Šią savaitę Valstybės saugumo departamento paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime konstatuojama, kad pernai, kaip ir ankstesniais metais, grėsmes didžiąja dalimi lėmė sunkiai prognozuojama, agresyvią užsienio politiką vykdanti Rusija.
Esą Rusija, siekdama didinti savo įtaką Lietuvoje, naudojasi jos interesams lojaliais Baltijos valstybių rusakalbių bendruomenių lyderiais – Rusijos tėvynainiais. Tėvynainių politiką koordinuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija. Tėvynainių politikos tikslus atitinka ir kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės atstovų veikla bei reikalavimai suteikti išskirtines teises šio krašto gyventojams. Keletą metų partija „Rusų aljansas“ bendradarbiauja su Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Ir šių metų savivaldos rinkimuose į Vilniaus tarybą išrinktas LLRA lyderio Valdemaro Tomaševskio koalicijos kandidatas Rafaelis Muksinovas, „Savaitėje“ jau rodytas Rusijos ambasados Vilniuje koordinuojamos Tėvynainių tarybos narys. Ir, beje, jis – ne vienintelis nevienareikšmiškai vertintinas su LLRA lyderio vardu į savivaldybių tarybas patekęs asmuo.
Iki šiol atkakliai neigęs menkiausius įtarimus, kad LLRA ir jos lyderio veiklai diriguojama iš Maskvos, šį kartą kandidatas į Vilniaus merus V. Tomaševskis apsinuogino: į savo rinkimų bloko sąrašus įrašė ne tik senus partnerius iš Rusų aljanso, bet ir Socialistinio liaudies fronto ir net Rusijos tėvynainių atstovus. Ir panašu, kad ši draugystė atsirado ne vakar. Viename rinkimų agitacijos klipe draugiškai stovi ponia Irina Rozova iš Rusų aljanso ir Socialistinio liaudies fronto vicepirmininkas Rafaelis Muksinovas. Tas mitingas vyko prieš ketverius metus
V. Tomaševskio koalicijos sąrašus papuošė ir „Pervyj Baltijskij kanal“ žinių laidos „Lietuvos laikas“ žurnalistai Dmitrijus Ikonikovas ir Romualda Poševeckaja. Pastaroji darbuojasi ir europarlamentaro V. Tomaševskio padėjėja. D. Ikonikovas taikėsi į Visagino merus, laimėjęs žadėjo suteikti „politinį prieglobstį“ Vilniaus Žaliojo tilto skulptūroms, įteisinti dvikalbystę. „Aktyviai stengsiuosi įgyvendinti regioninių kalbų idėją“, – tikina jis.
D. Ikonikovas išrinktas Visagino savivaldybės nariu, R. Poševeckaja posėdžiaus sostinės taryboje. Tuo metu Žurnalistų sąjungos etikos komisija dėl žurnalistų politikavimo yra pasisakiusi kategoriškai.
„Arba politika, arba žurnalistika. Nešališka, nepriklausoma žurnalistika neįsivaizduojama tuo metu, kai tas pats žmogus užsiima labai aktyvia politine veikla“, – sako Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
„Pro S studijos“, rengiančios laidą „Lietuvos laikas“, vadovas tikina, kad politikais tapę žurnalistai reportažų nerengia.
„Tai – užskaitymas, kaip diktorinis darbas. Nemanome, kad tai yra žurnalistinis darbas“, – tikina „Pro S Studijos“ direktorius Saulius Sondeckis.
„Savaitės“ žurnalistų rasti reportažai, kurių titrai skelbia, kad autoriai – minėtieji savivaldybių politikai. V. Tamoševskio koalicijos sąraše išrinktas ir dar vienas „žurnalistas“. Rafaelis Muksinovas, prisistato bendrovės REJSPA žurnalistu. Ši bendrovė iš tiesų leidžia rajoninį laikraštį „Tygodnik Wileńszczyzny“.
Tarp jo savininkų – Seimo nariai Vanda Kravčionok, Michalas Mackevičius, kiti LLLRA ir Rusų aljanso veikėjai. Tačiau R. Muksinovas negali dirbti žurnalistu. Jis yra koordinacinės tėvynainių tarybos prie Rusijos ambasados pirmininkas. R. Muksinovas vienur prisistato sociologijos mokslų daktaru, psichologu, sertifikuotu neurolingvistinio programavimo meistru, kitur – karo vertėju. Jam asmeniškai lėšų skyrė „Rossotrudničestvo“ fondas.
