„Šią pjesę pasirinkome neatsitiktinai – norėjome sukurti spektaklį teatro išsiilgusiems žiūrovams. Nesame numatę tikslo juokinti, tačiau esame tikri – liūdna nebus, juk juokas, kaip ir gyvenimas – čia balta, čia juoda. „Veneros įkaitai“ – tai žmogiškas, paprastas, šiltas, kupinas kuriozinių situacijų, skirtingų žmonių likimų bei siekių spektaklis“, – mintimis apie premjerą dalijosi spektaklio režisierius R. Banionis.

Jei manote, kad niekada nebuvote Veneros įkaitais arba atvirkščiai, manote, jog tai jau praeitas etapas – diagnozė – žiūrėti. Spektaklis sukurtas pagal amerikiečių dramaturgo Čarlzo Mori pjesę „Trečiame danguje“, kuris savo kūriniuose šmaikščiai, subtiliai ir intelektualiai kalba apie meilę, kūrybą, ištikimybę, egzistenciją, žmogaus savigarbą bei orumą. Spektaklis pasakoja apie rašytoją, kuris gedi savo trečiosios žmonos, irgi rašytojos. Jis yra paskendęs vienumoje, liūdesy ir alkoholyje. Jo sūnus, režisierius, Holivude filmuojantis pirmąjį savo filmą, pakviečia Džordžo antrąją žmoną – visų pamirštą ir vaidmenų negaunančią aktorę – jo prižiūrėti. Prie šios šeimos prisijungia ir namų tvarkytoja, o galiausiai į svetimus namus nelauktai įsiveržia jauna mergina, turinti netikėtą pasiūlymą...

Režisierius atskleidė, kad spektaklis kalba „apie žmones, jų santykius. Apie ryšius tarp kartų. Ir apie žmogišką, šviesią meilę savo artimui. Meilę ir palaikymą – tai, kas padeda mums išsilaikyti šiame sudėtingame ir prieštaringame pasaulyje.“

R. Banionis tikisi, kad spektaklis privers susimąstyti apie tai, kaip svarbu visur ir visada stengtis daryti gera, pamiršti pagiežą bei pavydą ir padėti artimui, nes už tai bus atlyginta.

Mintimis apie spektaklį sutiko pasidalinti ir aktoriai Albinas Keleris bei Inga Maškarina.

– Apie ką yra šis spektaklis?

I. Maškarina: Dabar yra toks laikas, kai visi mes labai intensyviai gyvenam. Visi sėdi prie kompiuterių, prie telefonų ir pamiršta apie svarbiausius dalykus gyvenime – ką reiškia apsikabinti, ką reiškia pasibučiuoti, ką reiškia pasakyti gerą žodį. Ką reiškia mamai, tėčiui, seseriai, broliui ar bet kam kitam pasakyti žodį „myliu“. Pamiršome apie tą kasdienį rūpestį. O tas rūpestis yra svarbiausias dalykas. Mūsų spektaklis ir yra apie tai – meilę, šilumą, žmogišką santykį.

– Ką stengiasi pasakyti jūsų vaidmuo – namų tvarkytoja Luiza?

I. Maškarina: Kiekvienas žmogus turi savo dramą. Mano Luiza irgi turi savo dramą. Taip pat turi ir kaukę – kad ji laisva, ir viskas gerai, viskas su šypsena, su daina. Bet, man atrodo, kad po šia kauke ji transliuoja tai, kad reikia gyventi, eiti pirmyn. Reikia bendrauti, nes vienam yra labai sunku. Reikia turėti žmogišką kontaktą.

A. Keleris: Luiza yra tikras žmogus – grynuolis, hipis – išminčius. Pagrindiniai herojai pasislepia po kokiomis nors kaukėm. O šis personažas pasako, kad gyvenimas yra labai sudėtingas, bet tuo pačiu, labai paprastai galima išspręsti sunkiausias problemas. Gyventi reikia natūraliai, paprastai, žmogiškai.

