Taip jis teigė trečiadienį posėdžiaujančiai parlamento laikinajai komisijai, tiriančiai galimai neteisėtą Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą 2019 m. šalies vadovo rinkimų metu. Seimo suburta komisija siekia išsiaiškinti ir pastarųjų rinkimų kandidatų išlaidų teisėtumą.

Parlamentaras Matas Maldeikis teiravosi buvusio štabo komunikacijos vadovo, kaip jis reagavo, sužinojęs „Kantar“ informaciją, jog G. Nausėdos išlaidos reklamai viršijo 600 tūkst. eurų, nors deklaruota buvo perpus mažiau.

 Kodėl rezultatas realiai vienodas, bet išleista mažiau?

„Man pirmas natūralus klausimas buvo – tai kur jie tiek daug išleido? Turiu mintyje – oponentai. Bet suprantu, kad klausimas formuluojamas kitaip – kodėl rezultatas realiai vienodas, bet išleista mažiau? Mano galva, kad mes galėtume adekvačiai atsakyti į šį klausimą, mums reikia kreiptis į „Kantar“ ir tada jau prašyti, skaičiuoti, ką jie vertina“, – aiškino A. Zabarauskas.

„Visi atsakymai yra detalėse, jeigu mes turėtume išklotines, ką jie suskaičiavo kaip rinkimų kampaniją ir kaip tos sumos nesutampa, tada būtų galima atsakyti“, – dėstė jis.

Viešųjų ryšių specialistas patikino, kad vadovaudamas štabo komunikacijai jis koncentravosi į bendravimą su žiniasklaida, o reklama rūpinosi žiniasklaidos planavimo agentūros atstovai. Todėl, tęsė A. Zabarauskas, sunku paaiškinti, kodėl nepriklausomų stebėtojų įžvalgos apie G. Nausėdos ir kitų kandidatų išlaidas taip skyrėsi.

„Aš negaliu paaiškinti šio skirtumo tol, kol neatsisėsčiau ir nepradėčiau lyginti jų išklotinių, „Kantar“ duomenų“, – paaiškino buvęs G. Nausėdos bendražygis.

ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.

Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.

Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.

Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.

ŠMSM atstovė Nomeda Barauskienė portalui nurodė, kad prasidėjus streikui misterijos komunikacijos darbo apimtys išaugo dvigubai, tad buvo nuspręsta „pasitelkti papildomas rankas situacijos analizei, planavimui ir konsultacijoms“.

Anot jos, maksimalios 14 tūkst. eurų vertės sutartis su A. Zabarausku sudaroma iki šių metų pabaigos. Pasak N. Barauskienės, ši suma nebūtinai bus išnaudota, kadangi priklausys nuo paslaugų apimties.

Pats A.Zabarauskas 15min teigė, kad su ministerija ir bendradarbiauja nuo praėjusios savaitės, o sutartį turėtų pasirašyti „šiomis dienomis“.

Jis šiemet du kartus dalyvavo LRT generalinio direktoriaus konkurse, tačiau šis konkursas abu kartus neįvyko dėl to, kad A.Zabarauskas ir dabartinė nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė surinkdavo po tiek pat balsų.

Atėjus trečio konkurso laikui, A.Zabarauskas rugsėjo pabaigoje pranešė jame nebedalyvausiantis.

„Konkurse trečią kartą nedalyvausiu“, – feisbuke rašė jis.

A. Zabarauskas dvejuose iki šiol vykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose su perrinkimo siekiančia vadove Monika Garbačiauskaite-Budriene surinkdavo po lygiai tarybos narių balsų, todėl nacionalinio transliuotojo vadovas vis nebuvo išrenkamas.

Jis teigė matantis prielaidas „trečiam patui ir dar didesnei dramai“, nes vadovo konkurso organizavimo pakeitimai, pavyzdžiui, kandidatų susitikimas su darbuotojais, atrankos baigties nesprendžia.

„Kandidatai nepasikeitė, jų programos nepasikeitė, CV nepasikeitė. Kodėl tada turi keistis tarybos narių nuomonė, jei jau buvo kartą išreikšta ir dar pakartota antrą kartą“, – rašė A. Zabarauskas.

Komunikacijos specialistas pabrėžė, kad aiškų „ne“ iš tarybos ankstesniuose konkursuose išgirdo abu kandidatai.

