Šaulių sąjungos vadas pirmadienį sukritikavo du organizacijos narius dėl publikacijos žiniasklaidoje apie kovą su kolaborantais, tačiau sakė, kad sąjunga jų atžvilgiu nesiims jokių veiksmų.

„Ta publikacija yra atskira dviejų šaulių pozicija ir visai nederinta su Šaulių sąjungos vadu ir su viešaisiais ryšiais, – BNS sakė Liudas Gumbinas. – Įvyko nesusipratimas, ir čia sveikam protui truputį paprieštarauta.“

Praėjusios savaitės pabaigoje naujienų portale 15min.lt paskelbtoje publikacijoje patarimais „Kaip neutralizuoti kolaborantus?“ dalijosi Šaulių sąjungos mokymo centro instruktorius, kariuomenės kūrėjas, atsargos majoras Albertas Daugirdas ir sąjungos taikliųjų šaulių (snaiperių) skyriaus šaulys Šarūnas Jasiukevičius.

„Kita priemonė (neutralizuoti kolaborantams) – artimųjų gąsdinimas. Kad ir kas sakytų, kad tai nemoralu, bet tai veiksminga. Nebūtinai grasinti fiziniu susidorojimu. Galima tiesiog pakalbėti“, – publikacijoje cituojamas A.Daugirdas.

„Įbauginta žmona turės gerokai didesnį poveikį nei dešimt grasinamųjų laiškų“, – jam atsako Š.Jasiukevičius.

Publikacijoje taip pat patariama, kad grasinimus kolaborantams reikėtų įteikti per jų vaikus arba kolaborantus viešoje vietoje pririšti prie gėdos stulpo. Kolaborantą siūloma išmesti iš automobilio viešoje vietoje ir, „be abejo, reikia nepamiršti šių vaizdų nuotraukų išplatinti socialiniuose tinkluose“.

Viešojoje erdvėje pasipiktinimą sukėlusius komentarus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pavadino provokacija.

„Tai labiau primena nusikalstamo pasaulio veikėjų taikomus metodus, o ne patriotiškos organizacijos narių nuomonę. Visa tai galima vertinti kaip provokaciją, nes aprašomi metodai prieštarauja ne tik teisinės valstybės normoms, bet ir apskritai visai tarptautinei teisei“, – sakė A.Paulauskas Seimo išplatintame pranešime spaudai.

L.Gumbinas teisino šaulius, sakydamas, kad dalydami patarimus jie nesielgė piktavališkai.

„Tas nesmurtinis pasipriešinimas tikrai egzistuoja, tik ne tokiais būdais, kaip buvo sakoma. Bet šaulys, matyt, pasirėmė amerikiečių literatūra, kaip kovoti su sovietiniu režimu ir interpretavo savaip, kaip šiandieniniam mūsų pasauliui tikrai nedera“, – sakė Šaulių sąjungos vadas.

„Aš manau, kad tai nepridėjo naudos sąjungai, bet (...) kas nedirba, tas neklysta“, – kalbėjo jis.

Šaulių sąjungos narių parengti patarimai „Kaip neutralizuoti kolaborantus“ yra publikacijų ciklo, viešinto naujienų portale 15min.lt., dalis.

Seime aptarti pilietinės gynybos klausimai. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos inicijuotoje apskritojo stalo diskusijoje dalyvavę politikai, kariuomenės, šaulių ir savanorių atstovai aptarė, kaip kiekvienas pilietis galėtų prisidėti prie šalies gynybos agresijos atveju.

Diskusijos iniciatorių Seimo Liberalų frakcijos seniūnas sakė, kad Rusijos režimo agresijos Ukrainoje akivaizdoje žmonės labiau ėmė domėtis valstybės saugumu.

„Tačiau šiandien nėra sukurtos sisteminės schemos, kada kiekvienas žmogus kažkokios nelaimės ar agresijos atveju labai aiškiai žinotų, ką jam veikti ir kokios jo konkrečios funkcijos. [Reikia] pabandyti išsiaiškinti, ką reikia padaryti, kad tokia sistema Lietuvoje atsirastų, kad kiekvienas žmogus tai, ką labiausiai išmano ir labiausiai sugeba, galėtų realizuoti ir įgyvendinti, kada to iš tikrųjų reikia valstybei, jos gynybai“, – kalbėjo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

Diskusijos dalyviai pasigedo institucijų tarpusavio koordinacijos ir visuomenės supažindinimo su pilietinės gynybos ir pasipriešinimo planais. Atsargos majoras Albertas Daugirdas teigia, kad tokiems galimiems atvejams, kai valstybei gali kilti pavojus, reikia ruoštis iš anksto.

„Pirmiausia [gali ruošti] mokyklos, po to visas spektras institucijų, pradedant jėgos struktūromis. Vienas iš variantų paruošti pilietinio pasipriešinimo instruktorius. Tai pats pigiausias būdas – paruoškime per institucijas 500 žmonių, kurie galėtų krizės atveju pradėti mokyti arba skleisti reikalingą informaciją tūkstančiams žmonių. Institucijos, kurios turėtų padėti tautai, piliečiams įeiti į tam tikrą sistemą, įgauti tam tikrų įgūdžių ir žinių, sakyčiau, per 20 metų neatliko savo funkcijų“, – teigia A. Daugirdas.

Prie Krašto apsaugos ministerijos yra įsteigtas Pilietinės gynybos centras. Vadovaudamasi Saulėlydžio komisijos rekomendacijomis ministerija iki mėnesio pabaigos turėtų apsispręsti dėl galimo šio centro panaikinimo.

„Mūsų pagrindinė misija yra kalbėti su mokyklomis ir su švietimo sistemos institucijomis, kad ugdymo procese atsirastų teigiamas požiūris į šalies gynybą. Pilietinio ugdymo vadovėlis yra parengtas 2012 metais. Ten nieko nepateko apie krašto gynybą arba pateko labai mažai.

Kai mes dabar kalbame, kad reikia naujo vadovėlio, sako, kad jau neseniai sutvarkytas. Dabar esame suplanavę parengti priedą prie to vadovėlio, bet tam reikia lėšų“, – sako Pilietinės gynybos centro prie KAM direktorė Danguolė Bičkauskienė.

Šiuo metu parengtų rezervo karių yra daugiau nei 300 tūkst. Jie karo atveju turi atvykti į nurodytus mobilizacijos punktus. Neparengtas rezervas – tai visi nuo 18 iki 55 metų vyrai. O norintys pasirengti karinei gynybai turėtų kreiptis į vietos gynybos štabus, priimami visi nuo 18 iki 38 metų.

„Studentams arba tiems, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, yra jaunesniųjų karininkų vadų mokymai, kurie trunka 3 metus, paprastai vyksta savaitgaliais, juose įgyjama atsargos karininko kvalifikacija.

Taip pat yra Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, kuri jungia nemažą dalį mūsų visuomenės, tikrai kviečiame prisijungti. Jau dabar nebegalime visų norinčiųjų priimti. Yra Šaulių sąjunga“, – sako Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas Danas Mockūnas.

Pastarąjį mėnesį į Vilniaus šaulių kuopą kreipėsi įstoti 50 piliečių. Penktadienį jie iškilmingai prisiekė Gedimino pilies bokšte. Tarp naujokų – politikai, verslininkai, teisininkai, ekonomistai, fizikai, elektronikos inžinieriai.

Gynybos ekspertų sukritikuotų išminavimo laivų bei paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių įsigijimą krašto apsaugos ministras Juozas Olekas vertina teigiamai. „Šitie pirkimai iš tikrųjų reikalingi Lietuvos kariuomenei, kad būtų pakeltas jos kovinis pasirengimas apginti mūsų valstybę“, –  interviu portalui LRT.lt teigia J. Olekas.

Atsargos karių vertinimu, šiuo metu lėšos skiriamos technikai, nesukuriančiai kovinio pajėgumo, – pavyzdžiui, už 200 mln. litų nupirkti du išminavimo laivai, kuriuos, kaip parodė Ukrainos pavyzdys, lengva užblokuoti. Dar 70 mln. kainavo sunkvežimiai, atliekantys tik logistinę funkciją, už 30 mln. planuojama pirkti du sraigtasparnius, kurie be ginkluotės gali būti naudojami tik transportavimui.

„Už tuos 300 mln. būtų galima nupirkti apie 4 tūkst. „stingerių“ – nešiojamų „stingerių“. Tai yra priemonė, kuri sustabdė lėktuvus sovietų Afganistano kare, nusodino tiek atakos lėktuvus, tiek sraigtasparnius ir sudarė galimybes pėstininkams atlikti užduotis ant žemės“, – sako atsargos majoras Albertas Daugirdas.

– Pone Olekai, daug kritikos sulaukėte, kad pinigai gynybai leidžiami neefektyviai. Pavyzdžiui, už 200 mln. litų nupirkti du išminavimo laivai, kuriuos, kaip parodė Ukrainos pavyzdys, lengva užblokuoti. Dar 70 mln. kainavo sunkvežimiai, atliekantys tik logistinę funkciją, už 30 mln. planuojama pirkti du sraigtasparnius, kurie be ginkluotės gali būti naudojami tik transportavimui. Kaip sprendžiama, ką pirkti?

