Skatina keisti požiūrį
34-erių Aistė sako, kad pagrindinės jos pareigos – kuruoti visą LRT turinį. Vadovė rūpinasi, kad vaikų ir paauglių balsas būtų atspindėtas visose LRT platformose – radijuje, televizijoje, portale ir socialiniuose tinkluose.
„Norisi, kad kiekvienas – nuo dvimečio iki aštuoniolikmečio – priimtų LRT kaip savą kanalą. Šitaip bus tik tada, kai mes, suaugusieji, į vaikus žiūrėsim kaip į sau lygius, t.y. kaip į lygiaverčius visuomenės narius, ir pasiūlysime jiems aktualių temų, atsakymų į rūpimus klausimus“, – apie savo profesinę misiją kalba prieš metus prie LRT kolektyvo prisijungusi Aistė.
Augindama dešimties metų paauglę ir lygindama jos gyvenimą su savo vaikyste, Aistė mato didelį skirtumą. Anot jos, šiuolaikiniai vaikai dabar daug savarankiškesni. Priežastis? Naujausios technologijos ir pasikeitę auklėjimo metodai. Dabar užtenka vaikui užsisegti išmanųjį laikrodį ir jis nepasiklys – žinos, kuriuo autobusu važiuoti ir kada išeiti iš namų, kad spėtų į pamokas ar treniruotę.
XXI a. vaikai kur kas kritiškesni, turi aiškią savo nuomonę. „Tai be galo svarbu. Mano laikais tėvai neaiškindavo, kodėl turiu daryti taip ar kitaip. Jų žodis būdavo šventas ir neginčijamas. Todėl savo dukrai aš stengiuosi negailėti laiko paaiškinimams, o jei ji su kažkuo nesutinka – turi pateikti rimtus argumentus arba alternatyvius pasiūlymus, tuomet aš juos apsvarstau“, – sako Aistė.
Kartais ji girdi žmones kalbant, kad negalima vaiko prilyginti suaugusiajam, nes taip tėvai, mokytojai ar darželio auklėtojai nusikrato atsakomybės už jį.
„Be abejo, suaugusieji atsakingi už nepilnamečius, bet aš kalbu apie suaugusiųjų pagarbą vaikams. Mums buvo kalama į galvą, kad reikia gerbti vyresnius, tai dabar aš visiems sakau, kad reikia gerbti vaikus. Anksčiau populiarus pasakymas „Tau dar pienas nuo lūpų nenudžiūvo“ rodo, kad į vaiką žiūrima su išankstiniu nusistatymu ir nepagarba. Jei vaiką nuo mažų dienų laikytume mažu suaugusiuoju, toks požiūris padėtų jam greičiau subręsti, būti sąmoningesniam, savarankiškesniam ir galbūt įkvėptų jį dideliems darbams“, – svarsto pašnekovė.
A.Jūrė džiaugiasi, kad turėdama dukrą ji gali labiau įsigilinti į vaikų ir jaunimo aktualijas ir taip plėsti, turtinti jauniesiems žiūrovams pritaikytą turinį.
Mano laikais tėvai neaiškindavo, kodėl turiu daryti taip ar kitaip. Jų žodis būdavo šventas ir neginčijamas. Todėl savo dukrai aš stengiuosi negailėti laiko paaiškinimams.
Be „Uno“ – nė kojos iš namų
Neseniai laidoje „Labas rytas, Lietuva“ Aistė pristatė naują LRT radijo tinklalaidę „Radijas kuprinėje“, skirtą keliaujantiems vaikams ir, žinoma, vairuojantiems tėvams.
Kuo užimti automobilyje sėdinčius vaikus, kas keletą kilometrų kniaukiančius gailiais katinų balseliais: kada jau atvažiuosime, kiek laiko dar liko, ar jau netoli ir pan.?
„Žinoma, galima jiems į rankas duoti planšetę ar telefoną, įjungti filmukus – ir klausimai baigsis akimirksniu. Bet ar kuris iš mūsų norime, kad visas dvi ar tris kelionės valandas vaikas būtų nukreipęs akis vien tik į ekraną? – retoriškai klausia ji ir tuoj pat pasiūlo sprendimą: – Radiją kuprinėje.“
Kai turinys ne žiūrimas, bet klausomas, tuo pačiu metu galima dairytis pro langus, mušti kojomis taktą į dainos ritmą ar tiesiog dainuoti su muzikaliais laidos svečiais.
Paklausta, kokius žaidimus keliaudama Aistė mėgsta žaisti su savo dukra, ji mini kortas. Be „Uno“ kortų jos nekelia kojos iš namų. Mėgstamiausias jų kortų žaidimas – „Durnius“, išmoktas Aistės dar vaikystėje. Jauna mama džiaugiasi, kad kortų malka kelionių krepšyje neužima daug vietos, o drauge puikiai gelbsti nuo nuobodulio, kad ir kur būtum – autobuse, traukinyje ar lėktuve.