„Nematau tame nieko asmeniško, politiškai angažuoto, neketinu demonstratyviai menkinti prieš mane balsavusių tarybos narių ar skelbti apie menamus politinius sąmokslus. Tiesiog pusei tarybos narių mano programa ir patirtis neatrodo pakankami vadovavimui LRT, o kitai pusei – netinka ankstesnės vadovės darbo principai. Taip matau situaciją ir ją priimu“, – teigė jis.

A. Zabarauskas sakė, jog trečios lygiosios LRT vadovo konkurse atvertų duris ilgai trunkančiam organizacijos draskymui, prisidengus pretekstu tobulinti jos valdyseną.

„Neturėjau tokio tikslo. Organizacijos valdysenos modelis nėra pirmos svarbos problema, į kurią turi susitelkti galvos, kurioms rūpi nacionalinis transliuotojas. Esminiai trūkumai yra susiję su buvusios, o dabar laikinosios vadovės imituojamu skaidrumu, piktnaudžiavimu galia ir visomis iš to išplaukiančiomis vidinėmis bei išorinėmis problemos“, – tvirtino A. Zabarauskas.

Jo teigimu, įvardytų trūkumų ištaisymui nereikia keisti nei teisės aktų, nei tarybos, o „užteks, kad abu kandidatai išgirdę aukščiausio organizacijos valdymo organo „ne“, priims tai kaip suaugę žmonės“.

„Kaip įmanoma vykdyti misijos dėmenį „telkti“, kai pusė tarybos narių du kartus išreiškė nepasitikėjimą? Ir ką giluminiam lygmeny pakeis trečias kartas, kai du kartus už organizaciją atsakingi autoritetai pasakė, kad reikia pokyčio. Gali pykti ant veidrodžio, gali jį pakeisti, bet esmė dėl to nepasikeis. Telkti gali tik platų pasitikėjimą turintis asmuo“, – nurodė A. Zabarauskas.

Penktadienis yra paskutinė diena pateikti paraiškas dalyvauti trečioje LRT vadovo atrankoje.

LRT atstovė spaudai Miglė Savickaitė BNS informavo, kad šiuo metu yra pateiktos trys paraiškos.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir akademikas Mantas Martišius patvirtino dalyvausiantys konkurse, o trečias kandidatas lieka neaiškus.

Visus kandidatus vadovauti LRT žadama paskelbti kitos savaitės pradžioje.

LRT generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba.

LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų, žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Kultūros ministras Simonas Kairys yra minėjęs, kad jei LRT tarybai nepavyktų trečią kartą paskirti nacionalinio transliuotojo LRT generalinio direktoriaus, ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Taryba antradienį paskelbė tokią konkurso datą, pranešė LRT.

Konkursas bus skelbiamas rugpjūčio 23 dieną, pretendentai į vadovus nuo tada galės teikti paraiškas. Jų bus laukiama iki rugsėjo 22 dienos.

Pranešime teigiama, kad dėl galimų konkurso aprašo pakeitimų bus apsispręsta prieš pat skelbiant konkursą, per tarybos posėdį rugpjūčio 22 dieną.

Be kitų dalykų, bus sprendžiama, ar LRT tarybos narių balsavimas generalinio direktoriaus rinkimuose neturėtų būti viešas. Šiuo metu dėl įstaigos vadovo balsuojama slaptai.

LRT tarybai šiemet jau dukart nepavyko išrinkti įstaigos generalinio direktoriaus, nes kandidatai – Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas – surenka vienodą skaičių tarybos narių balsų.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovaus penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Konkurse dalyvauja antros kadencijos pareigose siekianti Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas.

Šie kandidatai buvo favoritai per pirmąją, kovą vykusią atranką, kai įstaigos vadovo išrinkti nepavyko jiems surinkus po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių.

Generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba, ji pati sudaryta iš 12 narių, kuriuos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Tam, kad kandidatas į LRT vadovus būtų išrinktas, jam reikia surinkti mažiausiai septynis iš 12 tarybos narių balsų.

Ankstesniame konkurse taip pat dalyvavo buvęs LRT direktorius, dabartinis „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas Audrius Siaurusevičius, buvusi TV3 vadovė Vilma Marciulevičiūtė, „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas ir Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius.

LRT generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus.

Taip BNS sakė buvusi rinkimų štabo vadovė, o vėliau – Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė bei buvęs rinkimų štabo komunikacijos vadovas, buvęs Prezidentūros Komunikacijos grupės vadovas Aistis Zabarauskas.

„Asmeniškai tikrai nežinojau apie jokią narystę Komunistų partijoje. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad jeigu būtų kas nors klausęs, tikrai tyčia niekas to fakto neslėptų“, – trečiadienį BNS sakė A. Budrytė.