Viename vaizdo įraše matyti, kaip jis Gegužės 9-ąją šmėžuoja už Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo. Maža to, R. Muksinovas yra raudonuoju praminto Socialistinio liaudies fronto pirmininko pavaduotojas.
Kitas šio fronto pirmininko pavaduotojas – Giedrius Grabauskas. Jis buvo vienas iš „Drąsos kelio“ signatarų, turėjo vilčių, tačiau į Seimą prasprūsti nepavyko. Dabar jis prisistato Socialistinio liaudies fronto, Jungtinio demokratinio ir „Vyčio“ judėjimų bei „Pasaulis be nacizmo“ atstovu
„Pasaulis be nazicmo“ savo aktyvistus kviečia į sąskrydžius. Ten renkasi vis tie patys Vladimiro Putino Rusijos garbintojai iš visų trijų Baltijos šalių. Iš Lietuvos – Algirdas Paleckis, Karlis Bilanas ir minėtasis G. Grabauskas
Frontininkas K. Bilanas minta iš to paties geradario „Rossotrudničestvo“ rankų. K. Bilano vadovaujamą „Nepriklausomo žmogaus teisių centrą“ finansuoja Maskva. Šis veikėjas taip pat nuolatinis protesto akcijų dalyvis.
Dar vienas amuo – Žilvinas Razminas. Dešiniojo radikalo atvesta kompanija puikiai sutaria su G. Grabausko socialistais ir kitais marginalais. Šios kompanijos veikla tik dabar susidomėjo prokurorai, teisėsaugininkai krėtė kai kurių namus
Tačiau mėgstantis demonstruoti ginklą, Ž. Razminas dar prieš ketverius ragino žudyti, tačiau šie jo žodžiai praėjo pro ausis. „Šaudyt reikia, reikia imt automatą“, – tuomet sakė Ž. Razminas.
Parlamentaras Arvydas Anušauskas sako, kad į tokius judėjimus negalima žiūrėti atsainiai. Susidarius tam tikroms sąlygoms, jie gali tapti griaunamąja jėga. Anot parlamentaro, V. Tomaševskiui pavesta ypatinga misija ir panašu, jis ją sėkmingai vykdo.
„Jau prieš keletą metų buvo sumodeliuotas Rusijos ambasadoje modelis, kad V. Tomaševskis turi būtinai įtraukti tuos veikėjus į savo sąrašus. V. Tomaševskis visus tuos siūlymus, aš matau, kad realizavo“, – tikina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys A. Anušauskas.
Ir panašu, kad V. Tomaševskio vedama LLRA stojo į bendrą frontą už V. Putino vykdomą politiką Baltijos šalyse. Latvijos Nepiliečių kongreso lyderis viename iš Rusijos tėvynainių susitikimų gyrėsi ypač sėkmingu bendradarbiavimu su lenkų organizacija Lietuvoje.
„Organizacija, kuriai aš atstovauju, palaiko gerus santykius su Lietuvos lenkais. Mes, gindami savo teises prieš tautinę diskriminaciją, randame galimybių dirbti kartu“, – 2013 m. tvirtino Latvijos nepiliečių kongreso lyderis Aleksandras Gaponenka.
Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus neatmeta, kad eiliniai ne visada suvokia, ką veikia partijų viršūnės.
„Vis dėlto viskas priklauso nuo vadovų. Jie vykdo pagrindinę politiką, tą žaidimą. Manau, kad jie daro didžiulę klaidą. Tokioj įtemptoj situacijoj, kur dabar jau niekas negali pasakyt, kad kitaip yra, Lietuvos valstybė bus atidi, tai imsis priemonių. Taip pat jie patys turėtų galvoti, su kuo jie susideda. Tie, kurie organizuoja ir moka už tai, šiuo metu jie galbūt prikalbina, bet praktika gyvenimo ir patirtis aiškiai sako: paskui, kai nereikia, nusišluosto į juos kojas ir pameta“, – tvirtina buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas.
