Vienas iš jų – ultra bėgiko Aleksandro Sorokino pasiektas vyrų 100 km bėgimo plentu rekordas, kai lengvaatletis 2023 m. gegužės 14 d. Vilniuje distanciją įveikė per 6 val. 5 min. 35 sek. Be to, buvo patvirtinti amerikiečio CJ Albertsono (50 km – 2 val. 38 min. 43 sek.) ir norvego Jakobo Ingebrigtseno (2000 m – 4 min. 43,13 sek.) rekordai.

Šviežiai iškeptas ne tik pasaulio, bet ir Europos rekordininkas A. Sorokinas oficialaus patvirtinimo laukė ilgiau nei pusmetį, tačiau tai džiaugsmo nesumažino: „Džiugu, kaip naujametinė dovana. Ilgokai nebuvo teigiamo atsakymo, nežinau kodėl, bet dabar esu labai patenkintas. Dėkoju Vilniaus miestui už organizavimą, žmonėms už palaikymą. Jie visi tapo rekordo dalimi, nes būtent palaikymas likus dviems valandoms iki finišo lėmė rezultatą. Paskutines valandas skridau kaip ant sparnų.“

Ankstesnis 100 km bėgimo plentu pasaulio rekordas priklausė japonui Nao Kazami, kai šis nuotolį 2018 m. įveikė per 6 val. 9 min. 14 sek. A. Sorokinas 2022 m. neoficialiai gerino šį rekordą, tiesa, tada šis buvo neužfiksuotas.

„Užpraeitais metais buvau pakviestas į Didžiąją Britaniją gerinti pasaulio rekordą stadione. Tuomet distanciją įveikiau per 6 val. 5 min. 41 sek. Visgi, yra dvi atskiros federacijos, ultra bėgikų („International Association of Ultrarunners“) ir tarptautinė lengvosios atletikos („World Athletics“). Pagal ultra bėgimo federacijos sąlygas rekordas buvo įskaitytas, o „World Athletics“ sprendimas buvo kitas. Jie parašė, kad stadione negalima bėgti, reikėjo bėgti plentu, o aš to nežinojau.  Tada atsirado sportinis pyktis, todėl organizavome „100 km powered by Nord Security“ varžybas Vilniuje, o kartu pavyko pagerinti ne tik pasaulio, bet ir savo paties neįskaitytą rekordą“, – neeiline istorija pasidalino A. Sorokinas.

Trečiadienį į pirmą šių metų sporto stovyklą Portugalijoje išvykęs rekordininkas artimiausią startą jau yra numatęs. Tai bus Lietuvos 100 km bėgimo plentu čempionatas, vyksiantis balandžio 21 d. Vilniuje. „Visada norisi geriau. Neatsisveikinu su mintimi šią distanciją įveikti greičiau nei per 6 val. Toks buvo pirminis tikslas ir jis nesikeičia“, – užtikrinai kalbėjo lengvaatletis.

Primename, kad olimpinei vicečempionei Austrai Skujytei iki šiol priklauso pasaulio ir Europos dešimtkovės rekordai, kai 2005 m. daugiakovininkė varžybose surinko 8358 taškus.

Pasak nacionalinio transliuotojo, A. Sorokinas Lietuvos bėgime sostinėje distanciją įveikė per 6 valandas 5 minutes ir 35 sekundes pagerindamas jam pačiam priklausiusį rekordą šešiomis sekundėmis.

Kartu su A. Sorokinu bėgime dalyvavo ilgų distancijų bėgikai iš Pietų Afrikos respublikos, Olandijos, Japonijos, jie distancijoje turėjo įveikti 64 ratus po maždaug 1,6 kilometro.

Bėgikui iš viso priklauso penki pasaulio rekordai, įskaitant pagerintąjį sekmadienį.

Gegužės 14 d. 6–17 val. Vytenio gatvės dalyje nuo T. Ševčenkos iki Kauno gatvės, Kauno g. dalyje nuo Vytenio iki Švitrigailos gatvės ir Švitrigailos gatvės dalyje nuo Kauno iki T. Ševčenkos gatvės.

Gegužės 13 d. nuo 20 val. iki gegužės 14 d. 17 val. draudžiamas automobilių stovėjimas.

Gegužės 14 d. 6–17 val. 73 maršruto autobusai važiuos pakeista trasa. Justiniškių kryptimi kursuojantys autobusai iki Skroblų stotelės važiuos įprasta trasa. Toliau ji tęsis Kauno gatve, o įsukus į Švitrigailos gatvę grįš į įprastą trasą. Vilkpėdės kryptimi važiuojantys autobusai nesuks į Naugarduko g., o važiuos Švitrigailos, Kauno gatvėmis ir toliau kelionę tęs įprastine trasa. Važiuodami pakeista trasa autobusai nestos Naugarduko, Švitrigailos (Vilkpėdės kryptimi) ir Vytenio stotelėse, tačiau papildomai stos Naujamiesčio bei laikinoje stotelėje šalia Vytenio–Kauno g. sankryžos.

Minėtoje stotelėje papildomai stos 2G, 13, 54, 73 maršruto autobusai ir 16 maršruto troleibusai, kadangi renginio metu Vienaragių stotelė Žemaitės g. kryptimi neveiks.

Rekordiniame bėgime varžysis apie 20-30 geriausių pasaulio bėgikų, tarp kurių ir tokie garsenybės kaip olandas Pietas Wiersma.

Trasa drieksis greta technologijų parko „Cyber City“, įsikūrusio vienaragiais garsėjančioje, visiškai atsinaujinančioje Naujamiesčio dalyje.

100 km, 100 mylių, 12 val. bei 24 val. bėgimo pasaulio rekordininkas Aleksandras Sorokinas savo kailiu patyrė, ką reiškia pradėti bėgioti ir kokį kelią reikia nueiti, norint tapti geriausiu planetoje. Reguliariai treniruotis dabar 41-erių lengvaatletis pradėjo 2013 metais, o 2021-aisiais bei 2022-aisiais buvo išrinktas geriausiu ultra bėgiku pasaulyje.

Vis dėlto bėgimas po pertraukos gali duoti ne tik naudą. Į ką svarbu atkreipti dėmesį vėl pradėjus bėgioti bei kaip pasirinkti tinkamą distanciją balandžio 23-iąją vyksiančiame Kauno maratone?

Neišeina nubėgti norimos distancijos – bėgimą kaitaliok su ėjimu

Dažnas po pertraukos bėgti pradėjęs mėgėjas neįvertina savo galimybių bei pasiryžta įveikti didesnį atstumą nei yra pasiruošęs. Pasak A.Sorokino, naudą duoda net ir tokia treniruotė, kada lengvas bėgimas kaitaliojamas su ėjimu.

„Pradėti bėgioti galima kaitaliojant bėgimą su ėjimu – kažkiek paeinant, kažkiek pabėgant. Jei yra noro, galima palaipsniui didinti bėgimo atstumą ir mažinti ėjimą, o vieną dieną pasirinktą nuotolį bus galima įveikti be sustojimo. Siūlyčiau pradėti nuo 20-30 minučių bėgimo“, – mėgėjams patarė A.Sorokinas.

Bėgiok lėtai ir ne kasdien

Svarbu nepersistengti nei su kilometražu, nei su bėgimo tempu. Per didelis kilometrų skaičius, organizmui nepripratus prie krūvio, gali tapti traumų priežastimi.

„Labai individualu, kiek kartų per savaitę pradžioje galima bėgti. Standartiškai – 3-4 kartai, kas antrą dieną. Iš pradžių reikia surinkti tam tikrą bazę, nedaryti pagreitėjimų. Reikia surinkti tam tikrą kilometrų skaičių bėgant lėtai, kad organizmas priprastų prie krūvio“, – paaiškino daugkartinis planetos rekordininkas.

Įvertink oro sąlygas

Už lango vis dar krentant snaigėms ir spaudžiant šaltukui, svarbu pasirinkti atitinkamą aprangą bei ypač saugoti galūnes.

„Šaltu oru irgi galima bėgioti, bet tai priklauso nuo temperatūros bei bėgimo greičio. Bėgant rekomenduočiau rengtis taip, lyg lauke būtų 5-10 laipsniais daugiau nei yra. Jei lauke minus 10, tai apsirengti lyg būtų tarp nulio ir 5 laipsnių šalčio. Geriau rinktis keletą plonesnių sluoksnių nei vieną storą, nes oro sluoksnis tarp rūbų gerai sulaiko šilumą. Svarbu saugoti galūnes, nes veidas, nosis, rankos, kojos greičiausiai sušąla“, – pasakojo A.Sorokinas.