„Laikėmės tos pozicijos, kad apie viską reikia skaidriai ir atvirai sakyti taip, kaip yra“, – pridūrė ji.

A. Zabarauskas tvirtino, kad žinia apie G. Nausėdos narystę Sovietų Sąjungos Komunistrų partijoje jam yra naujiena.

Man čia yra visiška naujiena. Tik dabar ir perskaičiau. Neaptarinėjome mes šito fakto, neplanavome nei komunikacijos, nei kontrkomunikacijos.

„Man čia yra visiška naujiena. Tik dabar ir perskaičiau. Neaptarinėjome mes šito fakto, neplanavome nei komunikacijos, nei kontrkomunikacijos“, – trečiadienį BNS sakė jis.

A. Zabarauskas vadovavo G. Nausėdos rinkimų štabo komunikacijai, o šiam laimėjus prezidento rinkimus iki 2020 metų liepos dirbo prezidento vyriausiuoju patarėju komunikacijai.

Prezidentūra trečiadienį patvirtino, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, valdžiusiai Lietuvą sovietinės okupacijos metais. Į partiją jis įstojo 1988 metų gegužę, o prasidėjus Sąjūdžiui Komunistų partijos veikloje nedalyvavo.

2019 metais dalyvaudamas prezidento rinkimuose G. Nausėda Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo.

Anot Prezidentūros, šis klausimas buvo neprivalomoje užpildyti anketos dalyje.

Apie tai, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, feisbuke pirmasis paskelbė „Laisvės TV“ žurnalistas Dovydas Pancerovas.

G. Nausėda 1987–1989 metais buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas.

2009–2019 metais prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė nuo 1979 taip pat priklausė Komunistų partijai, o 1989 metais tapo nuo jos atskilusios Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamos Lietuvos komunistų partijos nare. Iš šios organizacijos ji išstojo 1990 metų birželį.

Apie priklausymą Komunistų partijai D. Grybauskaitė nurodė VRK anketose tiek 2009, tiek 2014 metais, kai dalyvavo prezidento rinkimuose.

„Sprendimą priimsiu kitą savaitę“, – Eltai nurodė A. Zabarauskas.

Ketvirtadienį apie savo ketinimus siekti dar vienos kadencijos LRT generalinės direktorės poste paskelbė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

„Ketinu dalyvauti naujame LRT vadovo konkurse. Esu tikra, kad mano programa buvo profesionaliai parengta ir išsami, jos pristatymas solidus, esu pasirengusi ir netgi norėčiau apie LRT ateitį diskutuoti ir viešai“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

ELTA primena, kad antradienį įvyko LRT generalinio direktoriaus rinkimai, tačiau nė vienas iš šešių kandidatų nesurinko pakankamo palaikymo, todėl birželį bus organizuojamas naujas konkursas.

„Būtent šiandien vyko diskusijos ir kandidatų programų pristatymas. Po diskusijų ir susitikimų su kandidatais taryba posėdžiavo. Buvo apsikeista nuomonėmis. Ir šiandieną yra situacija, kai nei vienas iš kandidatų negavo reikiamo garsų skaičiaus“, – antradienį po LRT tarybos posėdžio teigė jos pirmininkas Eugenijus Valatka.

Pasak E. Valatkos, nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių. Portalo lrytas.lt žiniomis, šie kandidatai, tai – dabartinė LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas.

LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Po keturis tarybos narius skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Dabartinė LRT vadovė M.Garbačiauskaitė-Budrienė penkerių metų kadenciją pradėjo 2018-aisiais.

Abu kandidatai antradienį vykusio konkurso antrajame ture surinko po šešis LRT tarybos narių balsus. Kadangi nė vienas nesurinko daugumos balsų, LRT turės skelbti naują generalinio direktoriaus atranka.

BNS žiniomis, pirmajame ture M. Garbačiauskaitė-Budrienė surinko šešis, A. Zabarauskas penkis, o „Lietuvos ryto televizijos“ vadovas Audrius Siaurusevičius – vieną tarybos nario balsą.

Kol nebus paskirtas naujasis LRT generalinis direktorius, pareigas laikinai eis kadenciją baigianti M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Konkurse be taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto dėstytojas Mantas Martišius. Jis apie savo dalyvavimą pranešė viešai.

BNS žiniomis, šių pareigų taip pat siekė buvusi TV3 vadovė Vilma Marciulevičiūtė ir „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas.

