„Tikrai suprantame, kad reikia ruoštis ir pasirengti tinkamai Europos kultūros sostinei ir vykstantiems renginiams kitų metų gegužės mėnesį, bet suprantame ir tokį dalyką, kad Kaune ir gyventojai gyvena, ir verslas kuriasi“, – tarybos posėdyje antradienį kalbėjo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė.

Pasak jos, verslai, atsidarę Vilniaus gatvėje šią vasarą, turėjo itin mažai laiko, iki kol buvo priversti nutraukti veiklą.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Kai kurie planuoja užsidaryti ir visiems metams, laukti, kol gatvė bus rekonstruota, tai, manau, šiandieną jau reikia savivaldybės dėmesio ir parodymo, kad Kaunas tikrai yra draugiškas verslui. Siūlyčiau planuoti kompensacinius mechanizmus, būtent tiems verslams, kurie dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos negali vykdyti veiklos, jų veikla yra apribota, arba tie, kurie apskritai turėjo nutraukti veiklą ir turės išsikelti į kitą kažkokią pasirinktą mieste vietą“, – kalbėjo politikė.

Verslas – gyvas organizmas, turintis prisitaikyti.

Konservatoriai pasiūlė atleisti verslininkus nuo žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčio, taip pat nuo rinkliavos už prekybą lauko kavinėse. Siūloma svarstyti šias nuolaidas verslams taikyti ir kitais metais.

Konservatorius Paulius Lukševičius atkreipė dėmesį, kad susidaro „neramus paveikslas“ dėl visų miesto vykdomų rangos darbų, turint galvoje medžiagų kainų kilimą ir darbo jėgos trūkumą statybos sektoriuje.

„Tai tiesiogiai koreliuoja su esamomis sąmatomis, kurios buvo viešuosiuose pirkimuose, t.y. su jų didėjimu, darbų grafikų vykdymu. Dėl to norėtųsi, kad administracijos direktorius kitam posėdžiui pristatytų savo matymą, kas gali nutikti, ar bus objektų darbai įvykdomi laiku, ar padidės, ar sumažės – aišku, kad jau nesumažės realiai – objektų sąmatos, kiek jos padidės, kaip tai koreliuoja su viešaisiais pirkimais“, – sakė P.Lukševičius.

Jis taip pat ragino kompensuoti verslininkams uždarymo padarinius ir kritikavo sprendimą vienu metu pradėti tiek daug rangos darbų visame mieste.

„Konservatorių atstovai tarybos posėdyje atkartojo tai, ką savivaldybei jau yra pateikusi Senamiesčio bendruomenė ir pavieniai verslininkai. Verslas – gyvas organizmas, turintis prisitaikyti. Tačiau miestas atviras dialogui, bet čia nevertėtų galvoti apie privilegijas ar išskirtinumus.

Laisvės alėja ir ne viena kita stambi gatvė Kaune jau yra kapitališkai sutvarkyta, tad ir šiuo atveju, vykstant Vilniaus gatvės darbams, bus atsižvelgta į ankstesnes patirtis, kaip tuomet verslininkams pavykdavo susidoroti su jiems tekdavusiais iššūkiais“, – teigė Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius.

Vykdo didelius projektus

Liepos 12 d. pradėjus rekonstrukciją, centrinė Senamiesčio pėsčiųjų gatvė liks uždaryta bent iki Kalėdų. Savivaldybė teigia, kad sprendimas uždaryti gyventojų ir miesto svečių traukos centru tapusią arteriją priimtas dėl saugumo ir siekiant kuo greičiau pabaigti darbus.

Šiuo metu rekonstruoti uždarytas transporto žiedas ties Kauno pilimi ir P.Vileišio tiltas. Šį svarbų transporto mazgą vėl atverti planuojama rugsėjį.

Savivaldybė taip pat vykdo keletą didelių statybų projektų: Nemuno saloje vyksta mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ ir baseino prie „Žalgirio“ arenos statybos, tęsiama S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcija.

Daugumą darbų siekiama pabaigti iki 2022 m., kai Kaunas taps Europos kultūros sostine.

Pasiekia naktimis

Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narė Vaida Raugelė neslepė, kad skundo iš Nakvynės namų darbuotojo dėl  įstaigos administracijos darbo organizavimo ji sulaukė pirmą valandą nakties.