I. Maškarina: Ji pasako, kad su šiluma, su meile, su dėmesiu vienas kitam reikia gyventi. Ir jei mes būsim dėmesingi vienas kitam, tai bus mažiau vienišų žmonių.

A. Keleris: Luiza yra natūralus produktas. Be jokių priemaišų.

– Ką pasakoja rašytojas Džordžas (A. Kelerio vaidmuo)?

A. Keleris: Šio spektaklio pavadinimas – „Veneros įkaitai“. Kas yra Venera? Meilės deivė. Taigi, mes visi, daugiau ar mažiau, esam meilės įkaitai. Dėl to gyvenam ir dėl to mirštam. Bet kuris žmogus yra sudėtingas. Jame pilna visko: gerumo, piktumo, atjautos, sarkazmo, niekšystės, pavydo. Mano personažas išgyvena visą šitą skalę. Netgi žmonai, kuri numirė, jis jaučia tam tikrą pavydą, nes ji, ko gero, yra talentingesnė rašytoja, negu jis.

Tai žmogiška, psichologinė pjesė, kurioje yra lyrizmo, komizmo ir tragizmo. Kas yra šlovė, ką reiškia jos netekti, ką reiškia gyventi šeimoje dviems menininkams. Kaip atskirti Džordžo „altruizmą“ nuo egoizmo. Gyventi su artimaisiais, mylimiausias žmonėmis, ir tuo pačiu nuolat rengti „autorinius vakarus“. Veneros įkaitai, tai – meilės įkaitai. Spektaklio eigoje meilė nugali.

– Jūsų nuomone, kas turėtų labiausiai patikti žiūrovams?

I. Maškarina: Mūsų spektaklis yra apie žmogų.

A. Keleris: Taip, apie žmogų. Visi spektakliai turi kalbėti apie žmogų ir linksmai, ir liūnai, nes kitaip, kokia prasmė?

– Kas buvo sunkiausia kuriant vaidmenį šiame spektaklyje?

I. Maškarina: Viskas yra sunku, lengva tikrai nėra.

A. Keleris: Bet kokiu atveju, vaidmens kūrimas yra aktorinis džiaugsmas. Galėjau dirbti su puikia komanda ir su puikiu režisieriumi! Buvo puikus repeticijų periodas. Labai geras, kūrybiškas, nuoširdus laikas. Dabar išėjome į finišo tiesiąją. Noriu padėkoti Kameriniam teatrui ir režisieriui Raimundui Banioniui už pakvietimą.

I. Maškarina: Labai noriu padėkoti režisieriui R. Banioniui, kad jis pakvietė mane vaidinti šiame spektaklyje, nepaisant mano akcento. Esu labai laiminga, kad galiu vis daugiau ir geriau kalbėti lietuviškai. Esu dėkinga ir Albinui, jis yra nuostabus, profesionalus partneris. Visas Kamerinio teatro kolektyvas yra labai rūpestingas. Kiekvieną repeticiją jaučiau rūpestį. Mes su komanda tapome viena didele, šilta šeima.

Jeigu domitės kultūra, teatru, žinote talentingo režisieriaus R. Banionio braižą ir stilių – šis spektaklis taps tikra atgaiva. Na, o jei kultūra ir teatras jūsų gyvenime retas svečias – spektaklis taps ne tik puikiu laiko praleidimu, bet ir atradimu.

Nors televizijos žiūrovai serialuose jį išvysta retai, A. Kėleris nusifilmavo itin populiariame kriminaliniame TV3 seriale „Pasmerkti IV“, kur atliko mafijos vado vaidmenį.

„Tiek teatre, tiek kine neigiamą personažą visuomet vaidinti yra žymiai lengviau“, – šypsojosi ilgametę patirtį turintis aktorius.

„Jei žiūrovai sako, kad vaidmuo man tinka ir mane stebėti yra smagu, tuomet man smagu vaidinti. Neigiami personažai turi daugiau spalvų, jie aštresni, turi daugiau kampų, o teigiami gana vienspalviai. Juk neigiamas personažas gali būti įvairus – jame yra labai žmogiškų dalykų, jis ir kenčia, jam skauda, jis taip pat jaudinasi dėl vaikų. Filmuotis šiame seriale man išties patiko“, – apie vaidmenį seriale „Pasmerkti IV“ sakė A. Kėleris.

Seriale aktorius vaidina nusikaltėlių Koganų klano vadą, turintį keturis nešvarius darbus vykdančius sūnus, kuriuos vaidina ir keli dar tik pirmuosius žingsnius aktorystėje žengiantys jaunosios kartos aktoriai. A. Kėleris jaunuoliams negailėjo pagyrų ir tikino, kad dvi kartos nėra tokios jau skirtingos – abi išgyvena tuos pačius kūrybinius sunkumus.

Ką tu gali pasakyti žmonėms, jei savyje nieko neturi ir nežinai, apie ką šneki.

Daugiau nei keturiasdešimties metų patirtimi scenoje pasigirti galintis A. Kėleris atskleidė, kad tenka prisitaikyti prie vis greitėjančio kūrybinio tempo. „Dabar filmuojant serialus yra žymiai greitesnis kūrybinis tempas nei anksčiau, turėdavome daugiau pasiruošimo prieš kiekvieną kadrą. Viskas suprantama – serialų, jų serijų yra daug. Tačiau laikui bėgant, pagrindinis darbas aikštelėje nesikeitė – kūryboje mažai ką galima pakeisti“, – šypsojosi aktorius.

Paklaustas, kas iš teatro jį atvedė į televiziją, aktorius tikino buvęs smalsus ir tiesiog norėjęs vaidinti – tokia aktoriaus dalia. „Į televiziją buvau pakviestas ir negalėjau atsisakyti – aktoriaus darbas yra vaidinti. Žinoma, vaidinti teatre ir prieš kameras yra du skirtingi dalykai. Tai nesulyginama, visai kitas pasaulis“, – pasakojo A. Kėleris.

Pasak žinomo vyro, net ir Lietuvoje aktoriai neprivalo būti universalūs ir gali vaidinti tik ten, kur jiems norisi, tačiau visas galimybes jie tikrai turi. „Apie aktorystę Lietuvoje galiu pasakyti tiek, kad esame tikrai puiki aktorių šalis – kaip Amerikoje NBA krepšininkai. Kiekvienoje komandoje yra perlų, o mes turime nuostabių aktorių kiekviename teatre – tai yra aukštoji lyga, mes pajėgūs absoliučiai viskam. Reikia tik geros medžiagos ir finansavimo, o visa kita mes turime“, – sakė A. Kėleris.

Įveikęs išbandymų kupiną legendinio teatro režisieriaus Juozo Miltinio mokyklą, patyręs skaudžių netekčių ir tikras karjeros aukštumas, A. Kėleris šiandien drąsiai sako, kad visos gyvenimo kliūtys padeda aktoriui formuoti savo charakterį.

„Niekas gyvenime neatsitinka veltui. Gyvenimo mokykla duoda vaisius, o aktorius privalo turėti įvairių išgyvenimų, svajonių ir netekčių, pakilimų ir nuopuolių – visa tai formuoja aktoriaus asmenybę ir padeda jam darbe. Kitaip negali būti – ką tu gali pasakyti žmonėms, jei savyje nieko neturi ir nežinai, apie ką šneki?“, – kalbėjo A. Kėleris.

Naujajame serialo „Pasmerkti IV“ sezone ne tik aidintys šūviai, netikėti veikėjų likimai, nenutrūkstamas veiksmas, bet ir pavojingoje aplinkoje užgimę romantiški ir tyri jausmai. Seriale vaidmenis atlieka ne tik nauji nematyti veidai, bet ir toliau vaidina televizijos žiūrovų numylėtiniai Rolandas Boravskis, Josif Baliukevič, Tadas Gryn, Emilija Latėnaitė ir kiti žymūs aktoriai.

„Pasmerkti IV“ – pirmadieniais–ketvirtadieniais 21 val. per TV3!