Nepervertink savo galimybių

Kauno maratone tiek mėgėjai, tiek profesionalai gali varžytis „Toyota 1,5 km“, „SDG 5 km“, „Forvia 10 km“, „Hollister pusmaratonio“ bei maratono distancijose. Kokiai distancijai realu pasiruošti, kai iki didžiausio Laikinosios sostinės bėgimo liko kiek daugiau nei 6 savaitės?

„Ar realu pasiruošti pusmaratoniui? Manau, viskas įmanoma, ypač kai žmogus turi tikslą, yra motyvuotas. Žinoma, kuo mažesnis pasiruošimas, tuo didesnė rizika gauti traumą. Galima susilažinti su draugais ir nubėgti visą maratoną, bet ar to reikia? Reikia apskaičiuoti galimybes, o per 6 savaites pasiruošti bent 10 km bėgimui galima drąsiai“, – teigė A.Sorokinas.

Daugiau informacijos apie svarbiausią bėgimo renginį Kaune – kaunomaratonas.lt

Jis tokio pripažinimo sulaukė jau trečią sykį bei antrą – iš eilės.

Iš viso balsavimui buvo nominuoti 36 kandidatai. A. Sorokinas surinko 37 proc. balsų.

2022 metai lietuviui išties buvo įsimintini. A. Sorokinas pagerino 12 valandų, 6 valandų, 100 mylių, 100 km bei 24 valandų bėgimų pasaulio rekordus. Kaip žinia, nei vienas bėgikas pasaulyje nėra pasiekęs tiek rekordų, tokiose įvairiose distancijose.

„Praėję metai buvo įspūdingi. Jie prasidėjo gan sunkiai, dalyvavimas varžybose buvo sudėtingas, nes pasaulį dar kaustė pandemija. Tačiau daug dirbau ir siekiau savo tikslų. Norėjau, kad Lietuvos bėgiko pasiekti pasaulio rekordai ir toliau garsintų mūsų šalį. Labai dėkoju šeimai, bičiuliams, varžovams, rėmėjams, kurie leido tiesiog bėgti“ , – juokiasi dėkingas geriausias pasaulio bėgikas.

Jis atskleidė, kad šią žinią sužinojo trečiadienio rytą, kai jį pasveikino IAU prezidentas Nadeemas Khanas.

Antrąją vietą IAU balsavime užėmė japonas Haruki Okayama, trečiąją – Ispanijos atstovas Houssame’as Eddine’as Azizis. Tarp moterų geriausia IAU sportininke pripažinta lenkė Patrycja Bereznowska. 

A. Sorokinas neslepia, kad 2023 metais jis sustoti neketina.

„Norisi ir šiais metais kažką įrodyti. Planų yra. Žiūrėsime, dirbsime toliau. Kol kas visų savo planų atskleisti negaliu, bet tikrai bus ko siekti“, – pabrėžė A. Sorokinas.

Lygų sau neturėjęs Aleksandras Sorokinas tapo Europos čempionu bei pagerino jam pačiam priklausiusį planetos rekordą, o Lietuvos rinktinė, kuriai taip pat atstovavo Andrius Preibys ir Ruslanas Seitkalijevas, komandinėje įskaitoje iškovojo sidabro medalius.

Startavę 11 val. šeštadienį, lietuviai be sustojimo judėjo visą parą, kol sekmadienį 11 val. su šypsenomis baigė sunkiai suvokiamą bėgimo maratoną.

A.Sorokinas per parą nubėgo net 319 km 614 m. Ankstesnis pasaulio rekordas, pasiektas prieš metus varžybose Lenkijoje, siekė 309 km 399 m.

Beje, finišuodamas A. Sorokinas prisipažino, kad turėjo tikslą nubėgti 320 km, tačiau tam sutrukdė nemažai detalių. Viena iš tokių – didelis dalyvių skaičius ir trukdantys kiti bėgikai.

„Buvo įvairių nesąmonių keletą kartų. Labai sunkios varžybos man. Deja, bet 320 km nebus. Teks perbėgti“, – sakė A. Sorokinas.

Varžybos Veronoje vyko 1,526 km ilgio trasoje, todėl A. Sorokinas iš viso įveikė beveik 210 ratų.

Sidabro medalis atiteko lenkui Andrzejui Piotrowskiui. Jam pavyko įveikti įspūdingą 300 km atstumą (301,859 km). Bronzos apdovanojimu džiaugėsi italas Marco Visintini (288,438 km).