„Tiesa, buvo toks etapas, – prisimena ji, – kai Ūla labai nemėgdavo pralaimėti, tad nelaimėjusi žaidimo ilgam užpykdavo. Teko nemažai apie tai kalbėtis.“
Šią vasarą abi keliautojos ilsėjosi Portugalijoje. Vyko aplankyti Aistės draugės, išvykusios gyventi į Porto miestą. „Niekada nesu svečioje šalyje gyvenusi ilgiau nei savaitę, tad buvo smagu įsijausti į vietinio gyventojo vaidmenį. Tiesa, porą savaičių atostogavau, o kitas dvi dirbau per nuotolį, tad su Ūla sutarėme, kad, kol dirbsiu, ji skaitys iš Lietuvos atsivežtas knygas“, – atskleidžia gautą pažadą.
Ar jį pavyko tesėti? „Iš dalies“, – juokiasi Aistė ir priduria, kad iš trijų knygų buvo perskaityta viena.
Laikosi susitarimų
Kadangi Aistė mėgsta aktyviai keliauti, tai dažnai kelionių grafikas būna suplanuotas valandų tikslumu, tačiau Porte tempas buvo lėtesnis, nes naujas patirtis galėjo išdalyti per visą mėnesį.
„Mudvi su dukra santykis – geras, partneriškas, tad sutarėme iš anksto malonumais dalytis po lygiai. Viena veikla būdavo skirta jai, kita – man“, – pasakoja A.Jūrė ir džiaugiasi, kad Porte rado daug šaunių muziejų, pritaikytų būtent vaikams.
Labiausiai abiem patiko vienas, skirtas pasaulio atradėjams ir jų atradimams, kuriame vaikščiojo ne pėstute, bet plaukė laiveliu.
Pažintis: atostogos Portugalijoje buvo ypatingos – visą mėnesį mama su dukra tyrinėjo Porto miestą ir jo apylinkes. A. Jūrės asmeninio arch. nuotr.
Aistė prisipažįsta, kad labiau nei muziejai jai patinka šiuolaikinio meno parodos. Kartais jos sugeba savo spalvomis, formomis ar interaktyviomis instaliacijomis patraukti ir dukrą. Jei ne – Ūlai tenka laikytis susitarimo ir palaukti, kol mama apžiūrės vieną ar kitą ją dominančią ekspoziciją.
Sužavėjo Lietuvos miesteliai
Šią vasarą Aistei teko įšokti į tiesioginį eterį. Du kartus jai kliuvo nelengvas uždavinys – būti naujo LRT projekto „Draugiška Lietuva“ laidos vedėja.
LRT kūrybininkė keliavo po Darbėnus ir Viduklę, kalbino šių miestelių gyventojus. „Nors pagal laidos formatą turėjome šnekinti bet kokio amžiaus žmones, man visuomet įdomu pradėti nuo jaunimo. Abiejuose miesteliuose nustebino puikiai įrengtos ir labai aktyviai net ir po pamokų vaikus užimančios mokyklos“, – žavisi ji.
Sostinėje gyvenančiai Aistei įspūdį paliko faktas, kad ir mažuose Lietuvos miesteliuose jaunais žmonėmis pasirūpinta. Akį traukia sporto aikštynai – riedlenčių rampos, krepšinio aikštelės, tinklai ir lauko bei stalo teniso stalai. „Viskas labai šiuolaikiškai įrengta. Tikrai ne prasčiau nei didžiuosiuose miestuose“, – konstatuoja Aistė.
„Prieš beveik septynerius metus viena pirmųjų Lietuvoje pradėjau rašyti tinklaraštį „Ū ilgoji“, kuris yra apie vaikų ir tėvų tarpusavio ryšį. Jis subūrė visai nemažą sąmoningų tėvų bendruomenę“, – pasakoja ji ir priduria, kad tame tinklaraštyje irgi mėgo dalytis įspūdžiais iš savo kelionių po mažesnius Lietuvos miestelius. Dabar tinklaraštį Aistė perkėlė į to paties pavadinimo instagramo profilį.
Ar tokia pati kūrybinga yra ir jos dukra Ūla, Aistė atsako šypsena. „Žiemą su eilėraščiu „Arklys kambaryje“ Ūla nušuoliavo iki pat finalo ir tapo Vilniaus miesto meninio skaitymo laureate. Nors aš jau seniai žinojau, kad kai klausau jos įtikinėjimų, turiu reikalų su profesionale“, – pasakoja mama.
Savo dukrą A.Jūrė vadina tikra raketa – Ūla be galo aktyvi, veikli, energinga. Kai nuo šitų jos savybių pavargsta, ramina save, kad būtent charakteris garantuos Ūlai sėkmę gyvenime, neleis jai prapulti.
„Dukra moka išsiderėti viską, ko nori. Tai, kaip ji pateikia argumentus, nuginkluotų net patį skeptiškiausią investuotoją“, – pripažįsta Aistė.
Po darbų – laikas kultūrai
Ką Aistė veikia po darbo? Kultūrinasi ir vadina save šimtaprocentiniu kultūros žmogumi. „Kadangi dabartinis mano darbas – generuoti idėjas, jausti bendrą jaunų žmonių gyvenimo pulsą, tai man labai padeda kultūros renginiai“, – paaiškina pašnekovė.