LRT generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus. M. Garbačiauskaitė-Budrienė darbą pareigose pradėjo 2018-ųjų balandžio 4-ąją.

LRT taryba yra sudaryta iš žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Apie tai antradienį pranešė tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.

„Kadangi nė vienas iš kandidatų nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, kitame LRT tarybos posėdyje bus skelbiamas naujas konkursas“, – žurnalistams sakė E. Valatka.

Tam, kad kandidatas į LRT vadovus būtų išrinktas, jam reikėjo surinkti mažiausiai septynis iš 12 LRT tarybos narių balsų.

Pasak E. Valatkos, generalinio direktoriaus rinkimuose prireikė antrojo rinkimų turo, į kurį pateko du daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Vis dėlto ir jame įstaigos vadovas nebuvo išrinktas, nes abu kandidatai gavo po šešis balsus.

Konkurse dalyvavo perrinkimo siekianti LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, komunikacijos agentūros „Adverum“ vykdomasis direktorius Aistis Zabarauskas, Vilniaus universiteto dėstytojas Mantas Martišius. Apie tai viešai patvirtino patys kandidatai.

Šių pareigų taip pat siekė buvęs LRT direktorius, dabartinis „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas Audrius Siaurusevičius, buvusi TV3 vadovė Vilma Marciulevičiūtė ir „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas Gintaras Plytnikas. Apie šiuos kandidatus BNS patvirtino anoniminiai šaltiniai, patys kandidatai atsisakė komentuoti, ar dalyvauja konkurse.

„Aš dalyvauju konkurse“, – BNS sakė M. Martišius, šiuo metu dirbantis Vilniaus universiteto dėstytoju.

„Manau, kad LRT turi visas galimybes daryti dar geriau ir mano tiek Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko patirtis, tiek kitos patirtys gali padėti tuos tikslus pasiekti“, – teigė jis, paklaustas apie kandidatavimo motyvus.

Į LRT generalinio direktoriaus pareigas iš viso kandidatuoja šeši asmenys.

Pasak kandidato, LRT šiuo metu yra itin stipri finansiškai, bet jos pozicijos nėra tvarios.

„Norėtųsi, kad LRT būtų gerokai geresnis, ir pagal žiūrimumą, ir pagal klausomumą, ir skaitomumą, ir parsisiunčiamumą“, – kalbėjo M. Martišius.

Jis teigė, kad LRT turi sparčiau ruoštis prisitaikyti prie besikeičiančių auditorijos įpročių, kurti įvairesnį turinį.

Apie savo kandidatavimą feisbuke pranešęs komunikacijos agentūros „Adverum“ vykdomasis direktorius, partneris A. Zabarauskas nurodė, kad per pastarųjų penkerių metų laikotarpį LRT padarė reikšmingą pažangą visose svarbiausiose veiklos srityse – turinio įvairovėje ir kokybėje, žiniasklaidos grupės kanalų plėtojime, organizacijos valdysenoje ir auditorijos pažinime –, tačiau perspėja, jog įgytas pagreitis gali būti prarastas.

„Mano parengta programa remiasi prielaida, kad nepakanka kurti gerą turinį ir pateikti jį auditorijos vartojamose platformose. Šiandien siekdama visuomeninių tikslų, LRT turi atlikti tai, kas įrašyta organizacijos vizijoje – organiškai dalyvauti Lietuvos žmonių gyvenime, būti su jais jų gyvenimo situacijose“, – teigė jis.

Pasak A. Zabarausko, jo programa vadovaujasi požiūriu, kad kurdama stiprų turinį, organizuodama integruotą jo sklaidą ir palaikydama stiprius santykius su įvairiomis visuomenės grupėmis, LRT prisidės prie stiprios valstybės, galinčios tinkamai atliepti laikmečio iššūkius.

Kandidatas sakė, kad jo pasirinkimas siekti LRT vadovo pareigų yra suderintas su dabartiniais verslo partneriais, iki konkurso pabaigos jis yra kūrybinėse atostogose.

„Jei LRT taryba pasirinks kitą kandidatą, grįšiu tęsti komunikacijos stratego darbo“, – nurodė A. Zabarauskas.

Viešai apie savo kandidatavimą taip pat yra paskelbusi dabartinė LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Kovo 21-ąją LRT tarybos uždarame posėdyje kandidatai pristatytas savo programas.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė penkerių metų kadenciją pradėjo 2018-ųjų balandžio 4-ąją. LRT generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba.