvejai taip pat įrodo, jog institucijos blogai atliko prevencinį darbą.

„Tai reiškia, kad neatidirbome su prevencija  gyventojų informavimu, gyventojas nežinojo, kaip legaliai išvežti, kaip užtikrinti legalų vežimą, kur galima nemokamai priduoti. Nes ir gyventojus tie recidyvistai apgauna“, – kalbėjo S. Gentvilas.

A. Gedvilienė pritarė, kad sprendžiant problemą reikia keisti sistemą ir daugiau dėmesio skirti prevencijai, tačiau kartu negailestingai bausti ir didžiuosius pažeidėjus.

„Suprantu, kad sistema turi keistis, visų pirma turime eiti į preventyvų darbą, kad visuomenė būtų pakankamai informuota apie galimybes viską susitvarkyti legaliai ir daryti kuo mažesnę žalą gamtai, mes turime būti konsultuojanti institucija AAD, bet kita vertus, stambiems pažeidėjams būti negailestingi“, – teigė ji.

AAD duomenimis, per praėjusius metus už nelegalių atliekų vežimą bei kitus pažeidimus surašyti 96 administracinių nusižengimų protokolai.

Pasak AAD, aplinkos teršėjai turės atlyginti trims sklypams už žemės paviršiaus teršimą atliekomis paskaičiuotą aplinkai padarytą žalą.

Departamentas, reaguodamas į antradienį naujienų portalo „15min“ paskelbtą tyrimą, kuriame nurodoma, jog Marijampolio miške 1,7 hektaro žemės sklypo teritorijoje funkcionavo nelegalus Juodžių sąvartynas, suformavo naują Departamento padalinio inspektorių komanda.

„Turime sustiprinti kontrolės priemones, taisyti klaidas, neleisti tokiems pažeidimams kartotis ir pasitelkti visuomenę. Neabejingumas tam kas vyksta mūsų aplinkoje, pilietiškumas ir taikomos kontroliuojančių institucijų griežčiausios atsakomybės priemonės teršiantiems aplinką – keičia esamą situaciją iš esmės“, – pranešime cituojamas AAD direktorius Giedrius Kadziauskas.

Portalas „15min“ skelbia, jog daugiau nei pusmetį atlikto tyrimo metu departamento pareigūnai nesugebėjo užtikrinti reikiamos nelegalių vežėjų kontrolės.

„Pasikeitus tyrimą koordinuojantiems pareigūnams buvo atlikti nauji sklypų matavimai pasitelkiant dronus. Sklypų savininkams buvo išsiųsti privalomieji nurodymai, kuriais jie įpareigoti susitvarkyti nelegaliai išverstas atliekas“, – nurodo departamentas.

Kitame tyrime minimas sąvartynas veikė sostinės Kazbėjų gatvėje. Pasak AAD, dėl šioje vietoje vykusio teršimo atliekomis pradėtas tyrimas, kreiptasi į policiją.

Į tyrimą sureagavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymėjo, jog buvo gautas rimtas priminimas, kad aplinkosaugos kontrolės pokyčiai turi greitėti.

„Aplinkos apsaugos departamentas gavo rimtą priminimą, kad pokyčiai turi greitėti – slapti paslaugų pirkimai, atliekų judėjimo sekimas fiksuojant pažeidėjus. Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės turi plėstis, priimti daugiau ir įvairesnių gyventojų atliekų. O piktybiniams pažeidėjams turi grėsti ir baudžiamoji atsakomybė, nes, deja, sukrečiantis filmas įrodo, kad užsiliūliuodami apie tvarumą pamirštame, jog egzistuoja ir juodoji pusė“, – ministerijos pranešime cituojamas jis.

Sutvarkyti atliekas Telšių aplinkosaugininkai nurodė po įmonės teritorijoje kilusių po trijų gaisrų 2012 ir 2013 metais, tačiau bendrovė jų nevykdė teisindamasi, kad draudimo kompanija nedengia nuostolių. 

Pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų šioje teritorijoje buvo likę, nes pagrindinė įmonės veikla buvo didmeninė ir mažmeninė prekyba cheminėmis medžiagomis ir preparatais, taip pat sandėliuose cheminės medžiagos buvo gaminamos ir fasuojamos.

Pasak pranešimo, visais atvejais neįvykdžius privalomojo nurodymo reikalavimų atsakingiems asmenims buvo pritaikytos administracinės baudos, taip pat kreiptasi į Telšių apylinkės teismą.

„Kadangi bendrovė teismo sprendimų ir toliau nevykdė, buvo kreiptasi į Telšių AVPK kriminalinės policijos tyrimo skyrių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, – pranešime cituojama Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Renata Stankuvienė.

Pernai Regionų apygardos administracinis teismas tenkino departamento prašymą ir įpareigojo bankroto administratorių sutvarkyti atliekas, aplinkosaugininkai konstatuoja, kad darbai baigti.

Tarp pasitraukusiųjų – Vilniaus valdybos viršininkas, taip pat Ukmergės, Švenčionių inspekcijų vadovai. Departamento teigimu, darbai toliau tęsiami, paskirti laikini vadovai.

Departamento Komunikacijos skyrius patvirtino, kad praeitas penktadienis, sausio 20 diena, buvo paskutinė Vilniaus valdybos viršininko Sergejaus Tretjakovo darbo diena šiose pareigose. Jis, anot skyriaus atstovų, darbą paliko šalių susitarimu.

Pirmadienį AAD patvirtino, kad šalių sutarimu darbą baigė Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Kęstutis Urbonavičius. Taip pat Vytas Jusas, laikinai einantis Švenčionių Aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas, antradienį savo prašymu tarnybiniu kaitumu bus perkeltas į pareigas kitoje įstaigoje.

Tokį staigų pokytį AAD vertina ramiai, teigdama, kad darbai nestoja.

„Patikiname, kad darbai toliau tęsiami, kadangi paskiriami laikini vadovai: Vilniaus valdybai laikinai vadovauti paskirtas Alytaus Valdybos viršininkas Česlovas Meržvinskas, Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijai vadovauti paskirtas Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Egidijus Kirkliauskas, į Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas paskirta Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnė Janina Žeimienė“, – teigiama AAD Komunikacijos skyriaus komentare 15min.

„Gavę informacijos dėl galimai draudžiamos medžioklės priemonės naudojimo su kolegomis organizavome pasalą. Jos metu, Lentvario medžiotojų būrelio plotuose, sulaikėme asmenį medžiojantį su termovizoriniu optikos taikiklio priedėliu, kuris buvo pritvirtintas prie optinio taikiklio“, – sakė Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Šarūnas Žulys.

Pasak aplinkosaugininko, sulaikymo metu pažeidėjas bandė nuimti neteisėtą priedėlį ir paslėpti po striuke, bet aplinkosaugininkams, tai iš karto pastebėjo. Pilietis bandė teisintis, kad šį priedėlį naudojo stebėjimui kaip monokuliarą, bet kam ant optikos priedėlio yra prijungimo žiedas prie optinio taikiklio paaiškinti negalėjo.

„Mes, aplinkosaugininkai, nuolat atliekame įvairius patikrinimus, o gavus informacijos, reaguojame nedelsdami. Šį kartą nuoširdžiai dėkojame Lentvario medžiotojų būreliui už bendradarbiavimą, kad neliko abejingi daromiems pažeidimams jų medžioklės plotuose“, – sakė aplinkosaugininkas.

Pažeidėjui gresia graižtvinio ginklo, termovizorinio optikos priedėlio konfiskavimas bei teisės medžioti atėmimas nuo trejų iki penkerių metų.

Už draudžiamus medžioklės įrankius pažeidėjui gresia bauda nuo 600 iki 1,7 tūkst. eurų.