– Tai jūs galvojate, kad kariuomenėje logistikos nereikia? Ji yra reikalinga, kad kariai galėtų pasirengti ginti savo valstybę.

Dėl laivų aš jums siūlau pasiklausti ne kokio nors eilinio atsargos majoro, o, pavyzdžiui, admirolo Kęstučio Macijausko. Tada jūs gausite atsakymą – kokie laivai yra reikalingi, ką Lietuvos kariuomenei reikia pirkti.

Kaip ir dėl kitų pirkinių, sprendimą ministrui teikia ne vienas ar kitas į atsargą išėjęs karininkas, o kariuomenės vadovybė. Pagrindus įsigijimo būtinumą, jis yra nuperkamas.

Manau, šitie pirkimai, kuriuos jūs išvardijote, iš tikrųjų reikalingi Lietuvos kariuomenei, kad būtų pakeltas jos kovinis pasirengimas apginti mūsų valstybę. Jei pasigilintume, tai praėjusi vyriausybė iš Lietuvos kariuomenės nugvelbė 1,5 mlrd. Su tokiu finansavimu, kokį galėjome turėti, būtų užtekę įsigyti visoms sistemoms, kurias taip vadinami ekspertai rekomenduoja, ir dar būtų gerokai likę.

– Ekspertų vertinimu, šiandien prioritetas yra prieštankinė, priešlėktuvinė ginkluotė ir mobilizacinio rezervo rengimas. Kaip rašoma žiniasklaidoje, Lietuvai reikia daugiau priešlėktuvinių sistemų „Stinger“ ir prieštankinių „Javelin“. Kodėl jų neperkame didesniais kiekiais? Ką apie tai manote?

– Ką pirkti kariuomenei, ne taip vadinami ekspertai turi nuspręsti, o kariuomenėje tarnaujantys ir poreikį išmanantys kariškiai. Reikėjo, kodėl neperkame, paklausti buvusios ministrės, o dabar mes darome sutartis, ir tai, kas reikalinga kariuomenei, bus nupirkta.

– Ministre, kaip vertinate dabartinius gynybinius pajėgumus?

– Vertinu vidutiniškai. Manau, kad kariai yra profesionalūs, parengti, turi gerą kovinę patirtį įvairiose misijose, įrodę savo parengtį pratybose tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek su NATO partneriais. Taip pat turi dalį reikalingos ginkluotės, o kitą reikia įsigyti.

– Pone Olekai, ar jau šiemet gali būti skirti papildomi biudžeto asignavimai Lietuvos karinėms pajėgoms ir kiek pinigų joms bus skirta kitąmet?

– Kaip Vyriausybė yra įsipareigojusi, kitąmet mes pasieksime 0, 9 proc. nuo BVP – tai bus per 200 mln. papildomai, palyginti su tuo, ką mes šiandien skiriame. Noriu priminti, kad šiemet, palyginti su 2012-aisiais, kai aš atėjau į ministeriją, papildomai iš viso paskirta apie 180 mln. Lt. Tai didelė suma, kurią reikia efektyviai įsisavinti, ir tai bus padaryta.

– Pasak ekspertų, Lietuvai reikia stiprinti savo specialiąsias pajėgas ir „Geležinį vilką“. Kaip tai bus daroma ir kada?

– Tai jau yra daroma, nes ir brigada buvo šiek tiek susilpninta, turint kitokią gynybos viziją. Spec. pajėgoms yra perkama reikalinga papildoma ginkluotė, kviečiami žmonės, kurie gali tarnauti, ir taip ruošiamės šalies gynybai.

– Ar Lietuva būtų saugesnė su „Patriot“ raketomis, dislokuotomis Lietuvoje?

– Be abejo, kad būtų, bet tai šiandien nėra pirmo būtinumo klausimas. Kai bus reikalinga ir kas bus reikalinga, Lietuva įsigys.

– Ar galvojama supaprastinti bazinius karinius mokymus, stengiantis įtraukti kuo daugiau žmonių?

– Baziniai mokymai visuomet vyko, anksčiau turėjo kitą pavadinimą, buvo privalomos tarnybos pradinio parengimo dalis, o 2013-aisiais ir šiemet mes didiname priimamų žmonių skaičių. Jei noro bus daugiau, tikrai sudarysime galimybes visiems, kurie atitinka reikalavimus, kad jie galėtų tuos kursus baigti.