Stabiliai visą parą bėgęs Andrius Preibys (253,043 km) užėmė 22-ąją vietą, o lėtai pradėjęs, bet vėliau nuolat į viršų kilęs Ruslanas Seitkalijevas (245,259 km) klasifikuotas 31-oje pozicijoje.

23-iajame Europos 24 val. bėgimo čempionate startavo 137 vyrai ir 99 moterys.

Komandinėje vyrų įskaitoje Lietuva iš viso surinko 817,916 km ir iškovojo sidabro medalius. Nugalėjo Lenkijos rinktinė (825,526 km), o bronza atiteko ispanams (800,017 km). Iš viso klasifikuota 20 vyrų komandų.

A. Sorokinas yra ir 24 val. bėgimo pasaulio čempionas.

Vienas iš jų – Aleksandras Sorokinas – yra nusiteikęs pagerinti sau pačiam priklausantį pasaulio rekordą. Praėjusių metų rugpjūtį jis varžybose Lenkijoje per 24 val. nubėgo 309,399 km.

A. Sorokinas taip pat yra 2019 metų pasaulio 24 val. bėgimo čempionas. Jis Veronoje laikomas favoritu laimėti auksą.

Europos 24 valandų bėgimo čempionate startavo ir dar du pajėgūs lietuviai – Ruslanas Seitkalijevas ir Andrius Preibys. Tai leis lietuviams dalyvauti ir komandinėje įskaitoje.

Varžybos Veronoje vyksta 1,526 km ilgio trasoje, todėl A. Sorokinas turėtų įveikti per 200 ratų.

Per pirmąsias keturias valandas A. Sorokinas jau nubėgo beveik 60 km ir daugiau nei 6 km lenkia artimiausius varžovus.

23-iajame Europos 24 val. bėgimo čempionate startavo 137 vyrai ir 99 moterys. Komandinėje vyrų įskaitoje dalyvauja 21 šalis.

Dalyvių sąraše yra Lenkijos rekordininkas Andrejus Piotrowskis, tituluotas švedas Erikas Olofssonas, Vokietijos 24 val. bėgimo lyderis Florianas Reusas ir kiti pajėgūs stajeriai.

Varžybų finišas – sekmadienį 11 val.

Praėjusių metų rugpjūtį Lenkijoje Lietuvos ultra bėgikas per parą nubėgo 309,399 km. Į šiuos skaičius Vilniaus „Cosma“ atletas taikysis ateinantį savaitgalį Italijoje vyksiančiame Europos 24 val. bėgimo čempionate, kuriame bus laikomas favoritu į auksą.

„Apie skaičius nenoriu galvoti. Žinoma, noriu parodyti save maksimaliame lygyje, žiūrėsime, kaip bus. Nerimauju dėl karščio, kol kas ten laikosi 25 laipsniai. Jei keliais laipsniais būtų mažiau, būtų visai gerai. Forma labai gera, jaučiuosi stipresnis nei prieš metus, kada pavyko pagerinti pasaulio rekordą Lenkijoje“, – prieš išvykdamas į Italiją sakė A.Sorokinas, praneša „Cosma“ klubas.

Europos čempionate daugkartinį planetos rekordininką lydės nemaža komanda: drauge vyks sportininko tėtis, brolis, treneris bei žurnalistas. Be to, Lietuvos atstovai varžysis ir komandinėje įskaitoje – trasoje mūsiškiai bėgs trise.

Svarbiausiam metų startui A.Sorokinas ruošėsi Kenijoje, kurioje sportininkas praleido net 40 dienų.

„Visų pirma Kenija man suteikia ištvermės. Ten aukštikalnės, vyksta cheminiai procesai, adaptacija prie deguonies trūkumo. Karščio ten nebuvo, nes Kenijos aukštikalnės daugiau nei 2000 kilometrų aukštyje, o naktimis netgi būdavo gana šalta – tik 10 laipsnių. Šįkart papuoliau į lietaus sezoną, tai keturias savaites gyvenau tarp debesų, keturias savaites iš dangaus pylė lietus. Jau trečią kartą vykau į Keniją, tarsi į namus – turiu daug pažįstamų, viską žinau. Netgi pamačiau Eliudą Kipchogą“, – šyptelėjo A.Sorokinas.

Grįžęs iš aukštikalnių sporto klubo „Cosma“ lengvaatletis dalyvavo Zarasų pusmaratonyje, kuriame tapo čempionu. Sportininkas buvo ir šio renginio ambasadorius.