Skundžiamasi pradedant netinkamomis kėdėmis darbuotojams ir baigiant nevykusiai parengtu darbo grafiku.

Politikė sako, kad tokie raštai liudija veikiausiai nenormalią situaciją įstaigoje. V.Raugelė ją pavadino karo būkle. Juolab kad skundų sulaukiama ne iš vieno asmens.

Situacija svarstyta vakarykščiame Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje.

Ten ir paaiškėjo, kad šiuo metu savivaldybės prašymu Nakvynės namuose atliekamas psichologinio darbo klimato tyrimas.

Savo tyrimą atlieka Valstybinė darbo inspekcija, vyksta ir profesinės rizikos vertinimas, taip pat – vidaus auditas bei Nakvynės namų direktorės Almos Kontrimaitės veiklos vertinimas.

Sulaukę išvadų, politikai tikisi priimti tinkamus sprendimus.

Devyni girti klientai

Dar vienas politikus nustebinęs dalykas – Nakvynės namų veikla.

Skundžiamasi pradedant netinkamomis kėdėmis darbuotojams ir baigiant nevykusiai parengtu darbo grafiku.

Pirmąkart, dar prieš pusmetį, apie tai prabilo Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė, tačiau tuomet į jos pastabas neatsižvelgta.

Dabar tarsi iš naujo politikai pamatė šią problemą.

Pasirodo, Dubysos gatvėje pastačius modulinius namelius asocialiems žmonėms, buvo įrengtos bent aštuonios vietos neblaiviems asmenims, kurie nebūtinai yra benamiai, tačiau, esant krizinei situacijai, galėtų saugiai ten pernakvoti.

Paaiškėjo, kad per metus šia paslauga pasinaudojo vos devyni žmonės.

Nors, Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos vyriausiojo gydytojo Rimvydo Juodviršio teigimu, per mėnesį medikai yra kviečiami padėti vidutiniškai 40 neblaivių asmenų, gulinčių gatvėje.

Vadinasi, per metus uostamiestyje tokių būna arti pusės tūkstančio.

Žinoma, dalis jų vežami į ligoninę, jei yra bent menkiausias įtarimas dėl sveikatos sutrikimo.

Kiti galėtų pernakvoti Dubysos gatvėje, kur esą teikiama saugios nakvynės paslauga, tačiau ten, pasirodo, pakliūti ne taip paprasta.

Biurokratinės pinklės

Norint gauti apnakvindinimo paslaugą Nakvynės namuose, apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų, reikia turėti gydytojo išrašytą sveikatos pažymą.

Kitaip tariant, privaloma sveikatos priežiūros specialistų išvada, kad asmeniui nereikalinga būtinoji medicinos pagalba, nes socialinių paslaugų įstaiga esą neturi galimybės nustatyti, ar jiems pristatytas asmuo neturi sveikatos sutrikimų.

Tie devyni apkvaitę asmenys, kurie nuo praėjusio iki šio lapkričio gavo tokią paslaugą, gydytojo pažymą turėjo, patvirtino Nakvynės namų direktorė A. Kontrimaitė.

Pasirodo, tokį reikalavimą, teikiant saugios nakvynės paslaugą, yra patvirtinusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiuo metu deramasi su Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, kad sveikatos pažymos reikalavimo punktą iš taisyklių būtų galima pašalinti.

Reikia papildomų eurų?

Jei vis dėlto ministerijos klerkams susitarti nepavyks, prabilta apie dar vieną sprendimą – prie Nakvynės namų reikėtų steigti medicinos kabinetą, kuriame dirbtų slaugytojai, tačiau jie minėtame teisės akte nurodytos pažymos taip pat negalėtų išrašyti, o gydytojas negalėtų būti įdarbintas.

Preliminari tokio kabineto įrengimo kaina būtų apie 37 tūkst. eurų: apie 31 tūkst. eurų reikėtų moduliniam namukui, apie 6 tūkst. eurų – darbo vietos įrangai.

Reikėtų trijų slaugytojų pareigybių. Metinės kabineto sąnaudos būtų apie 70 tūkst. eurų.

Kitas sprendimo variantas būtų pirkti sveikatos priežiūros paslaugas, į kurias įeitų gydytojo paslaugos ir jo atliekamų tyrimų išlaidos.

Esą asmenys, besinaudojantys saugios nakvynės paslaugomis, dažniausiai yra drausti ir jų sveikatos išlaidos turėtų būti apmokamos iš Teritorinių ligonių kasų.

Preliminariai tokioms paslaugoms pirkti reikėtų nuo 74 tūkst. per metus.

Kitaip tariant, nepigiai kainavusi idėja, turėjusi pakeisti kažkada panaikintą blaivyklą, Klaipėdoje realiai liko popierinė.

Pasirinko seną simbolį

Dar 2014 m. Etninės kultūros globos taryba prie Seimo atkreipė dėmesį, kad vienintelis Mažosios Lietuvos etnografinis regionas neturi savo patvirtintos simbolikos.

Klaipėdos universiteto istorijos mokslų daktaras Arūnas Baublys ir dailininkė Jūratė Bizauskienė sukūrė herbą, kuriame pavaizduotas geltonas briedis mėlyname fone.

Šį skydą įrėmina skydininkai – riteris ir moteris kuršiškais drabužiais. Žemiau skydo vingiuoja juosta su lotynišku užrašu: "Salus publica suprema lex" (Žmonių gėris – aukščiausias įstatymas).

Briedį herbo kūrėjai pasirinko neatsitiktinai, jie rėmėsi dokumentais, pasak kurių prieškariu, kaip ir dabar, briedžių Rytų Prūsijoje buvo labai daug.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad dar XVII a. briedžius minėjo Klaipėdos krašto istorikas Matas Pretorijus. Šis miško gyvūnas buvo pavaizduotas ir senajame prūsų herbe.

Įžvelgė nuorodų

Heraldikos komisija atmetė šį herbą kaip netinkamą, įžvelgusi jame aliuzijų į kai kurių nacistinės Vokietijos kariuomenės padalinių simbolį.

Jie mums siūlo visokių keistų dalykų, pavyzdžiui, knygą.

1938 m. Ernsto Noimano organizuoti apsaugos būriai savo uniformų antsiuvuose vaizdavo briedžio ragus.

1939 m., kai Klaipėdos kraštas buvo atplėštas nuo Lietuvos, šie būriai buvo pervesti į nacių kariuomenės būrius ir, gavę naują uniformą, joje išlaikė briedžio ragus.

Jokiose kitose nacių struktūrose šie simboliai nebuvo naudojami.

Herbo projektas ne kartą buvo koreguojamas ir tobulinamas.

Gavo neigiamą atsaką

Šilutės rajono Kultūros skyriaus vedėja, Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupės koordinatorė Vilma Griškevičienė patikino, kad herbo istorijoje iki šiol – nieko naujo. Pusmetį darbo grupė nesirinko, sutrukdė pandemija.

Liepą grupė gavo atsakymą iš Heraldikos komisijos, kad ji vėl nepritarė visam kraštui atstovaujančios grupės pasirinktam simboliui.

"Jie mums siūlo visokių keistų dalykų, pavyzdžiui, knygą. Mūsų herbas toks, kokio nori regiono bendruomenė. Briedžio atvaizdas herbe išdiskutuotas, jį pagrindė ir mokslininkai. Vienas darbas yra Klaipėdos universiteto istorijos mokslų daktaro A. Baublio apie istorinį herbą, kitame istorijos mokslų daktarė Silva Pocytė pagrindžia briedžio atvaizdo naudojimą. Turbūt nė vienas regionas taip nesiremia istoriniais dalykais, kiek mes. Manau, yra didelis nenoras atkreipti dėmesį, kad mes turime ir išeiviją, jų nuomonę. Šioje situacijoje yra visokių įdomių niuansų", – atviravo V. Griškevičienė.

Nepakvietė į aptarimą

Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupės nariai įsitikinę, kad Heraldikos komisija gali patarti dėl dailininko, dėl vizualiosios projekto dalies.

Bet simbolikos pasirinkimas, V. Griškevičienės nuomone, turėtų būti paliktas regiono bendruomenei, nes ji naudos šią simboliką.

"Atsakymus iš Vilniaus gauname labai lakoniškus, juose teigiama, kad dauguma yra prieš mūsų projektą", – neslėpė darbo grupės koordinatorė.

Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupės nariai ar jos atstovai vasarą nebuvo pakviesti į Heraldikos komisijos posėdį, negalėjo jame dalyvauti net nuotoliniu būdu, nors tokia galimybė regiono atstovams turėjo būti suteikta. Dėl to regiono žmonės jaučia didelį nusivylimą.

Šią savaitę susitikę darbo grupės nariai svarstė, ką daryti, bet iki galo dėl tolesnių veiksmų neapsisprendė.

Iškart po pirmojo Seimo rinkimų turo planuojama organizuoti didesnį susitikimą ir pakviesti Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos  tarybos narius.

Viename Kauno Laisvės alėjos sandėliuke verda laukinės aistros. Jame peiliu sužaloti jau du vyrai. Abiem atvejais įtariamoji ta pati – šių „apartamentų“ šeimininkė Irma V.

Lemtinga kaktomuša tarpuvartėje

Abiem atvejais nukentėjo šios temperamentingos benamės sugyventiniai. Padedami medikų išsilaižę savo žaizdas, jie mylimajai pretenzijų neturėjo. Nepaisant to, už paskutinį išpuolį, kurį lydėjo nesibaigiantys kuriozai, 35-erių metų Irmai V. jau gresia ne vieneri metai belangės.

Pirmiausia, apie jį sužinota tragikomiškomis aplinkybėmis. Pamatęs iš pilvo bėgantį kraują, neblaivus sužeistasis nusprendė eiti pas buvusią žmoną ir ten nusiprausti. Tačiau artimiausioje tarpuvartėje susitiko policijos patrulį su Lietuvos policijos mokyklos kursante.

Šiems, žinoma, užkliuvo, kodėl kruvini nepažįstamojo marškiniai ir ką jis slepia po kruvinu rankšluosčiu, dengiančiu pilvą? Nelaimėlis sukurpė pasakaitę apie tai, kad tapo nepažįstamo narkomano, sutikto taip pat tarpuvartėje, auka.

Per plauką nuo mirties

Iškvietę sužeistajam greitosios medikus, patruliai nuskubėjo ieškoti įtariamojo. Tai, kad 48-erių metų Arūnas Z. buvo sužalotas savo sugyventinės Irmos V., begeriant su kaimynu iš gretimo sandėliuko ir tuometine jo moterimi, vardu Svajone, paaiškėjo tik vėliau.

Ištraukta į dienos šviesą, agresyvioji Irma V. puolė žaloti peiliu ir save – kitą dieną, kai buvo paleista po apklausos policijoje. Į teismą dėl jos suėmimo nesikreipta, nes sužeistasis jokių pretenzijų nereiškė. Be to, dar nežinota, ar labai rimtai jis sužalotas.

Specialisto išvada, kad nesuteikus skubios kvalifikuotos chirurginės pagalbos, sužeistasis būtų miręs, nes buvo pažeista plonoji žarna ir prasidėjo vidinis kraujavimas, gauta ne per seniausiai. Remiantis ja, Irmai V. jau gresia laisvės atėmimas iki 12 metų.

Dar ne pabaiga?

Dar nežinodama, kas jai gresia, paleista po apklausos policijoje, Irma V. persipjovė abiejų rankų riešus. Apie tai policija vėl sužinojo kurioziškomis aplinkybėmis.

Prie grįžtančių po pietų pertraukos į darbą dviejų Centro policijos komisariato tyrėjų pribėgo išsigandusi moteris. Ji šaukė apie nelaimę, ištikusią draugę, ir kvietė pareigūnes, neįtardama, kur jos dirba, į pagalbą.

Viena iš pastarųjų, skubėdama į nelaimės vietą, greitai suprato, kad buvo čia ir išvakarėse. Ji tyrė Irmos V. išpuolio aplinkybes. Ir netrukus išvydo kraujuojančią įtariamąją, kurią išvakarėse buvo apklausiusi. Neliko nieko kito, kaip iškviesti ir jai greitosios medikus.

Kol byla rengiama teismui, įtariamoji susirado dar vieną sugyventinį. Dabar pareigūnai baiminasi, kad vėl kurią dieną, grįždami iš pietų ar pakeliui į tarnybą, jie gali sutikti peiliu sužalotą vyriškį, kuris taip pat niekam neturės pretenzijų ir kurps pasakas apie Laisvės alėjos tarpuvartėse siautėjančius peiliais ginkluotus narkomanus.