Mažiausiai tris kartus per savaitę Aistė eina į spektaklius, performansus, koncertus ar parodų atidarymus. Renginių jai reikia kaip oro!
Dar vienas Aistės laisvalaikio pomėgis – skaitymas. LRT kūrybininkė labai mėgsta grafinius romanus, kuriuose yra ne tik tekstas, bet ir vizualinė dalis. „Aišku, anglų kalba jų yra gerokai daugiau, bet pamažu atsiranda ir lietuviškų tokio tipo knygų“, – džiaugiasi ji ir sako, kad dar labai mėgsta skaityti teminius žurnalus-projektus anglų kalba.
Jų dažniausiai randa užsienyje, kur nors keliaudama arba prenumeruoja. „Žurnalų temos – pačios įvairiausios. Nuo posovietinių šalių kultūros iki erotikos šiuolaikiniame mene ir pan. Kiekvienas žurnalas skirtas kažkokiai vienai siaurai temai. Turiu sukaupusi jų nemažą kolekciją“, – dalijasi A.Jūrė.
Bendradarbiavimo galimybės
Aistė nacionaliniam kanale dirba dar ne visus metus, tad daug ilgamečių procesų patiria pirmą kartą. „Šiuo metu kaip tik ruošiamės naujam sezonui, kuriame turėsime puikius Vaikų sekmadienius“, – pristato sezono naujieną.
Kuriant vaikams ir jaunimui skirtą turinį dažnai prireikia ir pačių vaikų. Ar nesunku jų rasti? „Norinčių visada atsiranda. Klausimas kitas – kaip objektyviai juos atrinkti. Paprasčiausia pakviesti filmuoti LRT darbuotojų ar kitų pažįstamų vaikus, kurie jau turi šiokios tokios praktikos, patirties. Kita vertus, norisi, kad LRT kanalas būtų prieinamas visiems, todėl dažnai apie vaikus, reikalingus laidoms, reklamoms, skelbiame internete. Taip pat ieškome jų per įvairius teminius būrelius“, – paaiškina kūrybininkė.
Ateityje ji turi viziją kuo didesniam skaičiui vaikų suteikti galimybę prisidėti prie turinio kūrimo. Kaip tai padarys?
„Jau dabar bendradarbiaujame su studentais, kurie kartu su mūsų operatoriais ir režisieriais kuria laidą apie paauglius. Rugsėjį planuojame išplatinti atvirą kvietimą jaunimui. Siūlysime jiems dalyvauti audiovizualinės kūrybos dirbtuvėse ir išmokti kurti laidas patiems. Na, o su geriausiai pasirodžiusiais bendradarbiausime ir toliau“, – dalijasi ateities planais.
Nuostata: viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi rašyti tinklaraštį apie vaikų ir tėvų ryšį A.Jūrė pabrėžia, kad svarbu žiūrėti į vaikus kaip į lygiaverčius sau. Tai ji daro ir bendraudama su dukra Ūla. U. Vosyliūtės nuotr.
Kviečia į gimtuosius Biržus
Savaitgaliais Aistė mėgsta keliauti ir kitus ragina tai daryti. Nebuvusiems Biržuose siūlo būtinai aplankyti jos gimtąjį miestą. „Jei šią vasarą nespėsite, tai kitą – būtinai. Miestas tvarkosi, nemažai aikščių, tiltų, privažiavimo keliukų prie pliažo įgauna naujus pavidalus“, – pristato Aistė.
Labiausiai ją džiugina, kad mieste yra daug žalumos. Visai šalia – Biržų giria, kur galima išbandyti Basų kojų taką. Biržai garsėja ilgiausiu pėsčiųjų tiltu (525 m) per Širvėnos ežerą, seniausią Lietuvoje dirbtinį vandens telkinį, suformuotą užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes. Tiltas veda į Astravo dvarą ir naujai sutvarkytą parką, o paėjus kiek toliau galima pasigrožėti šniokščiančiu vandeniu prie užtvankos.
Dar viena įdomi vieta – Biržų regioninio parko teritorijoje esantys Kirkilų karstiniai ežerėliai ir apžvalgos bokštas, savo forma primenantis kanoją arba grimztančią valtį. Bokšto aukštis – beveik 32 m. Užlipus į jį atsiveria nuostabi panorama – 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais (kai kurių skersmuo – daugiau nei 35 m.) Kartais vasarą jie nusidažo įvairiausiomis spalvomis.
Prie pat apžvalgos bokšto rasite ir pažintinį taką su pontoniniais tilteliais – nuo jų galėsite stebėti šiuos unikalius vandens telkinius iš labai arti. Takas nutiestas per nedideles pelkutes su joms būdinga augmenija ir gyvūnija.
„Nepraleiskite ir Biržų kultūrinio gyvenimo, užsukite į šiuolaikinę galeriją „Portfolio“, kurioje galima ne tik apžiūrėti besikeičiančias parodas, bet ir suvalgyti naminių ledų“, – siūlo A.Jūrė.