„Zarasuose buvau ambasadorius, prasibėgau. Organizacija puiki, nuotaikos taip pat. Trasa sunkoka, nes sukilimo per pusmaratonį gavosi 200 metrų. Bėgau antrą dieną po aukštikalnių, kai organizmas dar nesuprato, kur yra. Jaučiau tokį išsibalansavimą, tikriausiai organizmas buvo pripratęs prie deguonies trūkumo. Išsibalansavimas truko apie 10 dienų, tik dabar grįžta galingumas. Keletą dienų kojose to nejaučiau“, – dėstė A.Sorokinas.

Jei sekmadienį Lietuvos lengvaatlečiui pavyktų užlipti ant prizininkų pakylos, savo medalių kolekciją jis papildytu dar vienu įspūdingu laimėjimu. A.Sorokinas yra ne tik šios rungties planetos rekordininkas, bet ir pasaulio čempionas – šį titulą mūsiškis iškovojo 2019-aisiais. Praėjusiais metais jis buvo išrinktas geriausiu Tarptautinės ilgų nuotolių bėgimo asociacijos (IAU) sportininku.

Per metus A. Sorokinas 50 km bėgimo šalies rekordą pagerino jau trečią kartą. O sekmadienį jis savo paties rekordą pagerino net 8 minutėmis. 

„Specialiai šioms varžyboms nesiruošiau. Mano pagrindinis šių metų bėgimas vyks rugsėjo mėnesį, o bėgimą Alytuje panaudojau kaip treniruočių proceso dalį. Ką tik grįžau iš treniruočių stovyklos Zakopanėje, Lenkijoje. Šiandien jaučiausi gerai, pavyko pasiekti ir išlaikyti vidutinį greitį 3:28’/km. Labai džiaugiuosi galėdamas dalyvauti bėgimo varžybose Lietuvoje“, – po finišo sakė A. Sorokinas.

A. Sorokinas yra pagerinęs net septynis pasaulio rekordus (100km, 100 mylių, 6, 12 ir 24 valandų bėgimai), du kartus pripažintas geriausiu pasaulio ilgų nuotolių bėgiku.

Balsavime A.Sorokinas sulaukė net 51 proc. visų balsavusiųjų palaikymo. Tai yra antrasis A.Sorokino triumfas IAU rinkimuose – pripažinimo jis sulaukė ir 2019-aisiais, rašoma pranešime spaudai.

„Visada smagu, kai tave pastebi, ar ne? – nusijuokė bėgikas, prabilęs apie laimėjimą. – Bet tik noriu priminti, kad aš bėgu ne dėl laimėjimų, ne dėl titulų, o, pirmiausia, dėl to, kad man gera tai daryti. Bėgimas – tai mano laimė. Esu laimingas, kad atradau save bėgime. Rekordai rekordais, laimėjimai laimėjimais, tačiau norėčiau, kad tai neštų laimę žmonėms. Gal kvailai nuskambės, tačiau noriu, kad mano rezultatai taptų žmonėms įrodymu, kad kiekvienas galime tapti kelrodžiu, kad kiekvienas galime rasti būdą laimėti ir nugalėti savo silpnumą. Noriu, kad žmonės tikėtų, kad kiekvienas iš mūsų yra savo paties likimo kalvis. Mano likimas – bėgti. Tuo labai džiaugiuosi. Esu laimingas“.

A.Sorokinas dėkoja visiems, kurie balsavo rinkimuose, palaiko prieš, per ir po varžybų.

„Be Jūsų nebūtų manęs, – sakė A.Sorokinas. – Dėkoju visiems už palaikymą, rėmėjams už dėmesį ir supratimą. Manau, šiais metais dar išgirsite apie mane. Planų ir svajonių dar yra, todėl man dar prireiks jūsų palaikymo. Tikslai? Būsiu ištikimas sau ir kol kas apie juos pasvajosiu tyliai, bet žinių sulauksite netrukus“.

A.Sorokinas rinkimuose aplenkė tokius bėgikus kaip Andrijų Tkačuką iš Ukrainos (28,3 proc.), Ketemą Bekelę Negasą iš PAR (13,9 proc.).

Priminsime, kad 2021-aisiais A.Sorokinas pagerino pasaulio 24-ų valandų bėgimo rekordą (309,399 km), 12-os valandų bėgimo rekordą (177.41 km) ir tapo pirmuoju bėgiku, kuris įveikė 100 mylių greičiau negu per 11 valandų (10:51:39).