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius, režisierius, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas bei Auksinio scenos kryžiaus kavalierius Albinas Kėleris bemaž po dešimties metų pertraukos grįžo į televizijos eterį. Daugiau nei septyniasdešimt vaidmenų teatre sukūrusį aktorių žiūrovai mato pirmadieniais-ketvirtadieniais 19.30 val. populiariame TV3 seriale „Tobula kopija“.

„Man patinka mano vaidmuo. Dėl to tikriausiai man įdomus ir šis serialas“, – sako negailestingo nusikaltėlio vaidmenį kuriantis A. Kėleris.

Garsus ir talentingas aktorius televizijos žiūrovams žinomas iš tokių serialų, kaip „Gedimino 11“, „Patriotai“, „Garbės kuopa“. Iš Panevėžio kilęs, pas teatro grandą Juozą Miltinį mokęsis A. Kėleris, baigdamas vienuoliktą klasę ne tik vaidino Panevėžio dramos teatre, bet ir gaudavo atlyginimą – 65 rublius. Teatras buvo ir yra jo gyvenimas, čia jis mokėsi, brendo, tapo tuo, kas yra šiandien.

Albinas džiaugiasi, kad jau ne pirmą kartą yra kviečiamas vaidinti prodiuserių kompanijos „Videometra“ kuriamuose televizijos serialuose. „Vaidinti serialuose kažkada mane pakvietė režisierius Raimundas Banionis. Vaidinau abiejose serialo „Gedimino 11“ dalyse. Paskui sekė kitas serialas. Galiausiai ilgą laiką televizijoje nevaidinau, o dabar po daugelio metų vėl teko pasiekti filmavimo aikštelę“, – pasakoja A. Kėleris.

Dramatiško pasakojimo „Tobula kopija“ naujame sezone sezone didelę aktoriaus patirtį turintis A. Kėleris kuria vieną pagrindinių vaidmenų. Nuožmus, mažakalbis, negailestingas ir senamadiškas nusikaltėlis Antanas – toks žinomo aktoriaus kuriamas personažas.

A. Kėleris prisipažįsta, kad tikrame gyvenime nėra panašus į savo personažą, tačiau, anot jo, norint suvaidinti įtikinamai, skirtumai netrukdo: „Įsikūnijant į šį personažą man neteko susidurti su sunkumais“.

Albinas aktoriumi dirba jau nuo 1976 metų. Nors tarp meno žmonių kartais pasigirsta nuomonių, neva teatro aktorius negali vaidinti televizijoje, A. Kėleris čia nemato nieko blogo: „Bent jau aš asmeniškai nematau čia jokių priešpriešų. Darbo teatre, televizijoje ar kine yra visai kitokia specifika, bet esmė lygiai ta pati. Darome lygiai tą patį – vaidiname.“

Per ilgą aktoriaus karjerą A. Kėleris sukūrė daugybę įsimintinų vaidmenų, už kuriuos buvo įvertintas įvairiais prestižiniais apdovanojimais, tačiau paklaustas apie geriausią savo gyvenime vaidmenį, aktorius negali išskirti vieno: „Man visi vaidmenys įdomūs, nė vieno išskirti negaliu. Tačiau suvaidinti galbūt norėčiau „Kreicerio sonatoje“. Pirmiausia, tai artima man pačiam, mano požiūriui, o antra – tai būtų puikus bendradarbiavimas su režisieriumi Sauliumi Varnu.“

A. Kėlerio kūrybinė biografija liudija, kad jis – ne tik plataus spektro aktorius, bet ir gabus režisierius. Albinas yra pastatęs keturis teatro spektaklius, tačiau pats kratosi režisieriaus etiketės. „Aš esu tik aktorius. Aš joks ne režisierius, čia tik atsitiktinai taip įvyko. Aš nelabai prisimenu visuos tuos kartus, tačiau aš esu tik aktorius ir nenoriu būti niekuo daugiau“, – pokalbį baigdamas užtvirtino aktorius.