Pastebėję galimus aplinkosauginius pažeidimus praneškite telefonu 112. 

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, apie vidurdienį pranešta, jog kanalu ties Vytauto gatve į upelį teka teršalai.

Atvykus, iš vieno vamzdžio, nuvesto į siaurą kanalą, tekėjo vanduo su galimai naftos produktų priemaišomis.

Ugniagesiai prieš tunelį ir už jo pastatė bonines užtvaras, naftos produktų skaidymo produktu trijų metrų plote išpurkštos dėmės.

Įvykį tiria Aplinkos apsaugos specialistai.

Ignalinos rajono Švedriškės kaimo gyventojai Dysnų ežere keturiais statomaisiais tinklais sugavo keturis sterkus, vieną lydeką ir vieną lyną.

Tinklus po ledu, kuris dar labai plonas ir pavojingas, asmenys buvo pastatę prieš dvi dienas. Pažeidėjai Utenos GGAI pareigūnams šiais metais įkliūva jau ne pirmą kartą.

Jiems gresia administracinės 120–300 eurų baudos, paimti visi tinklai, neteisėtai sugautos žuvys. Už jas teks atlyginti ir žuvų ištekliams padarytą žalą – 1,3 tūkst. eurų.

Neteisėtai medžiojusiam asmeniui gresia 600–1450 eurų bauda ir teisės medžioti atėmimas nuo vienuolikos iki aštuoniolikos mėnesių.

Kartu aplinkosaugininkai primena, kad medžioklės taisyklėse įtvirtinta ne tik atsakomybė aplinkai – medžiojant būtina laikytis ir saugumo reikalavimų.

Kadangi iki sausio 31 dienos organizuojamos medžioklės su varovais, svarbu nepamiršti:

1. Kad būtų užtikrintas saugus elgesys medžioklėje, medžiotojai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinius drabužius arba galvos apdangalus ar liemenes. Varovai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemenes;

2. Medžioklėje su varovais netaikomos išimtys ir medžiokliniams šunims: dalyvaujantis šuo turi būti apvelkamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemene arba jam uždedamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos antkaklis, taip pat šuo gali būti pažymimas kitu ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos elementu.

Aktualūs draudimai medžiojant su varovais:

1. Draudžiama organizuoti medžioklę varant tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo);

2. Draudžiama medžioti kanopinius žvėris visų dydžių šratais ir grankulkėmis;

3. Draudžiama medžioti visus kanopinius žvėris – lygiavamzdžių ginklų šoviniais didesniu kaip 45 m atstumu;

4. Draudžiama medžioti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos;

5. Draudžiama pasitraukti iš medžioklės vadovo nurodytos vietos, kol vyksta varymas;

6. Laukti pasirodančių medžiojamųjų gyvūnų medžiotojų linijoje leidžiama stovint arba sėdint, o šaudyti – tik stovint, išskyrus atvejį, kai šaunama iš medžioklės bokštelio, kurio kraštai, skirti ginklui atremti, yra ne žemiau nuo žemės paviršiaus kaip žmogaus ūgis;

7. Draudžiama varantiems medžiojamuosius gyvūnus medžiotojams neštis užtaisytus ginklus ir šaudyti į žvėris ir paukščius;

8. Draudžiama naudoti lygiavamzdžių medžioklinių ginklų apvaliąsias kulkas ir didesnius kaip 9 milimetrų skersmens šratus.

Pirmadienio paryčiais, apie 4 val., AAD Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė du asmenis, tinklais pagavusius 36 kilogramus seliavų ir penkis kilogramus kuojų.

Asmenys Ignalinos rajono Gavio ežere iš medinės valties žvejojo šešiais statomaisiais tinklais, pranešė departamentas.

Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai, paimta valtis, visi tinklai ir žuvys. Žuvų ištekliams padaryta žala – 615 eurų. Taip pat abiem asmenims teks sumokėti 120–300 eurų baudą.